- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- ATP-382-498/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08109-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. nutarimu pripažino M. M. kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ str. 1 d. ir nubaudė jį 2000 litų bauda. Teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. M. nepateikė visų akcininko V. J. prašomų dokumentų (bendrovės galiojančių įstatų, metinės finansinės atskaitomybės dokumentų (finansinių ataskaitų rinkinių) nuo įmonės įsteigimo iki prašymo pateikimo dienos, bendrovės veiklos ataskaitų (metinius pranešimus), visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų su visais priedais, akcininkų sąrašų) per įstatyme nustatytą terminą, o 2013 m. spalio 17 d. rašte dokumentų nepateikimo priežasčių nenurodė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde M. M. prašo panaikinti 2014 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrovė žinodama, kad laiku negalės pateikti visų dokumentų akcininkui V. J., paruošė tuos dokumentus, kuriuos tuo metu turėjo bendrovėje. Tie dokumentai buvo perduoti pagal 2013-10-17 dokumentų pateikimo pažymą, o dokumentai akcininkui buvo perduoti 2013-10-21. Jam buvo paaiškinta, kad kitų dokumentų bendrovė pateikti negali, nes jie yra archyvuojami ir saugomi paslaugas teikiančioje bendrovėje ir, kad reikiami dokumentai bus pateikti iškart po to, kai dokumentus saugojanti įmonė jiems juos pateiks. Akcininkas pasakė, kad jam tų dokumentų jau nereikės ir, kad susitiks su bendrovės vadovu teisme.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad akcininko prašymas pateikti dokumentus buvo netiksliai suformuluotas, nes jis nenurodė už kokį laikotarpį būtina pateikti dokumentus. M. M. pažymi, jog šis akcininkas nėra nė karto dalyvavęs visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir niekada nebuvo aktyvus. Apeliantas nurodo, kad teismo nutarime nėra nurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių bylos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą.
Atsikirtime į M. M. apeliacinį skundą V. J. prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
M. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje yra nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių. Administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus šio kodekso 50⁵, 50⁶, 172²³, 214³ straipsniuose. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio kodekso 50⁵, 50⁶, 172²³ straipsniuose nurodytų pažeidimų pradedama atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko, stebėtojų tarybos nario ar valdybos nario, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario, taip pat šių įmonių kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.
ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui. Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), t. y. įrodymų rinkimo administracinio teisės pažeidimo byloje pareiga nustatyta ne tik protokolą surašančiam pareigūnui, bet ir bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes byloje.
Apygardos teismas, susipažinęs su šios bylos medžiaga, pritaria apelianto skundo teiginiui, kad apylinkės teismas, priimtame nutarime, padarė esminių pažeidimų. Tiek iš pareiškėjo V. J. pareiškimo turinio, tiek iš teismo nutarimo nustatomosios dalies nėra aišku kuo konkrečiai pasireiškė M. M. veika, už kurios padarymą jam pritaikyta administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 50/5 str. 1 d. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta nei galimo administracinio teisės pažeidimo laikas, nei vieta, nei tikslūs nepateikti akcininkui dokumentai. Kadangi šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašomas, aiškios bylos nagrinėjimo ribos turėjo būti nustatytos ir nurodytos teismo priimtame nutarime. Apygardos teismas konstatuoja, jog teismui to nepadarius, tokiu būdu buvo pažeista M. M. teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas bei buvo esminiai apribota teisė į gynybą.
Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus ir siekdamas nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, privalo būti pakankamai aktyvus. Nagrinėjamoje byloje teismas nepilnai, nevisapusiškai bei neišsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Kadangi grąžinus nagrinėti šią bylą apylinkės teismui visos bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimą panaikinti ir M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.