- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- e2-10650-864/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- UAB „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- K. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui K. G. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 148,87 EUR skolą, 78,27 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014 m. gegužės 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 14881, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 500 Lt dydžio kreditą 6 mėnesių terminui (toliau – sutartis). Pažymėjo, kad atsakovas prievolių pagal sutartį tinkamai nevykdė, dėl ko šiuo metu dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovo skola ieškovui sudaro 148,87 EUR sumą, kurią sudaro 102,50 EUR kreditas, 17,24 EUR nesumokėta dalis paskolos kainos, 22,78 EUR palūkanos bei 6,35 EUR delspinigiai (b.l. 1-4).
Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b.l. 30-31). Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. gegužės 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 14881, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 500 Lt dydžio kreditą 6 mėnesių terminui, o atsakovas šia sutartimi įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2014 m. lapkričio 17 d. (toliau – sutartis) (b.l. 13-20). Ieškovo paskaičiavimu, atsakovui neįvykdžius laiku sutartinių įsipareigojimų, atsakovas liko skolingas ieškovui 148,87 EUR sumą, kurią sudaro 102,50 EUR kreditas, 17,24 EUR nesumokėta dalis paskolos kainos, 22,78 EUR palūkanos bei 6,35 EUR delspinigiai (b.l. 11). Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus su ieškovu neatsiskaitė. Civilinio kodekso 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 2 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 102,50 EUR negrąžintos paskolos suma bei 17,24 EUR nesumokėtos paskolos kainos dalis (b.l. 11).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 22,78 EUR kompensacinių palūkanų bei 6,35 EUR delspinigių (b.l. 1-4). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju kompensuojamosios palūkanos yra didesnės, apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į kompensuojamų palūkanų dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina 22,78 EUR kompensacinių palūkanų, o prašymas dėl 6,35 EUR delspinigių priteisimo netenkintinas (b.l. 11).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 78,27 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 1-4). Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, mažina palūkanų už panaudotą ir negrąžintą paskolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iki įstatyminio – 5 procentų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012). Todėl remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 142,52 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2015 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 96 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pagal bylos medžiagą, ieškovas viso turėjo 246,70 EUR bylinėjimosi išlaidų (b.l. 5-8). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 236,83 EUR (96 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, į. k. 302513887, naudai 102,50 EUR (vieno šimto dviejų eurų 50 ct) negrąžintą paskolą, 17,24 EUR (septyniolikos eurų 24 ct) paskolos kainą, 22,78 EUR (dvidešimt dviejų eurų 78 ct) kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 142,52 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. vasario 6 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 236,83 EUR (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.