Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2864-271/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
1-2864-271/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25539-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
K. Š.
Nukentėjusysis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-2864-271/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25539-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2015 m. lapkričio 16 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai,dalyvaujant prokurorui R.Juodžiui,kaltinamajam K. Š., jo gynėjui advokatui U. Čižiūnui,nukentėjusiajam J. M., jo atstovui advokatui Vl.Latušinskiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K.Š., a.k. (duomenys neskelbtini),kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis K. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata tokiomis aplinkybėmis:

2015 m. gegužės 5 d., apie 17.56 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „TOYOTA YARIS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Gerosios Vilties gatve Naugarduko gatvės link ties Gerosios Vilties g. 18A pastatu pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimą, nustatantį, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, t.y., K. Š., vairuodamas automobilį Gerosios Vilties gatve, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų pėsčiąjį J. M., ėjusį pagal automobilio važiavimo kryptį iš dešinės į kairę, tęsdamas važiavimą, įvažiavo į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, kur partrenkė per pažymėtą pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį J. M., kuriam įvykusio eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyta sveikata bei nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje nudvėsė nukentėjusiojo šuo.

Kaltinamasis K. Š. teisiamajame posėdyje pagarsinus kaltinamąjį aktą parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta visiškai. Eismo įvykio dieną jis važiavo link Naugarduko g., buvo saulėta. Važiavo iš parduotuvės, sekundės daliai nukreipė dėmesį nuo kelio, nesielgė saugiai ir tas nulėmė, kad nespėjo pastebėti, kaip nukentėjusysis žengė į perėją. Pasuko vairą į šoną, kad išvengtų susidūrimo, bet to neužteko. Nukentėjusysis po smūgio gulėjo ant žemės, šuniukas buvo smarkiai sužalotas ir nudvėsė. Iš karto sustojo, kvietė policiją ir greitąją pagalbą. Visą laiką stengėsi rūpintis nukentėjusiuoju. Po eismo įvykio susirūpino regėjimu, kuris suprastėjo, dabar vairuoja su akiniais, atsakingai. Labai gailisi dėl savo veikos ir nori atlyginti nukentėjusiajam žalą. Prašo neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi gali netekti darbo, o jis dar turės atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Iš nukentėjusiojo J. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2015-05-05, vakare, po darbo, apie 18.00 val., garaže palikęs automobilį, nuėjo namo pasiimti šuniuko. Paėmęs šuniuką, vedėsi jį su pavadėliu bei ėjo Gerosios Vilties gatvės dešiniu šaligatviu, žiūrint automobilių judėjimo kryptimi nuo Savanorių prospekto link Naugarduko gatvės. Šaligatviu ėjo normaliu žingsniu, priekyje ant šaligatvio pėsčiųjų arti nebuvo. Priėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažiūrėjo į kairę, matė, kad atvažiuoja automobilis. Atstumas buvo pakankamas, tad pagalvojo, kad vairuotojas jį mato ir sustos praleisti, tad normaliu žingsniu įžengė į perėją. Pirmas įžengė šuniukas, o jis jam – apie 2 metrus iš paskos. Kai šuniukas buvo daugmaž kelio važiuojamosios dalies viduryje, o jis nužengęs apie porą žingsnių, pastebėjo, kad iš kairės pusės atvažiuojantis automobilis prieš perėją nesustojo ir važiuoja link jų. J. M. nespėjo net sureaguoti, suprato, kad per mažas atstumas. Pirmą smūgį pajuto į kairį šoną, nuo smūgio užkrito ant variklio dangčio, galva atsitrenkė į priekinį stiklą ir po to nukrito ant kelio, pusiau ant važiuojamosios dalies, pusiau ant šaligatvio. Šuniukas žuvo vietoje. Įvykio vietoje paskambino žmonai ir pranešė apie įvykį. Įvykio metu nukentėjo ir buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus Universiteto ligoninę. Patyrė turtinę, fizinę ir neturtinę žalą, žuvo šuniukas (b. l. 22-23).

2015-05-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertės J. M.-Čobot, susipažinusios su pateiktais J. M. medicininiais dokumentais, išvada nustatyta, kad J. M. nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai ir odos kraujosruvos, kairės pusės VII, VIII, VIII, X šonkaulių lūžiai (VII ir VIII šonkaulių lūžiai priestuburinėje dalyje fragmentiniai), blužnies viršutinio poliaus subkapsulinis įplyšimas ir kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje (neoperuotas). Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25).

2015-05-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3603/15(01) nurodyta, kad J. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 27).

2015-05-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3616/15(01) nurodyta, kad K. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 46).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Vilniuje, Gerosios Vilties gatvėje, ties pastatu Nr. 18A kelio važiuojamosios dalies plotis – 7,3 m. Automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi Gerosios Vilties g. priekiu link Naugarduko gatvės. Nuo nereguliuojamos perėjos, esančios ties Gerosios Vilties g. 18A pastatu, krašto iki automobilio galinės dalies yra 4,0 m, nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies – 1,3 m, galinio – 1.6 m iki dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto. Ant perėjos nuo jos krašto 0,8 m yra šukių pradžia, šukių ilgis - 1.6 m, plotis – 0,7 m. (b. l. 8-13).

Transporto priemonės TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros metu nustatyta šios transporto priemonės būklė po eismo įvykio: sudužęs priekinis stiklas, įlenktas variklio dangtis, sulaužytas priekinis bamperis, nuo jo nukritę dažai, nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b.l.14-15).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sudėtis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kadangi šioje įstatymo normoje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, asmens atsakomybei atsirasti ir veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (kito asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir įvykusių pasekmių.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatyta K. Š. kaltė dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam J. M. buvo padaryti kūno sužalojimai, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš paties kaltinamojo parodymų, nukentėjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo eigoje, įvykio vietos apžiūros rezultatų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. Š. pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu ir buvo sužalotas J. M..

Todėl jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Dėl Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio taikymo

Kaltinamasis K. Š., nukentėjusysis J. M. prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jų susitaikymo, pateikė teismui rašytinį jų abiejų bei civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato D. B., pagal kurį kaltinamasis pareiškia, kad pilnai prisipažįsta kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, gailisi, sutinka atlyginti žalą pagal rašytinėje sutartyje nustatytą tvarką ir terminus. Nukentėjusysis atleidžia kaltininkui, sutinka su žalos atlyginimo dydžiu ir terminais.

Kaltinamasis K. Š. teisiamas yra pirmą kartą, padarytas neatsargus nusikaltimas. Jis pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo.

Nukentėjusysis J. M. atleidžia kaltininkui, prašo bylą nutraukti jiems susitaikius ir patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo dydžio, sąlygų ir terminų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui yra pagrindas manyti, kad ateityje K. Š. nedarys naujų nusikaltimų ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam J. M. susitaikius. Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Įgyvendinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį kaltinamajam K. Š. skirtina BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jo padaryta veika siejama su specialiosios teisės, t.y. teisės vairuoti transporto priemonės naudojimu, tačiau uždraudimas naudotis tokia teise teismo nėra taikomas, kadangi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus jis neturi, kaltinamasis dirba įmonėje UAB „Transporto ekspertas“, taigi realiai teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkintų jo galimybes tęsti darbą, tuo pačiu ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302 str.str., 303 str. 4 d., 307 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

K. Š. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., jam ir nukentėjusiajam J. M. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. pagrindu skirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą įmokėti 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įvykdant įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti K. Š., nukentėjusiojo J. M. bei ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato D. B. taikos sutartį, pagal kurią:

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas sutinka sumokėti nukentėjusiajam papildomą 1000 eurų neturinei žalai kompensuoti, kurią įsipareigoja pervesti per 7 darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;K. Š. 1200 eurų sumoka nukentėjusiajam J. M. per 6 mėnesius lygiomis dalimis po 200 eurų kas mėnesį, pradedant nuo 2016 m. sausio mėnesio.Nukentėjusysis atsisako kitų turtinių ir neturtinių reikalavimų, išskyrus išimtį, t.y. tiesiogines išlaidas (turtinę žalą) dėl galimo sveikatos pablogėjimo, susijusio tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Tokiu atveju turtinę žalą (gydymo išlaidas) privalėtų atlyginti Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Išaiškinti K. Š., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski