Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-03-09 · Administracinė byla Nr. I-2861-525/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-03-09
Bylos Nr.
I-2861-525/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Pareiškėjas
Air Baltic
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Dainius Stasiulis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2861-07/2007Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 23.1; 23.3; 25, 61 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2007 m. kovo 09 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L.Alechnavičiaus, kolegijos teisėjų I. Kirkutienės, A. Bakavecko, sekretoriaujant D. Musneckaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui, atsakovo atstovei Vilijai Plotnikovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Air Baltic Corporation AS skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto viršininko pavaduotojo 2006 11 20 nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. 80 už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą bendrovei Air Baltic Corporation AS paskirta 14 500 Lt bauda (b.l. 34).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto (PKP) 2006 11 20 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 80 ir bylą nutraukti.

Paaiškino, kad atsakovas skyrė baudą, nes pareiškėjas (vežėjas) 2006 10 20 11.15 val. į Vilniaus oro uosto PKP reisu BT156 iš Oslo atskraidino užsienietę – Tailando pilietę A. T., turinčią Tailando pilietės pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo Lietuvos Respublikos įvažiavimo vizos, ir tuo savo veiksmais neužtikrino, jog keleivis (užsienietis) turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikalingus dokumentus bei pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 20 str. 1 d. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimu, nes nurodytu atveju nėra pareiškėjo kaltės, todėl pareiškėjo atsakomybė negalima. Pasų kontrolę Oslo oro uoste vykdo pasienio kontrolės pareigūnai, kurie turėjo patikrinti ar asmuo turi teisę įskristi į Lietuvos Respubliką ir asmens, neturinčio Lietuvos Respublikos vizos, neturėjo įleisti į oro uosto dalį, iš kurios vykdomi skrydžiai į šalis už Šengeno susitarimo šalių ribų. Tačiau atsakingi Oslo oro uosto pasienio kontrolės pareigūnai Tailando pilietės A. T. neįformavo, kad jai reikalinga Lietuvos Respublikos viza ir įleido ją į oro uosto dalį, iš kurios vykdomi skrydžiai. Pareiškėjo (vežėjo) darbuotojai negali tikrinti įlipusių į orlaivį keleivių kelionės dokumentų, nes Įstatymo 20 str. 1 d. numatyta vežėjo teisė tikrinti keleivių kelionės dokumentus neturi teisinės galios kitos šalies jurisdikcijoje. Tailando pilietės A. T. turėtas Tailando pilietės pasas be vizos atitinka LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 p. ir Įstatymo 20 str. nurodyto kelionės dokumento sąvoką, todėl pareiškėjas tinkami įvykdė Įstatymo 20 str. reikalavimą ir užtikrino, kad asmuo turėtų kelionės dokumentą, o asmuo į Lietuvos teritoriją nebuvo įleistas dėl priežasčių, už kurias pareiškėjas neatsako. Kadangi Įstatymo 20 str. 1 d. numatyta vežėjo atsakomybė kyla tik įvežant užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, o Tailando pilietė dar nebuvo praėjusi pasienio kontrolės posto, negalima teigti, kad vežėjas ją įvežė į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, todėl Įstatymas nebuvo pažeistas. Skundžiamas nutarimas priimtas ir bauda paskirta bendrovei, kuriai nebuvo surašytas Įstatymo pažeidimo protokolas, o skiriant baudą neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas geranoriškai savo lėšomis tą pačią dieną išsiuntė Tailando pilietę į Kopenhagą bei geranoriškai bendradarbiavo su atsakovo pareigūnais aiškinantis įvykio aplinkybes.

Atsakovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Pagal Įstatymo 20 str. 1 d. vežėjui atsakomybė kyla už tai, kad įvežant keleivį į Lietuvos Respubliką jis nepasirūpino keleivio įvažiavimui būtinų dokumentų turėjimu. Todėl vežėjas privalo imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad įvežami užsieniečiai turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, o toks įvežamų užsieniečių dokumentų patikrinimas turėtų vykti prieš įlaipinant keleivius į orlaivį. Pareiškėjo atsakomybė atsirado dėl to, kad jis tinkamai neužtikrino, kad vežama keleivė turėtų visus reikiamus įleidimui į Lietuvos Respubliką dokumentus, šiuo atveju jo kaltė pasireiškė neveikimu. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 7 str. 1 d. užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą ir galiojančią Lietuvos Respublikos vizą. Kelionės dokumentas pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 str. 10 d. yra užsienio valstybės piliečio pasas arba jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje, o viza pagal šio įstatymo 2 str. 33 d. yra įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pasas be vizos yra tinkamas kelionės dokumentas Įstatymo prasme, nes viza yra neatsiejama kelionės dokumento dalis. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir vidaus reikalų ministro 2004 01 19 įsakymu Nr. 9/1V-16 patvirtinto Kelionės dokumentų, tinkamų vykti Lietuvos Respubliką sąrašo 208 p. nurodoma, kad Tailando piliečiai į Lietuvos Respubliką atvyksta su piliečio pasais. Pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento Nr. 539/2001/EB 1 str. 1 d. kirsdami valstybių narių išorines sienas Tailando piliečiai turi turėti vizas. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis neįvežė Tailando pilietės į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną, nes keliaujant orlaiviais valstybės siena kertama įskrendant į Lietuvos oro erdvę, o vežėjas yra atsakingas už gabenamą keleivį iki jo įleidimo į teritoriją. Tarptautinės aviacijos konvencijos 9 priedo 3.39.4 p. numato, kad vežėjo prievolė įvežti asmenį pasibaigia tuo momentu, kai asmuo įleidžiamas į šalį, be to konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.40 punktas numato, kad vežėjas įsodinimo (įlaipinimo) punkte imasi priemonių, užtikrinančių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui reikiamus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Vilniaus oro uosto PKP specialistas 2006 10 20 surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad 2006 10 20 11.15 val. į Vilniaus oro uosto PKP reisu BT 156 iš Oslo atvyko Tailando pilietė A. T., turinti pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra galiojančios Lietuvos Respublikos įvažiavimo vizos (b.l. 22). VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės pareigūnas 2006 10 20 sprendimu atsisakė Tailando pilietei A. T. leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną dėl to, kad ji tikrinimui pateikė Tailando pilietės pasą Nr. A574574 be galiojančios vizos ar leidimo gyventi (b.l. 23). 2006 10 30 Vilniaus oro uosto PKP specialistas dėl šio įvykio surašė Įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 80, kuriame nurodė, kad aviakompanija Air Baltik 2006 10 20 į Vilniaus oro uosto PKP reisu BT 156 iš Oslo atskraidino Tailando pilietę A. T., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. Norvegijoje, be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina, tuo savo veiksmais neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus ir pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. (b.l. 24-25). Pati A. T. neneigė į Lietuvos Respubliką atvykusi be vizos ir paaiškinime nurodė į Lietuvos Respubliką atvykusi be vizos todėl, kad Norvegijos policijos departamente jai buvo paaiškinta, jog vykstant į Lietuvos Respubliką vizos turėti nereikia (b.l. 26). Vilniaus oro uosto PKP viršininko pavaduotojas 2006 11 20 nutarime įstatymo pažeidimo byloje Nr. 80 (toliau - Nutarimas), nurodė, kad 2006 10 20 11.15 val. į Vilniaus oro uosto PKP reisu BT 156 iš Oslo atskraidinta Tailando pilietė A. T., gim. (duomenys neskelbtini), Tailando paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. Norvegijoje, be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina, tuo pareiškėjas neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus ir pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d., todėl vadovaudamasis Transporto veiklos pagrindų įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., pareiškėjui skyrė 14 500 Lt baudą (b.l. 34).

Pareiškėjas neginčija Nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių buvimo, tačiau nurodo, kad Nutarime nurodytu atveju nėra pareiškėjo kaltės, o Tailando pilietės A. T. turėtas Tailando pilietės pasas be vizos yra tinkamas kelionės dokumentas, todėl pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 20 str. 1 d. reikalavimų.

Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų veiklos bendruosius principus, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų ir kitus su transporto veikla susijusius santykius reglamentuoja 1991 10 0 Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas Nr. I-1863 (2002 02 28 įstatymu Nr. IX-747 išdėstyta nauja Įstatymo redakcija). Įstatymas apima ES teisės aktų, tarptautinių teisės normų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą, reglamentuojančią vežėjų atsakomybę už neteisėtai į šalį įvežamus keleivius. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau - Konvencija), įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje 1992 02 07, 9 priedo “Formalumų mažinimas” 3.40 punkte nurodoma, kad vežėjai keleivių įlaipinimo punkte privalo imtis priemonių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui būtinus dokumentus, kurių reikalaujama susitariančioje šalyje, Konvencijos 9 priedo 3.39.4 punktas numato, kad vežėjo prievolė išvežti bet kurį asmenį iš susitariančių šalių teritorijos pasibaigia tuo momentu, kai toks asmuo įleidžiamas į tokią šalį. Valstybė, pasirašydama tarptautinę sutartį, prisiima prievolę vadovautis tarptautinėje sutartyje nurodytomis taisyklėmis ir imasi priemonių šiai tvarkai užtikrinti.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) (2006 07 04 įstatymo Nr. X-747 redakcija) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, šio straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad vežėjas turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Pagal Įstatymo (2005 05 19 įstatymo Nr. X-214 redakcija) 2 straipsnio 11 dalį vežėjas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi transporto veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus, o Įstatymo 5 straipsnyje nurodoma, kad transporto rūšys pagal šį Įstatymą yra geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vežėjui nustatyta pareiga užtikrinti, kad jo įvežami užsieniečiai turėtų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką reikalingus kelionės dokumentus yra skirta visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams, todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų taikytinos ir pareiškėjui.

Kas yra kelionės dokumentai nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006 11 28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 2 straipsnio 10 dalis, kurioje nurodoma, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje.

Kelionės dokumento sąvokos aiškinimui taip pat svarbus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006-11-28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 7 straipsnis, nustatantis užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygas, nes šio straipsnio 1 punkte, tarp kitų šiame straipsnyje išvardintų būtinų užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, o šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką, kai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą. Kas yra viza, nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006 11 28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 2 str. 33 p., kuriame nurodoma, kad viza yra įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu, šių taisyklių 12 p. nurodoma, kad oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį dėl nepakankamų kelionės dokumentų.

Kas laikytina kelionės dokumentu, tinkamu vykti į Lietuvos Respubliką, nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro bei vidaus reikalų ministro 2004 01 19 įsakymu Nr. 9/1V-16 patvirtintas Kelionės dokumentų, pripažįstamų tinkamais vykti į Lietuvos Respubliką, sąrašas, pakeistas 2005 05 31 įsakymu Nr. V-63/1V-174, kurio 208 pozicijoje nurodoma, kad Tailando piliečiai į Lietuvos Respubliką atvyksta su piliečio pasais. Taigi pareiškėjas teisingai aiškina, kad kelionės dokumentas yra Tailando piliečio pasas.

2006 03 15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, numatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalyje nurodomos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kurioje be kitų įleidimo sąlygų, a punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių piliečiui leidžiama atvykti, jei jis turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną, bei šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių pilietis turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 539/2001/EB, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento Nr. 539/2001/EB 1 str. 1 d. nurodoma, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą, o tarp I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečių patenka ir Tailando piliečiai, todėl jie, kirsdami Lietuvos Respublikos išorines sienas, turi turėti vizas.

Sistemiškai vertinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad viza yra užsieniečio kelionės dokumento sudedamąja dalimi, taip pat, kad pažeidimo nustatymo metu galioję teisės aktai į Lietuvos Respubliką atvykstančiam Tailando piliečiui nustatė reikalavimą turėti galiojantį kelionės dokumentą – Tailando piliečio pasą su galiojančia Lietuvos Respublikos viza. Todėl darytina išvada, kad asmuo - Tailando pilietis, vykstantis į Lietuvos Respubliką su galiojančiu Tailando piliečio pasu, kuriame nėra Lietuvos Respublikos vizos, laikytinas neturinčiu įvažiuoti į Lietuvos Respubliką reikalingų kelionės dokumentų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pripažįsta, kad Nutarime pagrįstai pasisakyta dėl vizos reikšmės kelionės dokumente bei dėl to, kad viza yra neatskiriama kelionės dokumento dalis.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog Tailando pilietė dar nebuvo praėjusi pasienio kontrolės posto, jis neįvežė Tailando pilietės į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (2007-01-12 įstatymo Nr.X-1016 redakcija) 2 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės siena yra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse, o pagal šio įstatymo (2007 01 12 įstatymo Nr.X-1016 redakcija) 11 str. 1 d. orlaiviai gali kirsti valstybės sieną oro skrydžiams nustatytais oro keliais Vyriausybės patvirtinta tvarka, todėl darytina išvada, kad keliaujant orlaiviais valstybės siena kertama įskrendant į Lietuvos oro erdvę, o ne, kaip klaidingai teigia pareiškėjas, praėjus pasienio kontrolės postą. Pažymėtina, kad Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, jog vežėjas privalo užtikrinti, kad keleiviai turėtų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką reikalingus kelionės dokumentus prieš įvažiuojant į šalį, o ne kertant valstybės sieną, todėl pareiškėjas, Osle įsodindamas keleivius į lėktuvą ir žinodamas, jog kirs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jau tuo momentu privalėjo užtikrinti Įstatymo 20 str. 1 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas Oslo oro uoste tinkamai neužtikrino keleivių kelionės dokumentų tikrinimo ir dėl to Tailando pilietė buvo įvežta į Lietuvos Respubliką be Lietuvos Respublikos vizos, konstatuotina, kad tuo pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo 20 str. 1 dalyje vežėjui nustatytą pareigą.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad Nutarimas priimtas ir bauda paskirta bendrovei, kuriai nebuvo surašytas Įstatymo pažeidimo protokolas. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 10 30 Įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 80 buvo surašytas aviakompanijai Air Baltik (b.l. 24-25), o Nutarimas priimtas bendrovės Air Baltic Corporation AS atžvilgiu (b.l. 34). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo pažeidimo byla pradėta ir 2006 10 30 protokolas Nr. 80 (b.l. 33, 24-25) buvo surašytas būtent dėl bendrovės Air Baltic Corporation AS veiksmų ir protokole nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčijo, bei į tai, kad apie Įstatymo pažeidimo bylos pradėjimą bei apie numatomą Įstatymo pažeidimo bylos Nr. 80 nagrinėjimą Vilniaus oro uosto PKP viršininko pavaduotojas 2006 10 24 raštu Nr. (21/20)-89-317 ir 2006 11 13 raštu Nr. (21/20)-89-347 informavo būtent bendrovės Air Baltic Corporation AS atstovą Lietuvoje (b.l. 29, 33), kuris 2006 11 16 pateikė paaiškinimą dėl 2006 10 30 protokole Nr. 80 nustatytų faktinių aplinkybių, konstatuotina, kad neegzistuojančios bendrovės - Air Baltik nurodymas protokole laikytinas rašymo apsirikimu ir neįtakoja Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Įstatymo (2006-07-04 įstatymo Nr. X-747 redakcija) 25 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi bylą, turi teisę priimti sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytą baudą. Pagal Įstatymo 20 str. 2 d. jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad įstatymo pažeidimo byla Nr. 80 išnagrinėta laikantis Įstatymo 21-26 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir atsakovas 2006 11 20 nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. 80 teisėtai ir pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už Įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą, todėl pagrindo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto 2006 11 20 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 80 ir bylą nutraukti nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas geranoriškai savo lėšomis tą pačią dieną išsiuntė Tailando pilietę į Kopenhagą (b.l. 22), taip pat į tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su atsakovo pareigūnais siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes (b.l. 31-32), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti Nutarimu paskirtą 14 500 Lt baudą iki Įstatyme nustatytos sankcijos minimumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d., 2 d., 127 str.,

nusprendė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto viršininko pavaduotojo 2006 11 20 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 80, kuriuo bendrovei Air Baltic Corporation AS paskirta 14 500 Lt bauda, pakeisti ir bendrovei Air Baltic Corporation AS paskirti 11 000 Lt baudą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas ir pranešėjas L.AlechnavičiusTeisėjai I.KirkutienėA.Bakaveckas