Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Tatjanai Kočegarovai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Virginijui Varnaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. L. ir S. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl savo pažeistų teisių gynimo taip pat kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Pastaroji taip pat konstatavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažeidimus. Visi reikiami dokumentai savivaldybei bei Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateikti, tačiau žemės sklypų suteikimo neatlygintinai procesas vilkintas. Dėl tokių neteisėtų veiksmų prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, jų sąžiningumu, pareigūnų bei valdininkų kompetencija bei tinkamu jų pareigų vykdymu. Negali pateikti jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kadangi tai yra nematerialūs dalykai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, pasak pareiškėjo, nebūtinai sukelia pastebimas ligas ar depresiją. Savo teises įgyvendinti siekia jau daugiau nei ketverius metus; į šį procesą buvo įtrauktas netgi teismas, todėl jokiu būdu negalima tvirtinti, kad tai trumpalaikiai, menkaverčiai nepatogumai.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutinka.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjo skundu nesutiko.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje prašė S. L. ir Z. L. skundo netenkinti. Akcentavo, kad pareiškėjai vėl atsisakė pasirinkti žemės sklypus individualiai statybai. Mano, kad sklypų suteikimo procesas užsitęsė dėl pačių pareiškėjų kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo atlyginti jiems padarytą neturtinę žalą dėl to, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės garantinius dokumentus jiems iki šiol neatlygintinai neperduoti nuosavybėn žemės sklypai gyvenamiesiems namams statyti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą.

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjams priklauso 2001 m. birželio 8 d. išduoti Vilniaus miesto savivaldybės garantiniai dokumentai Nr. 3N-11-13, Nr. 4N-8, Nr. 5/N-9-15-17 ir 6/N-10-16-18. Nurodytuose garantiniuose dokumentuose nustatyta, kad jais valstybė (garantas) įsipareigojo grąžinamo namo, jo dalies, buto nuomininkui (garantijos turėtojui) įvykdyti nuomininko pasirinktą Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 str. 1 d. nustatytą garantiją - perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus gyvenamiesiems namams statyti ir lengvatinėmis sąlygomis suteikti kreditą šioms statyboms iki 2002 m. birželio 8 d. Žemės sklypų gyvenamiesiems namams statyti perdavimo nuomininkams neatlygintinai nuosavybėn tvarkos 5 p. įtvirtinta, kad žemės sklypus nuomininkams neatlygintinai nuosavybėn perduoda apskrities viršininkas. Žemės sklypų perdavimo nuomininkams neatlygintinai nuosavybėn dokumentus rengia apskrities viršininko administracija.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2002 m. rugpjūčio 27 d. rašto (T. I, l. 55), pareiškėjai iki garantijose nurodytos datos, t. y. iki 2002 m. birželio 8 d., į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymais dėl žemės suteikimo gyvenamajam namui statyti nesikreipė, todėl institucijoje nebuvo sudaryta atitinkama piliečių eilė. Taigi, būtent pačių pareiškėjų veiksmai lėmė, kad garantijos nustatytu laiku buvo neįvykdytos.

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Naujų žemės sklypų individualiai statybai, perduodant nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, skirstymo komisija 2004 m. spalio 29 d. protokolu Nr. 7 ir 2004 m. gruodžio 15 d. protokolu Nr. 9 patvirtino piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai sąrašą. Pagal minėtą sąrašą, S. L. buvo pasirinkęs žemės sklypus Kaminkelio g. (0,1574 ha, paskirtis – komerciniams statiniams statyti) ir prie Justiniškių g. (0,0884 ha, paskirtis – daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams, prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti), Z. L. – Santariškių g. (0,0608 ha, paskirtis – gyvenamiesiems ir komerciniams statiniams statyti) ir prie Justiniškių g. (0,0883 ha, paskirtis - daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams, prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti). Komisija, įvertinus šias aplinkybes, sklypų naudojimo būdą, 2005 m. spalio 20 d. protokolu Nr. 14 panaikino nurodytų pareiškėjų sklypų pasirinkimą, S. L. bei Z. L. įtraukė į piliečių, kuriems siūloma suteikti naujus žemės sklypus, sąrašą. (T. II, l. 5-7). Minėtas Naujų žemės sklypų individualiai statybai, perduodant nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, skirstymo komisijos protokolinis sprendimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl kelia pareiškėjams atitinkamas teisines pasekmes.

Nustatyta, kad pareiškėjai kartu su A. P. 2004 m. spalio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu patikslinti nuomojamų patalpų, esančių Pušų g. 7/37, Vilniuje, rinkos vertę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 63-4506-(2626) pareiškėjų prašymą atsisakė patenkinti. Pareiškėjai šį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis 2005 m. vasario 3 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pateikus apeliaciją, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patikslinti gyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Pušų g. 7/37-15 20,25 kv. m. ploto, 22,66 kv. m. ploto ir 37,18 kv. m. ploto, bei gyvenamųjų patalpų Pušų g. 7/37-16, 16,68 kv. m. ploto ir 22,28 kv. m. ploto rinkos vertę pagal 2001 m. birželio 8 d. išduotus Valstybės garantinius dokumentus Nr. 2/N-7-12, Nr. 3/N-11-13, Nr. 4/N-8, Nr. 5/N-9-15-17 ir Nr. 6/N-10-16-18. Tačiau tai, kad pareiškėjai teismuose ginčijosi su savivaldybe dėl gyvenamųjų patalpų rinkos verčių tikslinimo, negali būti pagrindu tvirtinti neturtinės žalos atsiradimo faktą. Normalu tai, kad savo pažeistas teises asmuo gina teisminiu būdu. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuomininkų, gyvenančių savininkams natūra grąžinamuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, gyvenamųjų patalpų rinkos vertė turi būti nustatoma iki valstybės garantijos pasirinkimo ir ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki valstybės garantijos įvykdymo patikslinama - vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, turi būti nustatomi patalpų vertės pokyčiai rinkoje pagal valstybės garantijos išdavimo metu užfiksuotą nuomojamų (nuomotų) gyvenamųjų patalpų būklę. Tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtintas Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės tvarkos aprašo 3 p. Taigi, pareiškėjų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė būtų patikslinta nepriklausomai nuo teismo sprendimo.

Bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėjai buvo nuolat kviečiami atvykti į Komisijos posėdžius susipažinti su informacija apie laisvus žemės sklypus Vilniaus mieste ir jų suteikimą (T. II, l. 2, 38, 99), kas liudija, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nevengė atlikti Žemės sklypų gyvenamiesiems namams statyti perdavimo nuomininkams neatlygintinai nuosavybėn tvarkoje numatytų veiksmų. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjai iki šiol nėra pasirinkę (po pasirinktų panaikinimo) žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus mieste. Tokiu būdu, būtent dėl jų pačių neveikimo iš esmės negali pasibaigti žemės sklypų perdavimo individualiai statybai procesas.

Pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo abstrakčios, neparemtos jokiais konkrečiais įrodymais. Kiti S. L. ir Z. L. skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą.

Nenustatyta institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą. Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjų S. L. ir Z. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.