Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-92-387/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-14
Bylos Nr.
1S-92-387/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Valdimaras Bavėjanas, Algimantas Valantinas (pran.)
Advokatai
Paulius Jablonskas
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. 1S-92-387/2016
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio ir Algimanto Valantino (kolegijos primininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,įtariamojo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi įtariamojo A. V. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, kuria įtariamajam A. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2015-06-16, veikdamas bendrininkų grupėje su V. V. neteisėtai įgijo su tikslu platinti labai didelį kiekį 245,539 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir psichotropinę medžiagą - 4-fluorometamfetamimą, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios standartinės medžiagos. Darant nusikalstamą veiką, V. V. 2015-06-15 susitikimo su M. J. metu name, esančiame (duomenys neskelbtini) nurodė, kad minėtas psichotropines medžiagas jam perduos A. V., po ko tą pačią dieną sulaukus A. V., V. V. nurodė M. J. važiuoti paskui A. V., kuris ir perduos minėtas psichotropines medžiagas. M. J. V. V. už psichotropinę medžiagą padavė 540 eurų, o likusius 1600 eurų susitarė V. V. perduoti vėliau. M. J. automobiliu atvykus paskui A. V. į Sodininkų gatvę, Karčiupio kaime, Kauno rajone, kur A. V. jam turėjo perduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, A. V. psichotropinės medžiagos neperdavė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi į minėtą vietą atvažiavo nepažįstami asmenys ir A. V., išsigandęs, jog jis sekamas, nurodė M. J. atvykti į tą pačią vietą kitą dieną, t.y. 2015-06-16 apie 17.00 val. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. V. 2015-06-16 apie 17.00 val. atvyko į Sodininkų gatvę Karčiupio kaime, Kauno rajone, kur susitiko su M. J. ir M. J. į jo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmetė paketą su labai dideliu kiekiu - 245,539 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir psichotropinę medžiagą - 4-fluorometamfetaminą, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios standartinės medžiagos, tokiu būdu V. V. kartu su A. V. už 2140 eurų neteisėtai pasikėsino išplatinti, t.y. pardavė M. J., kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, labai didelį kiekį 245,539 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino - ir psichotropinę medžiagą - 4-fluorometamfetaminą, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės.

Šiais savo veiksmais A. V. įtariamas padaręs nusikaltima, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

A. V. taip pat įtariamas tuo, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir šią medžiagą pasikėsino išplatinti, o būtent: jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015-08-12 apie 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su V. V., turint bendrą tikslą parduoti, neteisėtai Sodininkų gatvėje, Karčiupio kaime, Kauno rajone, paslėptus laikė labai didelį kiekį - 303,013 g. - psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Darant nusikalstamą veiką, V. V. 2015-08-12, apie 14.00 val., susitikimo su M. J., atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, metu name, esančiame Kaune, Sodininkų g. 19, M. J. nurodė, kad minėtas psichotropines medžiagas jam perduos A. V.. 2015-08-12, apie 14.30 val., į namą, esantį (duomenys neskelbtini), atvykęs A. V. M. J. nurodė tą pačią dieną apie 16.00 val. atvykti į Sodininkų gatvę, Karčiupio kaime, Kauno rajone, kur ir perduos labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. M. J. atvykus tą pačią dieną apie 16.00 val. į A. V. nurodytą vietą, o būtent į Sodininkų gatvę, Karčiupio k., Kauno rajone, A. V. M. J. nurodė į šalia kelio esančius krūmus, kuriuose buvo padėtas paketas su labai dideliu kiekiu - 303,013 g. - psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurį pats iš krūmų pasiėmė M. J., tokiu būdu V. V. kartu su A. V. į skolą už 1350 eurų neteisėtai pasikėsino parduoti M. J., kuris atliko nusikalstamos veikos imitavimą, labai didelį kiekį - 303,013 g. - psichotropinės medžiagos - metamfetamino.

Šiais savo veiksmais A. V. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

A. V. taip pat įtariamas tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2015-08-12 17.32 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,030 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo - ir 0,292 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurias 2015-08-12, apie 17.32 val., kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė.

Šiais savo veiksmais A. V. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to A. V., neturėdamas tikslo realizuoti, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2015-08-12 17.32 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 18520 cm3 (18,52 litro) denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, kai 2015-08-12 apie 17.32 val., atliktos kratos metu minėtame name policijos pareigūnai rado ir paėmė 18520 cm3 (18,52 litro) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio.

Šiais savo veiksmais A. V. įtariamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi įtariamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 (trims) mėnesiams. Šios kardomosios priemonės terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2016-02-12. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas A. V. pratęstas iki 2016-05-12.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo A. V. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas (toliau – ir Gynėjas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį dėl suėmimo termino A. V. pratęsimo kaip nepagrįstą, paleidžiant jo ginamąjį iš suėmimo. Nurodo, kad išvadą dėl A. V. galimybės pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų teismas padarė atsižvelgęs vien į įtariamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą. Gynėjo manymu, teismas nepakankamai dėmesingai vertino A. V. paaiškinimus, pateiktus sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino jam pratęsimo, bei neatsižvelgė į tai, jog A. V. yra laikomas neteistu, kadangi jo teistumas jau yra išnykęs. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad užsienio valstybėse A. V. atžvilgiu priimti nuosprendžiai nebuvo vykdomi Lietuvoje kaip to reikalauja BPK 365 straipsnis, todėl, anot Gynėjo, su tuo susiję skundžiamos nutarties argumentai yra nepagrįsti.

Skunde pažymima, kad A. V. turi pastovią gyvenamąją vietą, artimus giminaičius, draugę, su kuria ketina sudaryti santuoką. Gynėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad įtariamasis savo ateitį sieja su Lietuva, o ne su užsienio valstybėmis. Be to, A. V. turi Lietuvoje turto, rūpinasi savo vaikų išlaikymu, kas, Gynėjo manymu, taip pat patvirtina, jog jo socialiniai ryšiai yra stiprūs.

Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įtariamojo galimybė pasislėpti nutartyje nurodomose užsienio valstybėse – Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, yra minimali, kadangi jos priklauso Europos Sąjungos erdvei, kurioje bendradarbiavimas tarp teisėsaugos pareigūnų vyksta supaprastinta tvarka.

Skunde nesutinkama ir su pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl A. V. polinkio nusikalsti. Pasak Gynėjo, teismas šią išvadą padarė iš esmės atsižvelgęs vien į išnykusį įtariamojo teistumą. Gynėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. V. būtų gavęs lėšų iš jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl teismo argumentai dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimo nagrinėjamu atveju negali būti pripažinti pagrįstais.

Anot Gynėjo, tai, jog A. V. sieja tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais, kitais Lietuvos Respublikos piliečiais patvirtina ir tai, jog už jį galimam užstatui į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą buvo sumokėtas 15 000 Eur suma. Pasak Gynėjo, tai rodo, jog kardomoji priemonė – užstatas, o esant reikalui, dar kelios švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės leistų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skunde taip pat pažymima, jog skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. V. pratęstinas siekiant užtikrinti ir apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą, teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Gynėjas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. V. kokiu nors būdu būtų bandęs ar bandytų sukliudyti bylos tyrimui, tad teismo dėstomus tikslus dėl jo dalyvavimo procese galima pasiekti ir pritaikius depozito dydžio užstatą,

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, skirdamas suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 127 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi pratęsęs įtariamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys – tarnybiniai pranešimai, daiktų pateikimo, kratos, apžiūros protokolai, specialistų išvados, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, leidžia manyti, jog A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 d. d., ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė įtariamajam A. V. kardomąją priemonę – suėmimą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei daryti naujus nusikaltimus.

A. V. įtariamas labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kurį įstatymas numato vienintelę itin griežtą bausmę – ilgalaikį laisvės atėmimą. Tuo tarpu gresianti griežta bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) galimybę nuo teismo. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal formuojamą teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Priešingai nei nurodoma skunde, nustatydamas ar įtariamasis bėgs (slėpsis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog A. V. pastaruoju metu niekur nedirbo, neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, buvo išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę, kur pragyveno penkis metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė patvirtina teismo išvadą, jog įtariamasis turi ryšių užsienyje. Skirtingai nei teigiama skunde, tai jog tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas teisėsaugos srityje vyksta supaprastinta tvarka, nepaneigia šios teismo išvados pagrįstumo. Pažymėtina, kad net ir esant supaprastintam susižinojimui tarp Europos Sąjungos valstybių teisėsaugos pareigūnų, įtariamajam pasislėpus užsienyje baudžiamasis procesas neišvengiamai užsitęstų nepagrįstai ilgai.

Skunde akcentuojama ir tai, kad A. V. Lietuvoje turi vaikų, draugę, su kuria ketina sukurti šeimą, artimuosius giminaičius, todėl nebėgs ir nesislėps nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios, Gynėjo nurodomos, aplinkybės egzistavo ir A. V. inkriminuotų galimai nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai jokios teigiamos įtakos jo galimai neteisėtam elgesiui neturėjo. Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei nurodoma skunde, nėra jokio pagrindo manyti, kad šeimos turėjimas sulaikys įtariamąjį nuo tolimesnių galimai neteisėtų veiksmų, tame tarpe ir nuo slėpimosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju reikėtų atsižvelgti ir į įtariamajam įkaltintų veikų pobūdį, kas, vertinant tai kartu su kitomis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis (veikos buvo suplanuotos, A. V. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau paties Gynėjo teigimu, teikia išlaikymą savo vaikams), leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje A. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Skunde pagrįstai nurodoma, jog išnykus teistumui, asmuo laikomas neteistu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog į šią aplinkybę apygardos teismo buvo atsižvelgta tik kaip į A. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kas nepažeidžia galiojančių teisės normų reikalavimų.

Kaip nepagrįsti vertintini ir Gynėjo skundo argumentai dėl apygardos teismo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad spręsdamas įtariamajam paskirto suėmimo termino pratęsimo klausimą, apygardos teismas nepateikė jokių išvadų dėl A. V. kaltės. Pažymėtina, kad vien tik nuosprendžio įvykdymo užtikrinimo nurodymas kalbant apie kardomosios priemonės tikslus, priešingai nei mano Gynėjas, negali būti traktuojamas kaip nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas.

Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas virš 6 mėnesių gali būti tęsiamas tik ypatingai sudėtingose ar didelės apimties bylose. Šios bylos ypatingą sudėtingumą nulemia nusikaltimų pobūdis ir jų padarymo aplinkybės (veikos galimai padarytos veikiant bendrininkų grupėje), įtariamųjų skaičius (byloje šiuo metu įtarimai yra pareikšti 11 asmenų), byloje atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų pobūdis (būtina gauti specialistų išvadas, atskleisti galimai nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą, nustatyti visus galimus nusikalstamų veikų padarymo bendrininkus).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Įtariamajam A. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, kiti teismo aukščiau aptarti duomenys rodo padidintą įtariamojo asmenybės pavojingumą, todėl, skirtingai nei teigiama skunde, šioje stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo metu įtariamojo teisės suvaržytos laikantis visų Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks įtariamosios teisių suvaržymas yra pateisinamas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Įtariamajam A. V. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutaria:

įtariamojo A. V. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi A. V. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algimantas ValantinasTeisėjai Valdimaras BavėjanasAlbinas Bielskis