- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- N-575-325-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius 2006 m. rugpjūčio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. T. už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 26 d. apie 20.51 val., Vilniuje, važiavo ketvirto maršruto troleibusu tarp stotelių „Menų gimnazija“ – „Kalnų parkas“ su terminuotu bilietu be teisę į transporto lengvatą patvirtinančio dokumento.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius 2006 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu S. T. skyrė 20 Lt baudą už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus 2006 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir bylą nutraukti. S. T. paaiškino, kad kontrolieriui pateikė galiojantį terminuotą vardinį bilietą su 80 procentų nuolaida ir tris dokumentus, patvirtinančius teisę į lengvatą: Prancūzijos studento pažymėjimą, Tarptautinį studento pažymėjimą ir Lietuvos mokslininkų sąjungos nario pažymėjimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – panaikino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus 2006 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir grąžino bylą SĮ „Susisiekimo paslaugos“, įpareigodamas ją atlikti papildomą pažeidimo aplinkybių tyrimą ir tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad nebuvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės – tiek protokolas, tiek nutarimas buvo surašyti tą pačią dieną, t. y. bylos svarstymas nebuvo paskirtas vadovaujantis terminais, numatytais ATPK 35 straipsnyje, tuo S. T. buvo atimta galimybė pasirengti gynybai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1412/2004, kurioje buvo nurodyta, kad nutarimas, kuris buvo priimtas vietoje, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su pažeidimu, yra neteisėtas. Be to, remdamasis ATPK 286 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja ir atsiskaitymo už važiavimą tvarką nustato Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967 patvirtintos Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklės. Tačiau nagrinėjamoje byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose nėra nuorodos į konkrečias šiame teisės akte įtvirtintas normas. Be to, teismui nepateikti faktiniai duomenys, įrodantys, jog teisės pažeidimą S. T. padarė dėl chuliganiškų paskatų.
III.
Apeliaciniu skundu S. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį ir panaikinti jam skirtą baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, panašius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat paaiškino, jog bauda jam buvo paskirta dėl to, kad neturėjo Lietuvos studento pažymėjimo, tačiau tai, kad kitų Europos Sąjungos valstybių studentai negali važinėti su nuolaida Lietuvos autobusuose, o Lietuvos universitetų studentai gali, prieštarauja Europos bendrijos sutarties 39 straipsnio 1 daliai (varžo judėjimo laisvę), 49 straipsnio 1 daliai (riboja laisvę teikti paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje) ir 87 straipsnio 1 daliai (pažeidžia konkurencijos laisvę), Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo protokolo 2 straipsniui ir Lietuvos Konstitucijos 32 straipsnio 1 daliai (apriboja studentams galimybę laikinai išvykti iš Lietuvos). Taip pat apeliantas, remdamasis Europos Bendrijų sutarties 234 straipsnio 3 dalimi, kaip išaiškinta byloje Kobler vs. Austrija Nr. C-224/01, prašo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą su prejudiciniais klausimais: ar tvarka, kai studentai, pasirinkę studijoms universitetus Lietuvos Respublikos teritorijoje gauna tam tikras Lietuvos Respublikos įstatymu suteikiamas nuolaidas, o studentai, pasirinkę kitų Europos Sąjungos valstybių universitetus, jos negauna, suderinama su judėjimo laisve, įtvirtinta EB sutarties 39 straipsnyje, ar ji apriboja kitų ES valstybių universitetų įsikūrimo teisę Lietuvos teritorijoje, pažeidžiant EB Sutarties 49 straipsnį, ar tokia tvarka laikytina valstybės pagalba Lietuvos universitetams, kuri pažeidžia EB Sutarties 87 straipsnį bei ar tai laikytina kitų ES valstybių teikiamos kvalifikacijos nepripažinimu, pažeidžiant ES Direktyvą Nr. 2005/36 dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bei Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo protokolo 2 straipsnį pagal Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimą byloje Belgan linguistic case Nr. 1474/62 punkte I.B.4? Taip pat S. T. nurodo, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ turi kompensuoti jam teismo, pašto išlaidas ir baudą, kurią jis buvo priverstas sumokėti. Kompensuojama suma turi būti skaičiuojama pagal Europos centrinio banko nustatomus rodiklius, galiosiančius teismo sprendimo priėmimo dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
S. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2006 m. rugpjūčio 26 d. važiuodamas vietinio susisiekimo troleibusu, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui pateikė terminuotą bilietą, pirktą su nuolaida, bet nepateikė teisę naudotis transporto lengvata (nuolaida) suteikiančio dokumento (pažymėjimo), atitinkančio nustatytus reikalavimus. Dėl faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra.
Pagal Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių, patvirtintų 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-967, 33.1 punktą keleivis, kontrolės metu nepateikęs kontrolieriui pažymėto vienkartinio bilieto su nuolaida ir galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą, laikomas važiuojančiu be bilieto. Asmens važiavimas be bilieto vietinio susisiekimo autobusu, vadovaujantis ATPK 142 straipsnio 1 dalimi, yra administracinis teisės pažeidimas.
Pažymėtina, kad analogiška situacija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėta 2008 m. spalio 10 d., priimant nutartį byloje Nr. N63-2367/2008.
Kaip ir minėtoje byloje, sprendžiant šį ginčą, pirmiausia būtina pabrėžti, kad 2008 m. birželio 17 d. buvo priimtas Transporto lengvatų įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, pakeitęs ginčo santykiui reikšmingas Transporto lengvatų įstatymo nuostatas. Šis Transporto lengvatų įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo 2008 m. liepos 1 d. Naujosios redakcijos Transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnis aiškiai numato, jog Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, teikiamos tokios pačios važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kaip ir Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams. Šio įstatymo naujosios redakcijos 5 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai (Transporto lengvatų įstatymo 5 str. 3 d.). Taigi akivaizdu, jog naujuoju teisiniu reguliavimu įstatymo leidėjas, be kita ko, sulygino Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose studijuojančių Europos Sąjungos piliečių statusą įgyjant teisę į važiavimo keleiviniu transportu Lietuvos Respublikoje lengvatas.
Nepaisant to, jog ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, priimto dar 2006 m. rugpjūčio 26 d., t. y. iki Transporto lengvatų įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, konstatuotina, jog minėto įstatymo 1 ir 5 straipsnių nuostatos gali būti taikomos ir šioje byloje nagrinėjamam ginčo santykiui. Šiame kontekste, remiantis nusistovėjusia Konstitucinio Teismo praktika (pvz., 2007 m. lapkričio 29 d., 2007 m. kovo 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimai), pažymėtina, jog iš Konstitucijos kylantis principas lex retro non agit, draudžiantis atgalinį teisės aktų galiojimą, netaikomas, kai naujuoju teisės aktu yra palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitų teisės subjektų interesams (principas lex benignior retro agit). Minėtą išimtį nustatantis principas lex benignior retro agit, be kita ko, yra įtvirtintas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Šio principo taikymas pripažintas ir gausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Administracinė byla Nr. N444-328/2008, Administracinė byla Nr. N444-399/2008 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, konstatuotina, jog naujasis teisinis režimas pagal savo pobūdį prilygintinas ATPK 142 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės teisinės atsakomybės panaikinimui ATPK 8 straipsnio 2 dalies prasme ta apimtimi, kiek „važiavimu be bilieto“ nebegali būti laikomas kitų Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose studijuojančių Europos Sąjungos piliečių važiavimas vietinio susisiekimo (miesto) autobusu su lengvatiniu bilietu, net ir neturint dokumento (pažymėjimo), atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 478 3 punkte nurodytų Lietuvos Respublikos institucijų pateiktų dokumentų (pažymėjimų) pavyzdžių. Kartu darytina išvada, jog minėtiems asmenims Transporto lengvatų įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu aiškiai suteiktų materialinių teisių negali paneigti tai, kad dar nėra įtvirtinta konkreti šių teisių įgyvendinimo tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas yra Europos Sąjungos pilietis, studijuojantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės (Prancūzijos) aukštojoje mokykloje. Tokį jo statusą patvirtina jo turimas Paryžiaus I Panteono-Sorbonos universiteto studento pažymėjimas (b. l. 15-16). Be to, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, paneigiančių tai, kad jis studijuoja dieniniame skyriuje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra tenkinamos naujosios Transporto lengvatų įstatymo redakcijos 5 straipsnio 3 dalies sąlygos. Dėl šios priežasties atsiranda pagrindas panaikinti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą administracinio pažeidimo byloje, kuriuo S. T. pagal ATPK 142 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 20 Lt bauda. Kartu naikintina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria paliktas galioti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2006 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas.
Taip pat pažymėtina, jog dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir principo lex benignior retro agit pritaikymo išnyko pagrindas svarstyti kreipimosi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo klausimą, kadangi norint tinkamai išspręsti šį ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą nėra jokios būtinybės aiškinti ar taikyti Europos Sąjungos teisę.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks jo prašymas netenkintinas, kadangi ATPK 279 straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas nenumatytas (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. A4-689-2003. Administracinių teismų praktika Nr. 4. P. 270-277).
Apeliantas taip pat prašo jam grąžinti sumokėtą baudą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokio įrodymo, kad tokia bauda būtų buvusi sumokėta. Tačiau, remiantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, panaikinus nutarimą nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, taip pat panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu <...>. Todėl, pateikęs baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, S. T. turi teisę prašyti jam atlyginti sumokėtą sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2006 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinę bylą S. T. atžvilgiu nutraukti.
Atmesti S. T. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.