Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-02-04 · Byla Nr. ATP-49-581/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-11-27Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-04
Bylos Nr.
ATP-49-581/2015
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00198-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-49-581/2015
Proceso Nr. 4-26-3-00198-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. T. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo L. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu L. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį administracine nuobauda - 5200 Lt (1506 EUR) bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

L. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014 m. gegužės 28 d., apie 0 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, vairavo automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“ bei oro linijos atramą; po atsitrenkimo į oro linijos atramą užvažiavo ant geležinkelio bėgių ir ten sustojo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir oro atrama, dėl šio įvykio buvo sustabdytas ir sulaikytas traukinys 117 min., ir taip AB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 5126,65 Lt turtinė žala.

Šalies argumentai

L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad byloje nėra ir negali būti neginčijamai įrodyta, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nulėmusius turto sugadinimą. Mano, kad sprendžiant jo kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, klausimą turėjo būti atsižvelgta į R. T. parodymus, kad būtent jis protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo transporto priemonę. Teismo motyvas, kad liudytojo R. T. parodymai nepagrįsti yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo išvada, kad asmuo meluoja dėlto, kad yra suimtas, neteisėta, nepagrįsta, teismas padarė klaidingas išvadas, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai teigti, kad liudytojo R. T. parodymai yra neteisingi, pastarasis liudytojas dėl esminių bylos aplinkybių buvo nuoseklus visame procese, todėl jo parodymais abejoti nėra jokio pagrindo. Tvirtina, kad teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi liudytojo A. M. parodymais, nors jis nebuvo apklausiamas teisme, tačiau kartu neatsižvelgė į pastarojo poziciją, kad L. T. nevairavo automobilio ir nesukėlė eismo įvykio. Pažymi, kad eismo įvykio metu jokių pašalinių asmenų, išskyrus buvusius automobilyje, nebuvo, todėl nei T. V., nei V. G. negalėjo matyti, nei kas vairavo automobilį, nei kiek įvykio momentu automobilyje buvo žmonių. Skundą pateikusio L. T. tvirtinimu, nei vienas byloje apklaustas liudytojas objektyviai nepaneigė tos aplinkybės, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo trys asmenys ir kad eismo įvykį galėjo sukelti ne L. T., o trečias asmuo. Atkreipia dėmesį, kad teikdamas paaiškinimus policijos pareigūnams galimai dar buvo neblaivus, o paaiškinimas buvo tik pasirašytas, nenurodžius, kad jis jį perskaitė. Tvirtina, kad paaiškinime užfiksuota informacija apie eismo įvykio aplinkybes pateikiama minimaliai ir iš esmės tokia, kokią galėjo žinoti ir policijos pareigūnas priėmęs paaiškinimą. L. T. nuomone, ji administracinėn atsakomybėn patrauktas tik dėl to, kad yra automobilio savininkas ir paaiškinimų policijos pareigūnams teikimo metu pripažino savo kaltę, tačiau pabrėžia, kad nei vienas asmuo nematė protokole nurodytu metu jo už šio automobilio vairo.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su L. T. skundu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Iš L. T. apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje iš esmės neigia, nesutinka su įrodymų vertinimu jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Tvirtina, kad aptariamo pažeidimo jis nepadarė ir pakartoja analogišką pirmosios instancijos teisme dėstytą versiją, kad dėl eismo įvykio jis nėra kaltas, nes automobilį vairavo kitas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, savo išvadas pagrindė ne atskirų įrodymų, o byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas L. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, betarpiškai ištyrė byloje esančius įrodymus: apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus R. T., V. B., D. B., T.V., V. G., ištyrė rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad paminėtų įrodymų visuma patvirtina tą aplinkybę, jog automobilį vairavo būtent L. T.. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme neigė vairavęs automobilį, tvirtino, kad jį vairavo jo pažįstamas R. T., pirmosios instancijos teismas tokius jo paaiškinimus pagrįstai vertino kaip gynybinę taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir jais savo išvadų negrindė. Pažymėtina, kad 2014-05-28 savo pirminiame paaiškinime, duotame po eismo įvykio policijos pareigūnams, L. T. nurodė, kad 2014 m. gegužės 27 d. vakarą jis su draugu A. M. ir dviem merginomis vartojo alkoholinius gėrimus, o gegužės 28 apie 1 val. 8 min. jo vairuojamas automobilis, kuriame be jo buvo A. M., pateko į eismo įvykį, t.y. nuvažiavo nuo kelio ant traukinių bėgių, po eismo įvykio bandė su A. M. išstumti automobilį nuo bėgių, tačiau nepavyko (b. l. 5). Apklausiamas teisme L. T. savo poziciją pakeitė, nurodė naujas aplinkybes, paaiškindamas, kad 2014 m. gegužės 27 d. vakarą girtavo su A. M. ir merginomis, o po to atėjo R. T., visi išgėrinėjo, padaugino alkoholio ir nepamena, kaip atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, t. y. šalia vairuotojo vietos, užmigo ir kas įvyko tą naktį neprisiminė. Tik kitą dieną iš R. T. sužinojo, kad pastarasis sėdo už jo automobilio vairo ir kol jis miegojo, R. T., vairuodamas jam priklausantį automobilį, pateko į eismo įvykį, iki įvykio miegojo (b. l. 75). Vėliau apklausiamas teisme L. T. nurodė, kad jis (L. T.) iškart po įvykio šoko iš automobilio, blaškėsi ir atsisėdęs į vairuotojo vietą, bandė užvesti jo variklį, kartu su A. M. ėmė automobilį stumti ir jokių R. T. atliekamų veiksmų nenurodė, juolab, negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl įvykio vietoje su A. M. negalėjo išsiaiškinti, kas vairavo automobilį (b. l. 76). L. T. nurodė, kad prisipažinti vairavus automobilį jį privertė policijos pareigūnai, kurie jį apklausė tos dienos 8 val. ryto (b. l. 75). L. T. parodymai nėra nuoseklūs, logiški. Teismo posėdžio metu L. T. nurodė, kad į policijos komisariatą ryte atvažiavo jo tėvas ir dėdė, jam (L. T.) buvo negera, norėjo greičiau namo, todėl ir prisipažino, nors po to, kai administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta tyrimui ir L. T. buvo apklausiamas papildomai, t. y. 2014-07-07, (b. l. 43) L. T. aplinkybių dėl policijos pareigūnų prievartos nenurodė, o tvirtino, kad pirminiame (b. l. 5) paaiškinime prisipažino vairavęs automobilį neblaivus, nes nesuvokė savo veiksmų ir davė melagingus parodymus. Be to, minėtame 2014-07-07 papildomame paaiškinime L. T. nurodė, kad aplinkybes apie tai, jog automobilį vairavo R. T. pastarasis papasakojo po kelių dienų, nors teisme aiškino, jog tą dieną kai buvo paleistas iš policijos komisariato, R. T. pasakė, jog automobilį vairavo jis (R. T.) (b. l. 76). L. T. teismo posėdžio pradžioje teigė, kad R. T. prisijungė prie jo su A. M. ir visi išgėrinėjo, o teismo posėdžio eigoje teigė, kad R. T. alkoholio nevartojo. Toks L. T. parodymų nenuoseklumas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad nurodydamas įvykio aplinkybes jis siekia išvengti atsakomybės.

Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad liudytojų V. B., D. B., T. V., V. G. parodymai duoti teismo posėdžio metu, jog iš automobilio patekusio į eismo įvykį, išlipo ir įvykio vietoje buvo tik du asmenys, L. T. pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas prisipažinimas, L. T. versiją, kad automobilio jis nevairavo, paneigia. Juolab, kad pirminiuose paaiškinimuose L. T. net neužsiminė apie R. T., t. y. trečią asmenį buvusį automobilyje,

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, apie įvykusį eismo įvykį pranešė geležinkelyje dirbanti liudytoja T. V.. Ji nurodė, kad išgirdus didelį smūgį ir dingus elektrai, pažiūrėjusi pro langą pamatė ant bėgių automobilį ir du vaikinus, bandančius stumti automobilį. Šios liudytojos parodymai aiškūs, nuoseklūs. Liudytojas V. G., gyvenantis netoli įvykio vietos, taip pat pabrėžė, kad būtent du asmenys bandė nuo bėgių nustumti automobilį. Į eismo įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas V. B. nurodė, kad iki šio įvykio su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu jam neteko bendrauti ir kad įvykio vietoje jis matė tik du asmenis, o L. T. apie jokį trečiąjį neužsiminė. Be to, liudytojas D. B. nurodė, kad jis įvykio vietoje nebuvo, o atliko šio įvykio tyrimą, nurodydamas, kad L. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą išblaivinimui ir tik 2014-05-28 9 val. ryte įsitikinęs, kad L. T. išsiblaivėjo, ėmė su juo bendrauti. Šio liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 24), jog L. T. išblaivėjęs paleistas iš laikino sulaikymo 2014-05-28 9.48 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra jokio pagrindo tvirtinti (kaip teigiamam apeliaciniame skunde), kad L. T. pirminį paaiškinimą teikė, būdamas neblaivus. Vien tai, kad L. T. paaiškinime nėra jo ranka padaryto įrašo apie tai, kad paaiškinimas perskaitytas ir surašytas teisingai, nerodo, kad paaiškinime užfiksuotos aplinkybės nurodytos ne taip, kaip nurodė L. T.. Paaiškinimas L. T. pasirašytas, kas iš esmės patvirtina, kad paaiškinimo turinys surašytas pagal jo pasakojimą. Argumentai, kad paaiškinimas lakoniškas, o jame nurodytos aplinkybės galėjo būti žinomos pareigūnams, negali būti pagrindu šio dokumento nevertinti. Iš 2014-05-28 paaiškinimo turinio matyti, kad L. T. nedetalizavo įvykio aplinkybių, tačiau jis neneigė vairavęs jam priklausantį automobilį ir apgadinęs automobilį, elektros stulpą ir kelio ženklą. Byloje nėra duomenų, kad į įvykio vietą atvykę ar tyrimą atlikę policijos pareigūnai ar įvykio vietoje buvę liudytojai turėtų tikslą nepagrįstai apkalbėti L. T., tokių aplinkybių nenurodė ir pats pažeidėjas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė kartu su L. T. važiavusio A. M. paaiškinimus ir R. T. parodymus bei juos vertino kaip nepagrįstus ir nepatikimus. A. M. paaiškinime, teiktame policijos pareigūnui tvirtino, kad automobilį vairavo L. T. draugas, dėl kurio vardo – R. - jis nėra tikras, nors L. T. teismui R. T. įvardijo kaip A. M. draugą (b. l. 75). Liudytojas D. B. nurodė, kad apklausiant A. M. jis apie trečią asmenį negalėjo pasakyti jokių duomenų, sakė, kad to asmens nepažįsta, tik vardą bandė sakyti (b. l. 77). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tuos liudytojo D. B. parodymus, kad A. M. buvo apklaustas po to, kai buvo apklaustas L. T. (b. l. 77). Ši aplinkybė leidžia teigti, jog L. T. vėlesnius savo parodymus gretino prie kitų bylos duomenų, jau žinodamas, kokie duomenys byloje yra surinkti. R. T. paaiškinimai iš esmės prieštarauja tiek L. T., tiek A. M. paaiškinimams, kad vakare prieš įvykį jie girtavo visi kartu. L. T. ir A. M. aiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo su dviem merginomis. Be to, R. T. 2014-07-08 paaiškinime nurodė, kad norėjo parvežti A. M., vėliau tvirtino, kad norėjo užvažiuoti pasižiūrėti, kaip gyvena jo patėvis, tačiau išvažiavęs link (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio, o po eismo įvykio iškart pasišalino iš įvykio vietos, nes nenorėjo patekti policijos pareigūnų akiratin. Teismo posėdžio metu jau jis tvirtino, kad vartojo alkoholį kartu su A. M. ir L. T., o patekus į eismo įvykį jis iš įvykio vietos iškart pasišalino. Aukščiau aptartos aplinkybės, R. T. parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas ne tik byloje surinktų įrodymų visumai, bet ir A. M. ir L. T. paaiškinimams, susijusiems su eismo įvykio aplinkybėmis, leidžia visiškai pritarti apylinkės teismo pozicijai – šiais parodymais nesiremti ir atmesti kaip prieštaraujančius tarpusavyje ir kitiems byloje ištirtiems įrodymams.

Taigi, L. T. skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad jis automobilio nevairavo, o automobilį vairavo kitas asmuo, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl jie vertinami siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantas, kategoriškai nesutikdamas su teismo išvadomis, savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, taip pat nenurodo jokių naujų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl jo kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, numatytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė