- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- I-141-394/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbiami)
- Atsakovas
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
- Advokatai
- Inga Kostogriz-Vaitkienė
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Arvydo Martinavičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbiami) atstovei advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei,
dalyvaujant atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovėms A. Š. ir I. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbiami)“ skundą atsakovui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai dėl 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 57SV-133 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ dalies dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbiami) (toliau – pareiškėjas, bendrovė) atstovės advokatės Ingos Kostogriz-Vaitkienės pasirašytu skundu (2–6 b. l.) teismo prašo panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 57SV-133 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ dalį dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria uždrausta tiekti į rinką maisto produktus: spanguolių uogienę 40 g – 1160 vnt., iš viso 46,4 kg, svarainių uogienę 40 g – 620 vnt., iš viso 24,8 kg, medų su lazdynų riešutais 300 g – 663 vnt., iš viso 198,9 kg, medų su migdolų riešutais 300 g – 359 vnt., iš viso 107,7 kg, medų 50 g – 2560 vnt., iš viso 128,0 kg, medų su imbieru 300 g – 230 vnt., iš viso 69,0 kg, medų su imbieru 50 g – 1408 vnt., iš viso 70,4 kg, pienių sirupą 40 g – 1570 vnt., iš viso 62,8 kg. Nurodė, kad ginčui aktualūs produktai yra atsekami, tai įrodo prie skundo pridėti dokumentai. Spanguoles, mėlynes, svarainius, medų ir pienes bendrovė įsigijo iš ūkininkės L. G., o lazdynų ir migdolų riešutus bei imbierą - iš (duomenys neskelbiami) Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ VII skyriaus 33 punktas draudžia prekiauti maisto produktu, jei jis neturi nuorodos, leidžiančios identifikuoti partiją, kuriai priklauso maisto produktas. Nagrinėjamu atveju patikrinimas vyko bendrovės sandėlyje, o ne prekybos vietoje, nepaženklinti produktai rasti sandėlyje. Pareiškėjo nuomone, maisto produktų sandėliavimui šis reikalavimas nėra taikomas. Bendrovė maisto produktus ženklina prieš išvežant juos iš sandėlio į prekybos vietą. Nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinio poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 7 punkte yra numatyta, jog sprendimai parengiami ir priimami remiantis atlikto ūkio subjekto patikrinimo medžiaga, išanalizavus teisės aktų reikalavimų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais viešojo administravimo ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principais bei Valstybinės maisto kontrolės principais. Atitinkamai Aprašo 14 punkte yra įtvirtinta, jog sprendimas „Dėl produkto (-u) tiekimo rinkai uždraudimo“ priimamas, kai: 14.1. ūkio subjektas tiekia rinkai produktą (-us), kuris (-ie) neatitinka ženklinimo reikalavimų, ir per nustatytą trūkumų šalinimo terminą šių pažeidimų nepašalina; 14.2. produkte yra teršalas (-ai), galintis (-ys) padaryti produktą (-us) netinkamą (-us) vartoti, tačiau negalintis (-ys) pakenkti maisto saugai, ir šiame produkte esančio (-ių) teršalo (-ų) ūkio subjektas negali pašalinti; 14.3. pažeidžiami produkto (-ų) jusliniai, sudėties ir (ar) kiti reikalavimai, kurie neturi įtakos produkto (-ų) saugai, ir šių pažeidimų ūkio subjektas negali pašalinti. Pažymėjo, jog nei patikrinimo akte, nei skundžiamame sprendime nėra konstatuota faktinė aplinkybė, jog bendrovė tiekė (-ia) į rinką produktus, kurie neatitinka ženklinimo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybos tikrinti produktai buvo bendrovės sandėlyje, o ne prekybos vietoje. Tai suponuoja išvadą, jog sprendimas yra neteisėtas, kadangi nebuvo konstatuotas jo priėmimo pagrindo, įtvirtinto Aprašo 14.1 papunktyje, buvimas. Pagal Aprašo 14.1 papunktį, net ir nustačius, jog bendrovė tiekia rinkai produktą (-us), kuris (-ie) neatitinka ženklinimo reikalavimų, atsakovas privalėjo suteikti bendrovei terminą šiems trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. Bendrovė galėjo pateikti tarnybai visus kartu su šiuo skundu pateikiamus dokumentus, paneigiančius patikrinimo akte užfiksuotus trūkumus ir tai galimai apskritai būtų užkirtę kelią sprendimo priėmimui. Vis dėlto, dėl bendrovei nežinomų priežasčių, tarnyba jau kitą dieną po patikrinimo akto surašymo priėmė sprendimą dėl produktų tiekimo į rinką uždraudimo, taip ir nesuteikusi bendrovei galimybės ištaisyti patikrinimo metu užfiksuotų trūkumų. Tokiu būdu, priimdama sprendimą, tarnyba pažeidė Aprašo 7, 14 punktų nuostatas bei neužtikrino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo bei proporcingumo principų įgyvendinimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Inga Kostogriz-Vaitkienė teismo prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytam imperatyviam reikalavimui, kad individualus teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais, teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsakovas skundžiamame akte nurodė, kad patikrinimo metu buvo rasta nepaženklinta produkcija, atsekamumo suvokimo pareiškėjui nepaaiškino. Pareiškėjas iš priimtų teisės aktų daro išvadą, kad tarnyba produkcijos neatsekamumą siejo su produkcijos nepaženklinimu, todėl šiuo atveju tarnyba turėjo vadovautis Aprašo 14. 1 papunkčiu ir uždrausti tiekti produkciją į rinką tik tuomet, jei nustatyti ženklinimo trūkumai būtų nepataisomi. Atstovės nuomone, atsakovas privalėjo suteikti galimybę pareiškėjui ištaisyti nustatytus pažeidimus, tai yra suteikti galimybę atsakovui pateikti reikalingus dokumentus, pažymėti produkciją. Atsakovas sprendime nemotyvavo, kodėl pareiškėjui iš karto taikė griežčiausią poveikio priemonę ir nesuteikė galimybės ištaisyti ženklinimo klaidų, tai yra pažymėti produkciją, esančią sandėlyje. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog vadovavosi Aprašo 14.3 papunkčiu, tačiau sprendime to nenurodė, neargumentavo, jog nustatyti pažeidimai nepašalinami. Atstovė pažymėjo, kad pažeidimo sudėtis turi būti aiškiai nurodyta patikrinimo akte, sprendime ir ji negali būti keičiama bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovas atsiliepime pateikia naujas ir pareiškėjui iki tol nežinomas pažeidimo aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės A. Š. ir I. S. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakymuose teismo posėdžio metu ir atsiliepime į pareiškėjos skundą (56–64 b. l.) nurodė, kad Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, pagal kompetenciją išnagrinėjusi anoniminiame skunde išdėstytas aplinkybes, 2014-11-25 atliko neplaninį patikrinimą adresu (duomenys neskelbiami), kurio metu nustatė, kad pareiškėjo sandėlyje laikomi maisto produktai neužtikrinant jų atsekamumo (maisto produktai nepaženklinti, produkcija išpilstyta į stiklinius indelius, sudėta į kartonines dėžes, ant kurių užrašytas tik pavadinimas ir kiekis), taip pat rado maisto produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais (pieninis šokoladas su neskaldytais lazdyno riešutais, Belgija, geriausias iki 09-2014, 8 vnt. po 400 g) ir surašė patikrinimo aktą. Patikrinimo metu jį atlikusiems VMVT Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams nebuvo pateiktos receptūros, technologiniai aprašymai. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), 18 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą, o pagal to paties straipsnio 2 dalį maisto tvarkymo subjektai ir pašarų ūkio subjektai turi įstengti nustatyti kiekvieną asmenį, pateikusį jiems maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną bei kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą, taip pat minėti subjektai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias galimybę kompetentingų institucijų prašymu pateikti joms šią informaciją. Patikrinimo metu pareiškėjas Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba specialistams pateikė tik kai kuriuos įsigijimo dokumentus, t. y. 2014-07-07 pirkimo važtaraštį LG14003 ir 2014-07-07 prekių perdavimo aktą (medus 55,95 kg; medus 451,2 kg; pienės 86,84 kg) bei 2014-11-13 pirkimo važtaraštį LG14004 ir 2014-11-13 prekių perdavimo aktą (medus 141,15 kg; spanguolės 42,4 kg; mėlynės 21,2 kg; svarainiai 24 kg; liepos (VMVT atkreipia dėmesį, kad teismui pridėtame akte žodis „Liepos“ perbrauktas ir ranka įrašyta avietės, o 2014-11-13 pirkimo važtaraštyje LG14004 liko informacija apie liepas) 29,1 kg; medus 160,4 kg). Pareiškėjas nepateikė privalomos informacijos apie produktų tinkamumo vartoti terminus ar kitos, užtikrinančios maisto produktų atsekamumą (išpilstymo data). Atsakovas pažymėjo, kad atsekamumo užtikrinimo pareiga maisto tvarkymo subjektams taikoma visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, privaloma ir sandėliuojant maisto produktus, be to, tvarkymo subjektai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias galimybę kompetentingų institucijų prašymu pateikti joms informaciją apie maisto produktų atsekamumą. Patikrinimo metu patikrinimo vietoje (sandėlyje) pareiškėjas ne tik kad nepateikė visų dokumentų, bet ir nebuvo sudaręs galimybės susieti pateiktų dokumentų su sandėlyje rastais nepaženklintais maisto produktais. Pareiškėjas nepateikė Žaliavų priėmimo žurnalo, maisto produktų kokybės pažymėjimų. Pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 33 punktą, maisto produktu negalima prekiauti, jei jis neturi nuorodos, leidžiančios identifikuoti partiją, kuriai priklauso produktas. Nuostata, kuria maisto tvarkymo subjektui draudžiama prekiauti maisto produktu be nuorodos, leidžiančios identifikuoti to maisto produkto partiją, savaime nereiškia, kad jos galima nenurodyti kituose nei prekyba maisto tvarkymo etapuose. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, vadovaujantis šios higienos normos 2 punktu, privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems maisto produktus Lietuvos Respublikos rinkai, o pagal reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punktą, pateikimas į rinką apibrėžiamas kaip „maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos“. Net jei nuostata dėl partijos identifikavimo nuorodos būtų suprantama priešingai, Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 39 punktas leidžia nepateikti partijos identifikavimo nuorodos ant maisto produkto tik tada, jei etiketėje yra nurodyta minimalaus tinkamumo vartoti termino data arba „Tinka vartoti iki...“ (data), o data turi būti neužkoduota ir nurodyta tokia tvarka: diena, mėnuo. Kaip minėta anksčiau, sandėlyje rasti maisto produktai buvo nepaženklinti, nebuvo nurodytas tinkamumo vartoti terminas, neužtikrintas maisto produktų atsekamumas, tai leido daryti išvadą, kad maisto produktų partijos apskritai neįmanoma identifikuoti. Atsakovas nurodė, kad sprendimą priėmė remiantis ne Aprašo 14.1 papunkčiu, kaip tai preziumavo pareiškėjas, tačiau Aprašo 14.3 papunkčiu, pagal kurį sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ priimamas, kai pažeidžiami produkto (-ų) jusliniai, sudėties ir (ar) kiti reikalavimai, kurie neturi įtakos produkto (-ų) saugai, ir šių pažeidimų ūkio subjektas negali pašalinti. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, priimdama sprendimą, nepažeidė Aprašo 7 ir 14 punktų nuostatų ir, priešingai nei nurodo pareiškėjas, užtikrino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo bei proporcingumo principų įgyvendinimą, taip pat laikėsi Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 57SV-133 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ dalis dėl poveikio priemonės taikymo už patikrinimo metu rastus be ženklinimo maisto produktus (spanguolių uogienę 40g – 1160 vnt., iš viso 46,4 kg; svarainių uogienę 40 g – 620 vnt., iš viso 24,8 kg; medų su lazdynų riešutais 300 g – 663 vnt., iš viso 198,9 kg; medų su migdolu riešutais 300 g – 359 vnt., iš viso 107,7 kg; medų 50 g – 2560 vnt., iš viso 128,0 kg; medų su imbieru 300 g – 230 vnt., iš viso 69,0 kg; medų su imbieru 50 g – 1408 vnt., iš viso 70,4 kg, pienių sirupą 40 g – 1570 vnt., iš viso 62,8 kg, bendras kiekis 708 kg) naikintina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai perduotina nagrinėti iš naujo poveikio priemonės už patikrinimo metu rastus be ženklinimo maisto produktus taikymą (duomenys neskelbiami).
Ginčo objektas yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 57SV-133 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ dalies dėl poveikio priemonės taikymo (duomenys neskelbiami) už patikrinimo metu rastus be ženklinimo maisto produktus - spanguolių uogienę 40g – 1160 vnt., iš viso 46,4 kg; svarainių uogienę 40 g – 620 vnt., iš viso 24,8 kg; medų su lazdynų riešutais 300 g – 663 vnt., iš viso 198,9 kg; medų su migdolu riešutais 300 g – 359 vnt., iš viso 107,7 kg; medų 50 g – 2560 vnt., iš viso 128,0 kg; medų su imbieru 300 g – 230 vnt., iš viso 69,0 kg; medų su imbieru 50 g – 1408 vnt., iš viso 70,4 kg, pienių sirupą 40 g – 1570 vnt., iš viso 62,8 kg, bendras kiekis 708 kg. ( 72–73 b. l.) – teisėtumas ir pagrįstumas. Šiame sprendime nurodyta, kad tarnybos viršininkas, išnagrinėjęs (duomenys neskelbiami) Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto tvarkymo subjekto 2014 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akto Nr. 57 MPI-433 medžiagą, nustatė, kad rasta be ženklinimo: spanguolių uogienė 40g – 1160 vnt., iš viso 46,4 kg; svarainių uogienė 40 g – 620 vnt., iš viso 24,8 kg; medus su lazdynų riešutais 300 g – 663 vnt., iš viso 198,9 kg; medus su migdolų riešutais 300 g – 359 vnt., iš viso 107,7 kg; medus 50 g – 2560 vnt., iš viso 128,0 kg; medus su imbieru 300 g – 230 vnt., iš viso 69,0 kg; medus su imbieru 50 g – 1408 vnt., iš viso 70,4 kg., pienių sirupas 40 g – 1570 vnt., iš viso 62,8 kg, bendras kiekis 708 kg; neatitinka: 2002 m. sausio 28 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p.l), II skyriaus 4 skirsnio 18 straipsnio 1, 2 dalių; Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2000 m. balandžio 4 d. Nr. VIII-1608 5 straipsnio 1 punkto; Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“, I skyriaus 1, 2 punkto, IV skyriaus 12 punkto; Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktu ženklinimas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-611 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktu ženklinimas“ patvirtinimo“, VII skyriaus 33 punkto reikalavimų. Vadovaudamasis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 563/2012 (OL 2012 L 168, p. 24), 54 straipsnio 2 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744, nusprendė uždrausti aukščiau minėtų ginčui aktualių produktų tiekimą rinkai.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atliekant valstybinę maisto kontrolę surašytas patikrinimo aktas ir kiti patikrinimo dokumentai yra sprendimo dėl administracinio poveikio priemonių taikymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (žr. LVAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2039/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-612/2013 ir kt.). Todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 m. lapkričio 25 d. Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 57MPĮ-433 (67–71 b. l.) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 57SV-133 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ laikytini vientisu individualiu teisės aktu ir šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai reiškia, kad spręsdamas pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės pagrįstumo klausimą, teismas, viena vertus, patikrins skundžiamą administracinį sprendimą (aukščiau aptartas jo abi dalis) tuo aspektu, ar jame nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas pažeidė sprendime nurodytų teisės aktų nuostatas, o jam paskirta poveikio priemonė pasirinkta teisėtai ir pagrįstai. Kita vertus, toks teismo atliekamas patikrinimas neperžengs tikrinamų dokumentų (sprendimo ir patikrinimo akto) nustatytų ribų ta prasme, kad, nesant jokių nuorodų į nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes skundžiamame atsakovo sprendime, teismas nevertins tokių aplinkybių ir įrodymų, kurie ir atsakovo manymu yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, tačiau nėra (nebuvo) nurodyti pačiame skundžiamame sprendime. Tiksliau teismas nevertins pareiškėjo ir atsakovo teismui nurodytų faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurie šalims nebuvo žinomi ir pateikti patikrinimo metu (2014 m. lapkričio 25 d.) ar iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Teismas vertins patikrinimo medžiagą, susidedančią iš pranešimo, anoniminio skundo ir pirkimo dokumentų: 2014-07-07 pirkimo važtaraščio, prekių perdavimo akto LG14003 ir 2014-11-13 pirkimo važtaraščio, prekių perdavimo akto LG14004 (65–77 b. l.) ir atsižvelgs į ginčui aktualius pareiškėjo ir atsakovo argumentus.
Skundžiamu sprendimu pareiškėjas kaltinamas pažeidęs 2002 m. sausio 28 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. l) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), II skyriaus 4 skirsnio 18 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tai yra atsekamumo principą, nes 2014 m. lapkričio 25 d. patikrinimo metu sandėlyje laikė produkciją be ženklinimo.
Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio, numatančio apibrėžimus, 1 dalies 15 punkte nurodoma, kad „atsekamumas“ – tai galėjimas visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose surasti arba atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną arba į maistą ar pašarą skirtą ar numatytą dėti medžiagą. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad maisto ir pašarų verslo operatoriai turi įstengti nustatyti kiekvieną asmenį, pateikusį jiems maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną bei kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą. Tam tikslui minėti operatoriai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias galimybę kompetentingų institucijų prašymu pateikti joms šią informaciją.
Pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, kad patikrinimo metu (2014-11-25) sandėlyje laikė produkciją be ženklinimo, kad patikrinimo metu atsakovui nepateikė gaminių receptūrų ir technologinių aprašymų. Teismo nuomone, vien šiuo neveikimu (produkcijos nepaženklinimu) pareiškėjas pažeidė atsekamumo principą, nes tikrintojas negalėjo atsekti medžiagų, sudėtų į nepaženklintą produkciją, asmenų, tiekusių maisto medžiagas (tokios pat pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-143-2039/2012, 2012-04-11 nutartis, konstatuodamas atsekamumo principo pažeidimą). Teisės aktuose reglamentuota, kad atsekamumas turi būti užtikrinamas visuose gamybos, perdirbimo ar paskirstymo etapuose, taigi, teismo nuomone, šio pažeidimo kvalifikavimui neturi įtakos aplinkybės, ar produktas buvo tiekiamas į rinką ar ne. Teismas konstatuoja, jog atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, pritaikė teisės aktą ir teisėtai bei pagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Reglamento (EB) Nr. 178/2002 II skyriaus 4 skirsnio 18 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundžiamu sprendimu pareiškėjas taip pat kaltinamas pažeidęs Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktu ženklinimas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-611 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktu ženklinimas“ patvirtinimo“, VII skyriaus 33 punkto reikalavimus. Iš skunde nurodytų pareiškėjo argumentų, pareiškėjo atstovės pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjas nesutinka su šiuo pažeidimu todėl, kad mano, jog maisto produktų sandėliavimui šis reikalavimas netaikomas, kad maisto produktai be žymėjimo buvo rasti bendrovės sandėlyje, o ne prekybos vietoje.
Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2011-11-01 iki 2014-12-13) 33 punktas nurodė, kad maisto produktu negalima prekiauti, jei jis neturi nuorodos, leidžiančios identifikuoti partiją, kuriai priklauso maisto produktas. Taigi, tarp šalių kyla ginčas, ar pagamintos produkcijos laikymas bendrovės sandėlyje yra prekyba.
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, nustatančio teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę, 2 straipsnio 17 punkte nurodoma, jog pateikimo į rinką sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 3 straipsnio 8 dalyje. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje nurodoma, jog „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos.
Teismo nuomone, sąvokos „prekiauti“ ir „tiekti į rinką“ iš esmės yra tapačios, todėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 33 punkte numatytas reikalavimas pažymėti maisto produktus nuorodomis, leidžiančiomis identifikuoti partiją, kuriai priklauso maisto produktas, taikomas ir maisto produktams, laikomiems pardavimui. Nagrinėjamu atveju atsakovas atliko patikrinimą pareiškėjo sandėlyje, kuriame, kaip matyti iš pareiškėjo (duomenys neskelbiami) individualiai taikomos Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (toliau – RVASVT) sistemos duomenų, be žaliavų, pareiškėjas taip pat laiko (saugo) ir pagamintą produkciją iki jos realizacijos, ją prieš gabenant į sandėlį tinkamai paženklina, priimdamas į sandėlį, patikrina visų pakuočių ženklinimą (83–83 b. l.). Teismo nuomone, tokio pobūdžio pagamintos produkcijos laikymas sandėlyje yra produkcijos laikymas pardavimui, todėl atsakovas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, tinkamai nepaženklindamas spanguolių uogienės, svarainių uogienės, medaus su lazdynų riešutais, medaus su migdolų riešutais, medaus, medaus su imbieru, pienių sirupo, pažeidė Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktu ženklinimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2011-11-01 iki 2014-12-13) 33 punkto reikalavimus.
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos taikomų administracinių poveikio priemonių – sprendimų „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo, uždraudimo“, „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“, „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo, uždraudimo“, „Dėl leidimo tiekti produktą (-us) rinkai“ – priėmimo tvarką nustato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12. Aprašo 13 punkte numatyta, kad sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ (3 priedas) priimamas, kai: 13.1. ūkio subjektas tiekia rinkai produktą (-us), kuris (-ie) neatitinka ženklinimo reikalavimų; 13.2. ūkio subjekto tiekiamame produkte nustatomas (-i) teršalas (-ai), galintis (-ys) padaryti produktą (-us) netinkamą (-us) vartoti, tačiau negalintis (-ys) turėti įtakos jo saugai; 13.3. ūkio subjektas tiekia produktą (-us), kuris (-ie) neatitinka juslinių, sudėties ir (ar) kitų reikalavimų, nesusijusių su produkto (-ų) sauga. Aprašo 14 punkte numatyta, kad sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (3 priedas) priimamas, kai: 14.1. ūkio subjektas tiekia rinkai produktą (-us), kuris (-ie) neatitinka ženklinimo reikalavimų, ir per nustatytą trūkumų šalinimo terminą šių pažeidimų nepašalina; 14.2. produkte yra teršalas (-ai), galintis (-ys) padaryti produktą (-us) netinkamą (-us) vartoti, tačiau negalintis (-ys) pakenkti maisto saugai, ir šiame produkte esančio (-ių) teršalo (-ų) ūkio subjektas negali pašalinti; 14.3. pažeidžiami produkto (-ų) jusliniai, sudėties ir (ar) kiti reikalavimai, kurie neturi įtakos produkto (-ų) saugai, ir šių pažeidimų ūkio subjektas negali pašalinti. Aprašo 7 punkte numatyta, kad sprendimai parengiami ir priimami remiantis atlikto ūkio subjekto patikrinimo medžiaga, išanalizavus teisės aktų reikalavimų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais viešojo administravimo ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principais bei Valstybinės maisto kontrolės principais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-976 (Žin., 2004, Nr. 8-217).
Atsakovas skundžiamu sprendimu pareiškėjui taikydamas poveikio priemonę vadovavosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 ir konkrečiais teisės aktų straipsniais – 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 Dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 563/2012 (OL 2012 L 168, p. 24), 54 straipsnio 2 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, kurie reglamentuoja bendrąsias valstybinės maisto kontrolės nuostatas, numato, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali taikyti teikimo į rinką ribojimus ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones, tačiau nei skundžiamame sprendime, nei jo dalimi esančiame patikrinimo akte atsakovas nenurodė konkretaus Apraše numatyto poveikio priemonės taikymo teisinio pagrindo, motyvacijos, kodėl taikė poveikio priemonę uždrausti, o ne sustabdyti produktų tiekimą rinkai. Šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad sprendimas dalyje dėl poveikio priemonės taikymo yra neaiškus ir neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas tinkamomis teisės normomis, nemotyvuotas dėl pasirenkamos ir taikomos poveikio priemonės.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi Aprašo 14.3 papunkčiu, pagal kurį sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ priimamas, kai pažeidžiami produkto (-ų) jusliniai, sudėties ir (ar) kiti reikalavimai, kurie neturi įtakos produkto (-ų) saugai, ir šių pažeidimų ūkio subjektas negali pašalinti, tačiau šis taikomos poveikio priemonės teisinis pagrindas privalėjo būti nurodytas sprendime, o ne pateikiamas tik kilus ginčui teisme. Be to, nei skundžiamame sprendime, nei patikrinimo akte atsakovas nenurodė faktinių aplinkybių ir nenustatė pažeidimų, susijusių su produktų neatitikimu jusliniams, sudėties ar kt. reikalavimams, atsakovas sprendime inkriminavo pareiškėjui pažeidimus, susijusius tik su atsekamumo principo pažeidimu, netinkamu produktų žymėjimu. Neaišku, kokią procedūrą vykdė atsakovas, patikrinimo akte pareiškėją įpareigojęs pateikti nepateiktus dokumentus, pašalinti akte nurodytus trūkumus ir raštu informuoti Šiaulių VMVT iki 2014-11-29 (70 b. l.), tačiau jau 2014-11-26 priimdamas skundžiamą sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo sprendimo dalis dėl poveikio priemonės taikymo (duomenys neskelbiami) už patikrinimo metu rastus be ženklinimo maisto produktus - spanguolių uogienę 40g – 1160 vnt., iš viso 46,4 kg; svarainių uogienę 40 g – 620 vnt., iš viso 24,8 kg; medų su lazdynų riešutais 300 g – 663 vnt., iš viso 198,9 kg; medų su migdolu riešutais 300 g – 359 vnt., iš viso 107,7 kg; medų 50 g – 2560 vnt., iš viso 128,0 kg; medų su imbieru 300 g – 230 vnt., iš viso 69,0 kg; medų su imbieru 50 g – 1408 vnt., iš viso 70,4 kg, pienių sirupą 40 g – 1570 vnt., iš viso 62,8 kg, bendras kiekis 708 kg, - yra neteisėta, nes priimant sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Teismas neturi galimybės patikrinti, ar teisingai ir pagrįstai taikyta poveikio priemonė, nes nenurodytas nei jos taikymo teisinis pagrindas (Aprašo punktas, leidžiantis taikyti būtent tą poveikio priemonę), nei motyvai, kodėl parinkta būtent tokia poveikio priemonė, todėl sprendimo dalis dėl poveikio priemonės taikymo naikintina ir grąžintina atsakovui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo (duomenys neskelbiami) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 57SV-133 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ dalį dėl poveikio priemonės taikymo už patikrinimo metu rastus be ženklinimo maisto produktus ir poveikio priemonės taikymą (duomenys neskelbiami) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai perduoti nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.