Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis statybose pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016 m. rugpjūčio 2 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,10 promilių girtumas), konflikto metu tyčia delnu sudavė savo sugyventinei V. S. į veidą, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. K. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo išgėręs ir namuose susipyko su sugyventine V. S., kuri priekaištavo jam dėl alkoholio vartojimo. Kilus konfliktui, supykęs nesusivaldė ir vieną kartą delnu trenkė V. į veidą. Prieš V. smurtavo pirmą kartą. Liudytojų namuose tuo metu nebuvo. Labai gailisi dėl savo poelgio, V. atsiprašė. Pažada daugiau taip nesielgti. Po šio įvykio išėjo gyventi pas savo tėvus. Paskutiniu metu dažnai išgėrinėjo dėl gyvenimo sunkumų. Anksčiau gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, ilgą laiką alkoholio nevartojo, tačiau paskutiniu metu vėl pradėjo išgėrinėti. Supranta, kad problemos kyla dėl alkoholio, todėl stengsis vėl gydytis nuo šios priklausomybės.

Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 15, 17) ir teisme paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu D. K., vaiku ir tėvais. 2016-08-02 apie 15.00 val. namuose įvyko konfliktas, kurio metu jos sugyventinis, būdamas neblaivus, sudavė jai delnu per veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Po šio įvykio ji D. prašė išeiti iš namų, tačiau jis to nepadarė, todėl iškvietė policiją. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė. D. K. jos atsiprašė ir ji jam atleido. D. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Konfliktai prasidėjo, kai jis pradėjo gerti. Paskutinius tris mėnesius dažnai būna neblaivus. Nori, kad jis gydytųsi nuo alkoholizmo, neatsisako jam padėti. Pati alkoholio nevartoja.

Iš įvykio registracijos ataskaitos matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. 15.49 val. į policiją paskambino V. S., kuri nurodė, kad jos neblaivus sugyventinis namuose triukšmauja, agresyvus, nori muštis. Namuose yra mažas vaikas (b.l. 3).

Iš protokolo-pareiškimo ir pareiškimo matyti, kad V. S. kreipėsi į policiją, nes namuose neblaivus sugyventinis D. K. sudavė jai delnu per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 4-5, 13).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame D. K. sudavė V. S. per veidą (b.l. 6-9).

Iš policijos pareigūnės A. L. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d., apie 16.05 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėjos neblaivus sugyventinis yra agresyvus, puola muštis. Nuvykus į įvykio vietą, iš V. S. paaiškinimų nustatyta, kad jos neblaivus vyras D. K. konflikto metu trenkė jai delnu per veidą. Nuo greitosios medicininės pagalbos ji atsisakė. Ant nukentėjusios veido prie kairės akies matėsi nežymus patinimas ir kairės akies pamėlęs vokas. D. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nieko paaiškinti negalėjo (b. l. 11-12).

Alkotesterio patikrinimo rezultatas patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. 16.47 val. D. K. nustatytas 2,10 promilių girtumas (b.l. 27).

Iš D. K. asmens duomenų matyti, jog jis turi mažametį sūnų K. K., gim. 2014-03-11, duomenų apies sutuoktinę nėra (b. l. 29). Nukentėjusioji V. S., su kuria kaltinamasis kartu gyvena, yra jo sugyventinė, todėl atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, ji laikytina šeimos nare.

Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, jog D. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. 16.46 val. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. 9.58 val. (b.l. 18-19).

Motyvuojamoji dalis

D. K. kaltę dėl nusikaltimo padarymo įrodo nukentėjusios V. S. parodymai, jos pareiškimas policijai dėl patirto fizinio smurto, įvykio registracijos ataskaita, protokolas –pareiškimas, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas, taip pat paties kaltinamojo D. K. duoti parodymai.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis D. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikomas nesunkiu (BK 11 str. 3 d.). Teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, savo veiksmus vertino neigiamai, nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo daugiau taip nesielgti, išreiškė norą susitaikyti su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju ir jam atleido. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi.

D. K. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, augina mažametį vaiką. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam D. K. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to yra teisinis pagrindas D. K. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24), įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš D. K. 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (advokato užmokesčio). Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamam gynėją. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas prašymas atmestinas ir dėl to, kadangi pagal teismų praktiką, sprendžiant tokį prašymą, byloje turi būti duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-693/2016). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie D. K. turtinę padėtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie D. K., kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, o tokie duomenys yra svarbūs sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, 432 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja V. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. K. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.