Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus (toliau - Institucija) teikimą dėl J. P. (toliau – J. P.) Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktą, 7 punktą, 8 punktą, 12 punktą, 13 punktą ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktuose numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalies ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistasis perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į pataisos namus. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d.

Institucija kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis pataisos namuose adaptavosi gerai, jo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos. Nuteistasis yra tolerantiškas, mandagus ir pagarbus, stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų, diskriminacinių nuostatų neišsako, kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 9 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinė nuobauda skirta 2013 m. gegužės 13 d., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis 10 kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nors teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau šiuo metu savo kaltės neminimalizuoja, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį. Palaiko ryšius su motina ir broliu, kuris gyvena Vokietijoje. Nuteistasis turi spec. vidurinį išsilavinimą, laivų surinkėjo specialybę. Iki bausmės atlikimo dirbo AB „Baltijos laivų statykla“. Darbinė motyvacija teigiama, atvykęs į pataisos namus išreiškė norą dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo. 2020 m. kovo 3 d. įsidarbino Turto valdymo skyriuje ir šiuo metu dirba valytoju. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokykloje. Pataisos įstaigoje J. P. vardu yra gauti vykdomieji patvarkymai dėl 45902,50 eurų išieškojimo. Nuteistasis pradėjo dengti civilinį ieškinį kai įsidarbino. Atlikus J. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. 38 balai. Šis balas sumažėjo nuo 52 balų (vidutinė rizika), tačiau ir toliau išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai –lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. P. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo prašoma pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę tenkinimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad J. P. bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmonių mirtį) padarymą (J. P. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininku, tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė vieną asmenį, o slėpdamas padarytą nusikaltimą, veikdamas kartu su bendrininku, itin žiauriai nužudė antrą asmenį (mažametį)). Nurodytos aplinkybės dėl nusikalstamų veikų pobūdžio, kiekio ir padarymo aplinkybių neabejotinai atskleidžia ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą. Nors tai jau buvo įvertinta J. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

Remiantis teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, per visą bausmės atlikimo laiką yra 10 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. J. P. nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako diskriminacinių nuostatų. Nors teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis nepripažino savo kaltės, tačiau šiuo metu kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, savo kaltės neminimalizuoja, supranta poreikį laikytis tam tikrų visų pripažintų elgesio normų, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nuteistasis nuo 2020 m. kovo 3 d. įsidarbino, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokykloje dailidės specialybės, taip pat pradėjo dengti iš gaunamo darbo užmokesčio priteistą civilinį ieškinį, nustatyta jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam J. P. pagal OASys metodiką yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 38 balai. Nors nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo minėta rizika sumažėjo 14 balų (2016 m. rugsėjo 5 d. atlikto vertinimo metu nustatyti 52 balai), tačiau šis pokytis, įvertinus tai, kad didžiąją dalį rizikos balų sudaro dinaminiai (28 balai), kurie yra kintantys, t. y. priklausantys nuo nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, nelaikytinas ženkliu ir įrodančiu, kad nuteistasis savo elgesio korekcijai ir rizikos mažinimui deda maksimalias pastangas. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau jam vis dar nustatomi net keli kriminogeniniai veiksniai - lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys (būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo būdų). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, įvertinus visą teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad J. P. yra 10 kartą skatintas už stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau jis yra ir 9 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, iš kurių 3 kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, ir tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis pradėjo dirbti tik nuo 2020 m. kovo 3 d., kas leidžia teigti, jog šiuo metu stebima teigiama darbinė motyvacija. Šių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka daugiau kaip 20 metų ir nors asmens byloje esančiais duomenimis nuteistasis J. P. 2013 metais ir 2016 metais kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, bet įdarbintas nebuvo, tačiau po šių kreipimųsi nuteistasis ilgą laiką neieškojo galimybių būti įdarbintas, nors iš nuteistojo solidariai yra priteistas žalos atlyginimas. Nuteistasis dėl darbo vėl kreipėsi tik teismui atsisakius jam pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, kas kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis deda visas įmanomas pastangas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pataisos namuose nuteistojo J. P. vardu gauti vykdomieji dokumentai dėl 45902,50 eurų išieškojimo. Nuo bausmės atlikimo pradžios civilinis ieškinys nebuvo dengiamas, nuteistasis pradėjo dengti ieškinį tik įsidarbinęs, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d. Šiuo metu yra išieškota yra tik 76,51 eurų (2020 m. rugsėjo 24 d. duomenimis). Pažymėtina, kad nuteistasis, siekiantis paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne, turi suvokti pareigą atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir tam dėti maksimalias pastangas. Tuo tarpu aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad J. P. gana ilgą laiką po nusikaltimo įvykdymo ir atliekant bausmę jokių pastangų žalai atlyginti nedėjo. Toks nuteistojo požiūris į nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą leidžia teigti, kad jis iki šiol nepilnai suvokia savo vaidmenį nusikaltimų padaryme bei sukeltas pasekmes. Nors šiuo metu J. P. kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, tačiau tik šių nuteistojo teiginių bausmės švelninimui nepakanka. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar išskiriamas kaip kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis nors ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis mato kaip problemą ir to, kaip jis supranta savo indėlį į šios problemos atsiradimą yra prieštaravimų. Nors ir apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, nusikaltimus vykdė su bendrininkais, nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Aptartų aplinkybių ir faktų visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesuteikia pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio, požiūrio, mąstymo pokyčiams jau turėjo reikšmingą teigiamą įtaką, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai yra pakankami manyti, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės tikslai bus įgyvendinti.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su savo artimaisiais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas bei siekis įgyti dar vieną specialybę. Pažymėtina, kad nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis taip pat palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, dirbo, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, buvo įgijęs specialybę, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio J. P. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas bei siekis įgyti specialybę gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. J. P. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam J. P. (J. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.