Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei G. Č.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Rokiškio rajono savivaldybėje ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovė A. Š., trečiasis asmuo R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atskirti nepilnametę V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini);

nustatyti, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinąją rūpintoja R. J., gyv. (duomenys neskelbtini);

priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) jos dukros V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, išlaikymą po 40 eurų dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.

Atsakovė A. Š. turi vienintelį vaiką - dukrą V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenų apie vaiko tėvą nėra). A. Š. ir jos sugyventinio A. K. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos.

2017-01-12 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas A. K. paaiškėjus, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio vidurio iki 2017 m. sausio 1 d. namuose (duomenys neskelbtini), seksualiu elgesiu tvirkino mažametę V. J. (dėl to A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d.).

Įvertinus V. J. padėtį šeimoje, motinos galimybes pasirūpinti dukra, buvo priimtas sprendimas užtikrinti vaikui saugią aplinką, todėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-13 įsakymu Nr. AV-59 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“, likusiai be tėvų globos V. J., nustatyta vaiko laikinoji globa. Vaiko laikinąja globėja skirta R. J..

2017-01-18 Rokiškio rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo sudarytas vaiko laikinosios globos (rūpybos) planas Nr. 18.11-2. Minimame plane užfiksuota, kad vaiko motina įsipareigoja bendrauti su dukra, domėtis jos gyvenimo sąlygomis, ugdymu, mokymusi, sveikata, tačiau vykdant vaiko laikinosios globos peržiūrą nustatyta, kad motinos ir dukros santykiai nepagerėjo, motina prioritetą skyrė ne ryšiui su dukra atstatyti, o santykiams su sugyventiniu A. K. pagerinti, nesuvokė netinkamo savo elgesio pasekmių (ji turi lengvą protinį atsilikimą).

Nurodoma, kad atsakovė A. Š. yra tik iš darbinga (darbingumo lygis - 45 procentai), yra neraštinga, negeba tinkamai pasirūpinti dukra, įvertinti jos poreikių, disponuoti pinigais, savarankiškai spręsti iškilusias problemas. Manoma, kad dėl susiklosčiusių objektyvių, nuo A. Š. valios nepriklausančių, aplinkybių, nesant jos kaltei, ji negali tinkamai vykdyti pareigų savo nepilnametės dukros V. J. atžvilgiu.

Įvertinus tai, kad nuo 2017-01-13 V. J. gyvena R. J. šeimoje, 2018-01-23 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 18.21-17 nurodoma, kad nepilnametės priežiūra šeimoje tinkama, tarpusavio santykiai geri, vaikas skundų dėl rūpintojos neturi, manoma, kad geriausius nepilnametės interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos, iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatymo, rūpintojos R. J. šeimoje.

Įvertinus surinktus dokumentus, atsižvelgiant į nepilnametės poreikius, į atsakovės turtinę padėtį (atsakovės gaunamos pajamos netekto darbingumo pensija kas mėnesį po 75,86 Eur), sveikatos būklę, darbingumą, prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą jos dukrai po 40 eurų dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki vaiko pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnis numato, jog kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų.

Iš pateikto Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus 2004-01-06 gimimo įrašo Nr. 6, žinoma, kad atsakovė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), turi dukrą V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) Duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti.

Iš byloje pateiktos dokumentacijos - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio 2017-02-02 pažymos DL-1 Nr. 403, matyti, kad A. Š. nustatytas dalinis tai yra 45 procentų darbingumas. Netektas darbingumas -55 procentai. Darbingumo lygio priežastis 27.1 ligos. Diagnozės kodas pagal (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto A. Š. medicininio pažymėjimo 2018-03-29 Nr. 000078 žinoma, kad 2015-09 mėn. ir 2016-02-17 A. Š. buvo duoti siuntimai į Psichikos sveikatos centrą, o 2017-02-02 jai pagal psichiatro siuntimą nustatytas 45% darbingumo lygis.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo duomenimis A. Š. yra neraštinga, negeba tinkamai pasirūpinti dukra, įvertinti jos poreikių, disponuoti pinigais, savarankiškai spręsti iškilusias problemas.

Byloje pateiktame Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-08 įsakyme Nr. AV-808 nurodyta, kad A. Š. ir A. K. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, buvo įrašyta į Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenančių socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Pateiktame 2017-02-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo teismo baudžiamąjame įsakyme nurodyta, jog A. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio vidurio iki 2017 m. sausio 1 d. seksualiu elgesiu tvirkino jaunesnę nei 16 metų V. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-13 įsakymu Nr. AV-59 buvo nuspręsta likusiai be tėvų globos V. J. nustatyti vaiko laikinąją globą, laikina globėja paskiriant R. J..

2017-01-18 Rokiškio rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo sudarytas vaiko laikinosios globos (rūpybos) planas Nr. 18.11-2. Minimame plane užfiksuota, kad vaiko motina įsipareigoja bendrauti su dukra, domėtis jos gyvenimo sąlygomis, ugdymu, mokymusi, sveikata.

Vykdant vaiko laikinosios globos peržiūrą, 2017-07-18 Vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 18.24-18, nurodoma, kad nepilnametė su mama bendrauti nenori dėl jos vedamo netinkamo gyvenimo būdo. A. Š. teigė, kad su dukra bendrauja retai, sąlygų grįžti pas ją vaikui nėra, nori, kad ir toliau jos dukrai būtų tęsiama laikinoji globa.

Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos pateiktos informacijos apie A. Š. šeimą (2018-04-30 raštas Nr. S-2.5-32) nurodoma, jog šeimoje teigiamų pokyčių nėra, teikiant socialines paslaugas, A. Š. nuolat buvo motyvuojama ir skatinama keisti gyvenimo būdą teigiama linkme, kad vaikas galėtų grįžti gyventi į šeimą, tačiau A. Š. nesuvokdavo netinkamo elgesio pasekmių (ji turi lengvą protinį atsilikimą). Namuose priiminėdavo asocialius asmenis, girtuokliaudavo su jais, todėl buvo iškeldinta iš gyvenamo būsto. Kartais dukrai skambindavo būdama neblaivi, taip jai sukeldavo psichologinį diskomfortą. Šiuo metu A. Š. nuolatinio būsto neturi, tik laikinai gyvena pas draugą A. K., ryšio tarp mamos ir vaiko nėra, bendravimas paviršutinis, vaikui sąlygų į šeimą grįžti nėra.

Kaip matyti iš aptartų įrodymų, atsakovė dėl jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų jau kurį laiką negali ir nesugeba realiai ir adekvačiai vykdyti motinos pareigų, ji nebendrauja su dukra, nesidomi jos interesais, neprisideda prie jos išlaikymo. Atsakovės socialinių įgūdžių stoka lėmė tai, kad jos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Po ko sekė seksualinio pobūdžio nusikaltimo įvykdymas prieš V. J. dėl ko jos buvimas atsakovės šeimoje tapo nebegalimas. Tai, kad V. J. būtų atskirta nuo motinos sutinka ir pati atsakovė, nes pripažįsta, kad ji pati geriau pasirūpinti savo dukra negalės. Duomenų, kad situacija pasikeistų byloje nėra. Atsakovė ir toliau gyvena su A. K., kuris atsakovės dukros V. J. atžvilgiu atliko seksualinio pobūdžio nusikaltimą. Laikytina, kad dėl susiklosčiusių objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių, dėl savo sveikatos būklės nesant atsakovės kaltei, esant jai diagnozuotiems sveikatos sutrikimams ji negali tinkamai vykdyti pareigų savo nepilnametės dukros vaikų atžvilgiu, todėl nepilnametė V. J. atskirtina nuo jos motinos A. Š..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki sprendimo dėl rūpybos įsiteisėjimo

Pagal CK 3.183 str. 4 d. bei CPK 406 str. 2 d. priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Kaip minėta, atsakovei negalint tinkamai pasirūpinti savo vaiku bei konstatavus, kad prieš vaiką buvo įvykdytas seksualinio pobūdžio nusikaltimas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-13 įsakymu Nr. AV-59 buvo nuspręsta likusiai be tėvų globos V. J. nustatyti vaiko laikinąją globą, laikina globėja paskiriant R. J..

2018-01-23 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 18.21-17 nurodoma, kad rūpintoja R. J. tinkamai vykdo savo pareigas, nepilnametės priežiūra šeimoje tinkama, tarpusavio santykiai geri, vaikas skundų dėl rūpintojos neturi.

Iš ieškinyje dėstomų aplinkybių žinoma, kad V. J. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Yra baigusi 8-ias klases. Nepilnametė ugdymo įstaigoje lanko sporto bei gitaros būrelius. Laisvalaikiu skaito knygas, piešia, leidžia laiką su draugais, vyksta į ekskursijas, pramogauja su globėjos šeima.

Teismas daro išvadą, kad šiuo metu atsakovės nepilnamečiam vaikui V. J. yra užtikrintos tinkamos jos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, kas patvirtinama ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo atstovės paaiškinimais teisme, kitais byloje pateiktais duomenimis. Laikytina, kad geriausius nepilnametės interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos, iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatymo, rūpintojos R. J., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina vaiko V. J., gyvenamoji vieta kartu su laikinąja rūpintoja R. J., gyv. (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. CK 3.195 straipsnyje numatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.).

Iš byloje pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio 2017-02-02 pažymos DL-1 Nr. 403, matyti, kad A. Š. nustatytas dalinis tai yra 45 procentų darbingumas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus, 2017-02-02 išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-102, nurodyta, kad A. Š. negali dirbti naktį, viršvalandinių darbų, požeminių darbų.

Iš „SoDra“ duomenų bazės išrašo žinoma, kad A. Š. nuo 2017-02-02 iki 2019-02-28 yra paskirta netekto darbingumo pensija, kas mėnesį jai išmokama po 75,86 Eur.

Iš Rokiškio r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus išduotos 2018-07-17 pažymos Nr. 1084, matyti, kad A. Š. buvo skirta socialinė pašalpa už: 2017 m. lapkričio mėnesį 34,53 Eur; už 2017 gruodžio mėnesį 34,53 Eur; už 2018 m. sausio mėnesį 54,53 Eur. Vėliau socialinė pašalpa jai nebebuvo mokama.

Iš pateiktų Kelių transporto priemonių registro ir VĮ „Registrų centras“ duomenų bazių išrašų žinoma, kad A. Š. vardu jokio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra.

Laikytina, kad atsakovei nustatytas mažesnis nei vidutinis darbingumo lygis užkerta kelią jai susirasti darbą ir gauti pajamas. Nors privalančios teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atsakovės sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, tačiau atsižvelgiant į faktinę situaciją pagal byloje esančius duomenis, pačios atsakovės sveikatos būklę, atsižvelgiant tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius veiksnius vertinant atsakovės galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikui, tai yra 40 Eur kas mėnesį būtų optimaliai atitinkantis tiek atsakovės turtinę padėtį, tiek nepilnamečio vaiko interesą.

Remiantis išdėstytu, priteistinas iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) jos dukros V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymas periodinėmis išmokomis po 40 Eur kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 5 p.). Tenkinant ieškinį, iš atsakovės A. Š. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes nepilnametis vaikas nuo motinos buvo atskirtas dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių, nesant jos kaltės, dėl jos sveikatos problemų (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270, 406, 496 straipsniais , teismas

nusprendžia:

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Rokiškio rajono savivaldybėje ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Atskirti nepilnametį vaiką V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinąja rūpintoja R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) jos dukrai V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 40 Eur (keturiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. liepos 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.