Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-05-17 · Byla Nr. Iv-1114-437/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-17
Bylos Nr.
Iv-1114-437/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03177-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
J. Š.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1114-437/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03177-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 16.6.; 16.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjui J. Š. (J. Š.), jo atstovei S. R., atsakovės atstovui Antanui Bučinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. Š. padavė teismui skundą (b. l. 1–7), kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – VSAT Varėnos rinktinė) vado 2010-10-14 įsakymą Nr. TE-114 „Dėl J. Š. (J. Š.) atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) įpareigoti VSAT Varėnos rinktinę grąžinti jį į VSAT Varėnos rinktinės Sargybų būrio pasieniečio pareigas; 3) priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Skunde paaiškina, kad iki 2010-10-13 ėjo VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasieniečio pareigas. 2010-10-13 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-47 „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“ konstatuota, kad jis 2010-03-10 tarnybos metu, pasinaudodamas pašalinio asmens pagalba, įsigijo alkoholinių gėrimų ir cigarečių, kuriuos paslėpęs asmeniniame krepšyje ir nepateikęs muitiniam tikrinimui, išvežė iš pasienio kontrolės punkto (toliau – PKP) teritorijos. Taip pat nurodyta, kad jis 2010-09-30 laisvu nuo tarnybos metu, tariamai vykdamas į Baltarusijos Respubliką, tačiau turėdamas tikslą patekti tik į neapmokestinamų prekių parduotuvę, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi bei siekdamas sau naudos, atvyko į Šalčininkų PKP ir neapmokestinamų prekių parduotuvėje įsigijo vieną butelį degtinės ir du pakelius cigarečių, iš kurių deklaravo tik degtinę. Tokie jo veiksmai išvadoje įvardinti, kaip akivaizdžiai besikertantys su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių tikimasi iš pareigūnų, ir vertinti, kaip pažeminantys pareigūno vardą ir laužantys pareigūno priesaiką. Todėl VSAT Varėnos rinktinės vado 2010-10-14 įsakymu Nr. TE-113 jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

Atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas konstatavo, kad tokiais veiksmais jis pažemino pareigūno vardą, visiškai neįvertindamas to, kad jis pasienio tikrinimo poste pateikė ne savo tarnybinį pažymėjimą, o asmens tapatybės kortelę, o taip pat už butelį degtinės ir du pakelius cigarečių, pirktų neapmokestinamų prekių parduotuvėje, sumokėjo mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo vertintos pareigūnų M. M. ir M. M. paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės, akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas dėl 2010-09-30 įvykio jo atžvilgiu konstatuotas remiantis tik Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vado N.A. paaiškinimu.

Nurodo, kad su atleidimu iš vidaus tarnybos jis nesutinka. Mano, kad išvada, kuria remiantis jis buvo atleistas, yra neobjektyvi, nemotyvuota, todėl įsakymas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-05-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A8–489/2007 pateiktu sąvokos „pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimu, LVAT 2004-01-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11–129/2004, 2008-04-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556–723/2008, 2004-12-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A15–886/2004, 2007-10-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A8–281/2007, 2009-05-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A63–604/2009.

Pažymi, kad skundžiamas įsakymas dėl atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 punktą buvo priimtas nepasibaigus procesui dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo (BPK 44 str. 6 d., 29 str.) dėl galimai padarytos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas), už kurios padarymą kaip viena iš gręsiančių sankcijų numatyta – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Kadangi BPK numato pirmosios instancijos teismų nuosprendžių apskundimo galimybę ir aukštesnėje instancijoje tikrinamas nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas ne tik dėl proceso nuostatų laikymosi, bet ir aplinkybių vertinimo, o tuo pačiu ir aplinkybių vertinimo dėl prisipažinimų, todėl atsakovas atleisdamas jį iš tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 punktą, nesulaukęs apeliacinės instancijos teismo sprendimo, realiai pradėjo vykdyti neįsiteisėjusį teismo sprendimą, o tai prieštarauja ne tik BPK 315 str. 1 daliai, bet ir pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Nors Statuto 25 str. 1 dalis numato, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą, tačiau tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas neįvertino, kad šiuo atveju nėra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Mano, kad VSAT Varėnos rinktinė nesilaikė Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu patvirtintos Nr. 1V-308 Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 punkto reikalavimų, dėl ko surašytoje išvadoje nėra įrodytas vienas iš pagrindinių pareigūno vardo pažeminimą lemiančių elementų – kaltė.

Pabrėžia, kad neginčijo fakto, jog 2010-03-10 turėjo su savimi didesnę sumą pinigų nei nustato VSAT vado 2006-03-31 įsakymo Nr. 382 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punktas, bei alkoholinių gėrimų, tačiau, mano, kad nenustačius ir neįrodžius, jog šių daiktų turėjimas akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoja, jam skirta tarnybinės atsakomybės priemonė – atleidimas iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, yra visiškai neadekvati.

Teigia, kad išvadoje nėra įvardintų objektyvių ir vienareikšmiškų įrodymų, jog jis būtų bandęs pasinaudoti tarnybine padėtimi ar kitokiais būdais išvengti atsakomybės, ar jo veiksmai būtų sukėlę kokias nors neigiamas pasekmes. Todėl, mano, kad jo veiksmuose nėra nustatytos ne tik neteisėtos veikos, t. y. piktnaudžiavimo tarnybiniame padėtimi, tačiau ir kaltės bei pareigūno vardo pažeminimui būtino konstatuoti akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo ja griovimo ar kompromitavimo.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad darbo metu neturėjo teisės turėti tris butelius degtinės, nebuvo sudarytos išmuitinimo galimybės, muitai nebuvo sumokėti, tačiau mano, kad tai nesuteikia pagrindo atleisti jį iš pareigų. Teigia, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nėra įrodytas, teisės aktuose nėra nustatyto draudimo pirkti alkoholį.

Atsiliepimas

Atsakovė VSAT Varėnos rinktinė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13–15) paaiškina, kad J. Š., pastoviai vykdydamas tarnybą Šalčininkų PKP, puikiai žinojo, kad neapmokestinamų prekių parduotuvėje „Duty Free“ gali apsipirkti tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantys asmenys (keleiviai). (Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ir kitomis prekėmis neapmuitinamose parduotuvėse kontrolės taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2010-04-27 įsakymu Nr. 1B-270/VA-43, 3 p. (Žin., 2010, Nr. 49-2418). Tai žinodamas pareigūnas tarnybos metu sąmoningai kreipėsi į pašalinį asmenį ir jo pagalba įsigijo degtinės ir cigarečių. Tarnybos metu kreipdamasis į pašalinį asmenį ir jo pagalba įsigijęs degtinės ir cigarečių J. Š. padarė veiksmus, kurie kenkė VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromitavo. Be to, baigdamas tarnybos pamainą pareiškėjas 3 butelius degtinės, paslėpęs juos krepšyje ir nepateikęs muitiniam tikrinimui bei taip išvengęs priklausomų sumokėti mokesčių, išvežė juos iš PKP teritorijos. Pažymi, kad beveik analogiškus veiksmus J. Š. padarė pakartotinai, tik antrą kartą jis neapmokestinamoje parduotuvėje butelį degtinės ir 2 pakelius cigarečių įsigijo be pašalinio asmens pagalbos, t. y. pats. Muitinės pareigūnui nusipirktą butelį degtinės deklaravo tik įsikišus (pareikalavus) užkardos vadui, o 2 pakelių cigarečių net nedeklaravo. Tokie J. Š. veiksmai buvo padaryti sąmoningais ir apgalvotais tyčiniais veiksmais. J. Š. ne tik pažemino pareigūno vardą, bet ir sulaužė duotą priesaiką. J. Š. neneigia padaręs nurodytus veiksmus, tačiau teigia, kad tokie veiksmai padaryti nesant jo kaltės, o tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama neįsiteisėjusiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Tarnybinio patikrinimo išvada negrindžiama teismo nuosprendžiu ir teismo nustatytais įrodymais, tik pažymima, kad J. Š. teisminio posėdžio metu yra pilnai patvirtinęs tarnybinio patikrinimo metu nustatytus savo veiksmus įgyjant degtinę bei cigaretes ir juos išvežant iš PKP teritorijos.

Pabrėžia, kad J. Š. išvis neturėjo teisės patekti į neapmokestinamų prekių parduotuvę, nes jis iš Lietuvos Respublikos nevyko ir nesiruošė vykti, o taip pasielgė tik piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi. Šiuo atveju J. Š. padarė ne tarnybinį nusižengimą, kurio, kaip teigiama skunde teismui, nebuvo galimybės atriboti nuo galimai nusikalstamos veikos, o padarė veiksmus, kuriais akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir kurie sudaro atskirą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, numatytą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Nustačius akivaizdžius pareigūno vardą žeminančius J. Š. veiksmus nėra aktualu tai, ar galutinai pareigūno veika bus įvertinta kaip nusikalstama ir teismo nuosprendis įsiteisės, ar veika nebus įvertinta kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 228 straipsnyje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių teiginių, kad J. Š. yra kaltas kurios nors nusikalstamos veikos padarymu, todėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Žin., 2003, Nr. 84-3861), 10 punkto reikalavimai pažeisti nebuvo. Atkreipia dėmesį į tai, kad J. Š. turėjimas tarnyboje didesnės negu leidžiama pinigų sumos buvo vertintas kaip 2002 m. rugsėjo 23 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM vado įsakymo Nr. 382, 1.1 punkto pažeidimas. Tačiau nustačius J. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, paminėto įsakymo pažeidimas nebuvo atskirai kvalifikuotas, o apėmimo principu visi veiksmai kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Mano, kad J. Š. padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Turėdamas pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Žin., 2000, Nr. 92-2848), jis pats padarė veiksmus, nesuderinamus su VSAT pareigūno statusu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami padidinti reikalavimai, todėl pareigūno, tarnaujančio bet kuriame vidaus reikalų sistemos padalinyje, moralinės savybės, elgesys tarnyboje ir asmeniniame gyvenime turi būti nepriekaištingas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje kilęs ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2010 spalio 14 d. įsakymo Nr. TE-114 „Dėl J. Š. (J. Š.) atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 14 d. buvo atleistas iš VSAT Varėnos rinktinės Sargybų būrio pasieniečio pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą už pareigūno vardo pažeminimą. Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualus minėtos materialinės teisės normos taikymas.

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (byloje aktuali įstatymo redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Kaip matyti iš 2010 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-47 (b. l. 18–20), kuri yra sudedamoji ginčijamo įsakymo dalis, pareigūno vardą žeminančiais veiksmais pripažinta tai, kad pareiškėjas nevykdė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1, 2.2, 2.3, 4.3, 4.4, 4.5, 5.1 ir 9.1 punktų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228, 6.4 ir 6.5 punktų. T. y. pareiškėjas 2010 m. kovo 9 d. nuo 20.30 val. iki kovo 10 d. 9.30 val. vykdydamas tarnybą Šalčininkų PKP, tarnybos metu, siekdamas naudos sau, susitaręs su posto pamainos vyresniuoju V. A., per pašalinį asmenį iš neapmokestinamų prekių parduotuvės „Duty Free“, esančios Šalčininkų PKP teritorijoje, įsigijo 6 butelius degtinės „GERA PREMIUM VODKA“ ir 20 pakelių cigarečių „Winston“ be banderolių. Įsigytus 3 butelius degtinės paslėpė krepšyje, 2010 m. kovo 10 d. ryte, baigęs tarnybos pamainą, išvengdamas muitinės kontrolės ir nesumokėjęs priklausančių mokesčių, tarnybiniu transportu išvežė iš PKP teritorijos. Be to, pakartotinai, 2010 m. rugsėjo 30 d. apie 13.55 val., laisvu nuo tarnybos metu, tariamai vykdamas į Baltarusijos Respubliką, tačiau turėdamas tikslą tik patekti į neapmokestinamų prekių parduotuvę, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi bei siekdamas naudos sau, atvyko į Šalčininkų PKP, iš kur pateko į parduotuvę „Duty Free“. Parduotuvėje, kurioje apiprekinami tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantys asmenys, įsigijo 1 butelį degtinės „Gera Premium Vodka“ ir 2 pakelius cigarečių, po ko iš karto grįžo atgal, muitinės pareigūnui deklaravęs tik nusipirktą degtinę.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punkte nustatyta valstybės tarnautojo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse nustatyta valstybės tarnautojo pareiga gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 p.); elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais (2.2 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (2.3 p.); neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydamas savo tarnybines pareigas (4.3 p.); vadovautis savo veikloje visuomenės viešaisiais interesais, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto (4.4 p.); nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir nereikalauti kitų valstybės tarnautojų pagalbos siekdamas naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams (4.5 p.); elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą (5.1 p.); būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis (9.1 p.). Be to, VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 6.4 ir 6.5 punktuose įtvirtinta VSAT pareigūno pareiga vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų; užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų teisėti, objektyvūs, be savanaudiškų paskatų.

Tai, kad pareiškėjas sąmoningai atliko išvadoje įvardintus veiksmus, neginčijo ir pats pareiškėjas, dėl to ginčo nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga (b. l. 16–58). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo veiksmai susiklosčiusioje situacijoje vertinami ne kaip keleivio (iš Lietuvos Respublikos išvykstančio asmens), bet kaip pasieniečio. Nustatytų duomenų pakanka konstatuoti pareiškėją J. Š. atlikus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, kas atitinkamai yra pagrindas pareiškėjo atsakomybei pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kilti. Paminėta, kad pareiškėjo veika nesuderinama su pasienio pareigūno funkcijomis, formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į pasieniečius, diskredituoja visą vidaus reikalų sistemą bei neabejotinai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pasienio pareigūno. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo veikos vertinimą kaip akivaizdžiai žeminantį vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantį pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, ją kompromituojantį lemia ne pareiškėjo atlikti pavieniai veiksmai, bet jų visuma. Kadangi nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog J. Š. pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A4-189/2007, Nr. A2-523/2005).

Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Šiuo aspektu taip pat paminėtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 punktas, kuris nustato, kad gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas (b. l. 32), tačiau vėl atnaujintas (b. l. 37), paaiškėjus, kad pareiškėjo veiksmus, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, galima atriboti nuo nusikalstamos veikos, nes pareiškėjas J. Š. pripažino, kad jis tarnybos metu nusipirko alkoholinių gėrimų ir juos po tarnybos, išvengdamas muitinio patikrinimo, vežėsi savo krepšyje, tačiau buvo patikrintas imuniteto pareigūnų. Todėl atsakovė tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra svarbu, kad teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje veiksmai, kurie pripažinti žeminančiais pareigūno vardą, išskyrus tuos, kurie susiję su piktnaudžiavimu ir buvo nagrinėjami baudžiamojoje byloje, atsakovo buvo pakankamai aiškiai atskirti nuo pareiškėjui inkriminuotos nusikalstamos veikos. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovė nepažeidė Tvarkos 10 punkto reikalavimų.

Teismas, patikrinęs administracinę bylą, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisės normų aiškinimo argumentus bei į nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu neteisėtu, taip pat tenkinti kitų pareiškėjo reikalavimų, kurie yra išvestiniai. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjas

nusprendė:

atmesti pareiškėjo J. Š. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Raimondas Blauzdžius