- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-373-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54381-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. S. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jai paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė. Taip pat šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį kaltais pripažinti D. K. ir A. S., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nėra paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
J. S. nuteista už tai, kad ji 2016 m. lapkričio 20 d., apie 12.30 val., prie šilumos tinklų pastato, adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. viena ranka sugriebė L. P. už plaukų ir laikė, tada kumščiu smogė jai ne mažiau 2 kartų į galvą ir išrovė kuokštą plaukų, šitaip sukėlė nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą, padarė jai dešinio skruosto, dešinės ausies kaušelio poodines kraujosruvas, sukėlė nukentėjusiajai L. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais J. S. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistosios J. S. gynėjas advokatas Rostislavas Polubianko prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - J. S. pagal BK 284 straipsnį išteisinti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju V. P., kuris yra nukentėjusiosios L. P. sutuoktinis, teismo posėdžio metu pareiškė, kad nematė konflikto tarp sutuoktinės ir J. S.. Liudytojas M. (M.) Š. parodė, kad nukentėjusioji L. P. pirma pradėjo naudoti necenzūrinius žodžius, skirtus J. S., matė, kaip L. P. priėjo prie J. S. iš nugaros ir griebė jai už plaukų, tuomet J. S. griebė L. P. už plaukų, jis bandė jas raminti, jam pavyko jas išskirti ir tuo konfliktas baigėsi. Nuteistosios gynėjo nuomone, nei V. P., nei M. Š. savo parodymuose nėra pasisakę apie J. S. veiksmus, kurie galėjo sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, todėl laikyti šių asmenų parodymus, patvirtinančiais nuteistosios kaltę, nėra teisinio pagrindo. J. S. pripažino, kad tarp jos ir L. P. buvo konfliktas, bet tai nereiškia, kad ji iš anksto turėjo tyčią pažeisti viešąją tvarką, pašalinių žmonių, kurių rimtis galėjo būtų sutrikdyta, konflikto metu nebuvo. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai neatskleidė nuteistosios J. S. veiksmų visuomenės atžvilgiu bei motyvuotai nepasisakė, kieno konkrečiai rimtį ir kaip ji sutrikdė. J. S. elgesys konflikto metu, kai abi moterys naudojo viena prieš kitą fizinį smurtą, nesant aplinkinių, kurie pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nesant nutrauktam žmonių poilsiui ar darbui, nesant padarytos didelės materialinės žalos, nesutrikus normaliai įmonių ar įstaigų veiklai, žmonėms nesukėlus didelio išgąsčio, nekilus sumaiščiai, nesant nutrauktam renginiui, sustabdytam eismui ir pan., neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, o galimai gali būti laikomas administraciniu nusižengimu arba gali būti sprendžiamas privataus kaltinimo tvarka.Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad J. S. nekeičia savo gyvenimo būdo, linkusi ir toliau pažeidinėti teisės normas. Nuteistosios iniciatyva tarp jos ir Vilniaus teritorinės darbo biržos 2018 m. kovo 28 d. yra sudaryta dvišalė sutartis, pagal kurią J. S. įsipareigoja iki 2018 m. birželio 13 d. įgyti prekybinės salės darbuotojos kvalifikaciją. Pagal sutartį kvalifikacijai įgyti yra skirta 1 000 Eur. Taip pat J. S. viena augina nepilnametį vaiką, jokių nusiskundimų dėl jos elgesio nėra. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistosios J. S. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino J. S. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik nukentėjusiosios parodymais. Sprendžiant dėl J. S. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – jos pačios parodymai, nukentėjusiojo V. P. ir liudytojų parodymai, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas, apžiūros protokolas, specialisto išvada. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusysis V. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad matė kaip J. S. smurtavo prieš jo sutuoktinę L. P.. Smurtinių veiksmų panaudojimo faktą patvirtino ir liudytoju apklaustas M. Š.. Tai, kad šie asmenys nenurodė, jos J. S. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jos kaltės nepaneigia, kadangi proceso dalyviai neturi pareigos, duodami parodymus, teisiškai kvalifikuoti asmens veiksmus ar pasisakyti dėl visų nusikaltimo sudėties požymių.BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistoji 2016 m. lapkričio 20 d. prie šilumos tinklų pastato (adresu Sodų g. 76, Dainavos k., Dainavos sen., Šalčininkų r.) viena ranka sugriebė L. P. už plaukų ir laikė, tada kumščiu smogė jai ne mažiau dviejų kartų į galvą ir išrovė kuokštą plaukų. Toks nuteistosios elgesys pagrįstai pripažintas įžūliu. Kaltės pagal BK 284 straipsnį turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-308-942/2017 ir kt.). J. S. pripažino, kad tarp jos ir L. P. buvo kilęs konfliktas, nurodė, kad buvo sugriebusi pastarajai už plaukų, kad sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, neginčijo. Dėl kokių priežasčių vyko šis konfliktas, apeliantė nenurodė, todėl jo negalima laikyti privataus pobūdžio konfliktu. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, be smurtinio pobūdžio veiksmų tarp J. S. ir L. P., konfliktas vyko ir tarp D. (D.) K., A. S. (A. S.) ir V. P.. Iš šių asmenų parodymų matyti, kad ir tarp jų konfliktas kilo dėl neaiškios priežasties, D. K. ir A. S. buvo neblaivūs. Taigi, J. S., matydama, kad D. K. ir A. S. konfliktuoja su V. P., naudoja jo atžvilgiu fizinį smurtą, šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius, ir pati prisijungdama prie šio konflikto, sugriebdama L. P. už plaukų ir išraudama jų kuokštą, smogdama pastarajai į veidą, neturėdama tam jokios priežasties, numatė, kad tokiais jos veiksmais, vertinant juos visumoje su kitų asmenų veiksmais, visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Tai, kad J. S. bent bendrais bruožais suvokė savo elgesio pasekmes, patvirtina ir tai, jog pastaroji praeityje yra teista už analogiško nusikaltimo padarymą, taip pat ne kartą administracine tvarka bausta už nedidelį chuliganizmą. Be to, pasibaigus konfliktui, trukusiam apie 10-15 minučių, J. S. su D. K. ir A. S. pasišalino, tačiau praėjus kuriam laikui vėl grįžo prie šilumos tinklų pastato, laikydami rankose metalinius vamzdžius. Šios aplinkybės tik atskleidžia J. S. tyčią savo elgesiu demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai <...>, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 54-222/2017).Tai, kad konflikto metu nebuvo pašalinių asmenų, taip pat nepaneigia apeliantės kaltės pagal BK 284 straipsnį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Akivaizdu, kad vieta prie šilumos tinklų pastato, adresu (duomenys neskelbtini), yra viešoji vieta, į kurią bet kada gali patekti pašaliniai asmenys. Kaip matyti iš nukentėjusiosios L. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedu esančios fotolentelės, konfliktas vyko netoli gatvės, vidurdienį (12.30 val.), aplink yra gyvenamųjų namų, todėl tokioje vietoje asmenims vienareikšmiškai yra keliami reikalavimai gerbti kitų žmonių teises ir nepažeisti rimties, netrukdyti aplinkiniams. J. S., duodama parodymus, nurodė, kad ji, išėjusi iš parduotuvės, girdėjo moters (L. P.) riksmą, girdėjęs riksmus patvirtino ir M. Š., kas reiškia, kad konfliktas tarp D. K., A. S. ir V. P. buvo girdimas per tam tikrą atstumą, o apeliantė, atėjusi į įvykio vietą, savo smurtiniais veiksmais prieš L. P. prie jo prisidėjo. Po konflikto L. P. ir V. P. išsigandę paskambino pastarojo kolegai S. Š. (S. Š.), kuris atvyko į įvykio vietą, taip pat į šią vietą atvažiavo jų pažįstamas T. (T.) M.. J. S. su D. K. ir A. S. grįžus, visi minėti asmenys buvo priversti slėptis katilinės patalpose tam, kad užsitikrintų savo saugumą. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad tiek nukentėjusieji, tiek pašaliniai asmenys buvo išsigandę, o visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta.Taigi, J. S. savo pavojingais veiksmais (pažeisdama viešose vietose priimtiną žmonių elgesio tvarką, t. y. panaudodama fizinį smurtą ir sukeldama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą) viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (jos veikos nėra pagrindo laikyti privačiu konfliktu, ji yra pavojinga ne tik konkretiems konflikto dalyviams, bet ir aplinkiniams ir aplinkai), todėl tokia veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Tokie J. S. veiksmai yra pavojingesni nei administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje. Apie privataus kaltinimo bylų procesą kalbėti nėra teisinio pagrindo, nes šis institutas yra panaikintas nuo 2017 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad J. S. nekeičia savo gyvenimo būdo ir pažeidinėja įstatymų reikalavimus. Pastaroji iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo buvo vieną kartą teista už analogiško nusikaltimo padarymą, taip pat daugybę kartų administracine tvarka bausta už nedidelį chuliganizmą. Po šio nusikaltimo padarymo apeliantė buvo dar du kartus teista (pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 286 straipsnį), kas tik patvirtina apeliaciniame skunde ginčijamą pirmosios instancijos teismo išvadą. Daromų teisės pažeidimų pobūdis parodo, kad J. S. yra linkusi smurtauti ir pažeidinėti visuomenės rimtį bei tvarką. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistoji kelia kvalifikaciją bei augina nepilnametį vaiką, tačiau šie faktai jos asmenybės pavojingumo nesumažina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios J. S. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.