Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Trakų rajone, lietuvis, vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 2013-07-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio, t. y. 2600 Lt bauda, (teismo įsakymas neįsiteisėjęs, nes neįteiktas nuteistajam), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 208 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. R., dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vyresniuoju buhalteriu, laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2010-06-14 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX 574 21 str. 2 d. būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2010-06-14, nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX 574 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 2 dalies, kuri nustato, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir 1996-02-22 Lietuvos Archyvų Departamento prie LR Vyriausybės įsakymo Nr. 13 "Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimo terminų" reikalavimus, bei neišsaugojo:

- 2009 ir 2010 metų ilgalaikio turto, trumpalaikio turto, atskaitingų asmenų, pirkėjų bei tiekėjų, kasos, sąskaitų apskaitos registrų,

- 2008-03-05 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-06 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-07 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-13 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-04-04 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-04-10 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-04 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-17 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-20 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-07-09 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-07-17 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-07-31 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-08 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-14 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-14 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-09-03 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-22 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-23 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-30 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini),

- 2008 metų ilgalaikio turto, atsargų, piniginių lėšų, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų inventorizacijos aprašų;

be to, jis pagal LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9 punktą būdamas atsakingas už inventorizacijos atlikimą laiku, bei už teisingų inventorizacijos metu nustatytų duomenų įtraukimą į apskaitą, neatliko LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių nustatyta tvarka ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, kitų atsargų, vertybinių popierių, pinigų, gautinų skolų, mokėtinų skolų metinės inventorizacijos už 2009 metus ir bankroto dienai 2010-06-03 , tuo pažeidė 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių

- 3 punktą, kuris nustato, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, ...pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama - turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą.., bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną“,

- 10 punktą, kuris nustato, kad ,,Inventorizacija atliekama remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu arba potvarkiu (toliau vadinama – įsakymas), kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę, nurodomas inventorizacijos pradžios bei užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais. Jeigu inventorizacija atliekama šių taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais, įsakyme nurodyta diena, pagal kurios būklę atliekama inventorizacija, turi sutapti su 5 punkte nurodytu atitinkamu atveju.

Inventorizacijos komisija sudaroma iš atitinkamos kompetencijos įmonės darbuotojų. Inventorizacijos komisijai vadovauja įmonės administracijos vadovo arba savininko paskirtas asmuo. Jeigu atitinkamos kompetencijos darbuotojų nėra, į inventorizacijos komisiją galima įtraukti samdytuosius“,

- 15 punktą, kuris nustato, kad ,,Buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos būklę“,

- 63 punktą, kuris nustato, kad ,,Buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos būklę“,

dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ar struktūros, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-06-03.

Tai yra, R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. R., dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ būnant nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno iš jų reikalavimus, o būtent:

2009-09-30 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė ,,Trišalį tarpusavio atsiskaitymo užskaitos aktą“, pagal kurį 153 868,78 Lt dydžio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumažino visai sumai, (tuo pačiu sumažintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 153 868,78 litais ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tai pačiai sumai), taip neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino vieno kreditoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios generaliniu direktoriumi buvo jis pats, reikalavimą 153 868,78 Lt sumai, dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui - 22 235,16 litų sumoje ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 24 654,08 litų sumoje, taip neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą, bei padarė kreditoriams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bendrą - 46 889,24 litų turtinę žalą. Tai yra, R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2006-07-18 iki 2009-08-31 dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadovu. Bendrovės akcijos priklausė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio savininku buvo jis pats. Nuo 2009-09-09 bendrovėje susidarius sunkiai finansinei padėčiai (buvo vėluojama su algų, mokesčių sumokėjimu), buvęs direktorius K. K. ir vyr. buhalterė G. Š. išėjo iš darbo ir vadovavimą bendrovei perėmė jis. Buhalterinę apskaitą taip pat pradėjo tvarkyti jis pats. Perduodant bendrovės dokumentus, priėmimo perdavimo aktas surašytas nebuvo. Jiems su buvusiu direktoriumi po jo išėjimo iš darbo susitikti nepavyko, dėl kokių priežasčių, jis dabar neprisimena. Visus buhalterinius dokumentus jis rado UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Jokio pirminių dokumentų sutikrinimo pagal registrus jis nedarė. Kažkokių įtarimų dėl dokumentų trūkumo neturėjo. Įsakymo dėl dokumentų saugojimo tvarkos jis nesurašė. Jis pats buvo atsakingas už dokumentų išsaugojimą. Ar jis, kaip bendrovės vyr. buhalteris vedė 2009-2010 metų registrus neatsimena. Jis pats buhalterinio ar ekonominio išsilavinimo neturi, tačiau dalyvauja versle nuo 1993 metų, todėl su buhalterine apskaita ir jos vedimu yra susipažinęs. Su buhalterinėmis apskaitos programomis nėra dirbęs. Ar buhalterė jam paliko buhalterinius apskaitos registrus iki 2009-09-09, jis neatsimena. Dėl 2008 metų 19 vienetų PVM sąskaitų faktūrų neišsaugojimo gali paaiškinti, kad nežino kaip ir kada jos galėjo dingti. Taip pat nežino kur yra 2008 metų ilgalaikio turto, atsargų, piniginių lėšų, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų inventorizacijos aprašai. Jokiose inventorizacijose, jis, kaip bendrovės darbuotojas iki 2009 metų nedalyvavo. Inventorizacijos už 2009 metus ir bankroto dienai jis neatliko, nes nežinojo, kad tokią būtina atlikti. Visus bendrovėje buvusius buhalterinės apskaitos dokumentus jis pagal priėmimo perdavimo aktus perdavė 2011-01-17 bankroto administratoriui G. G.. Priekaištų iš bankroto administratoriaus dėl dokumentų trūkumo jis negavo. Visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi bendrovės ofise antram aukšte. 2009 metais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įsiskolinęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ primygtinai reikalavo atsiskaityti su jais, kitaip grasino iškelti bankroto bylą. Kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jis nusprendė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsikaityti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtu, tokiu būdu sumažindamas pastarojo įsiskolinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, 2009-09-30 dalis ilgalaikio turto pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo parduotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kilęs kreditorinis reikalavimas iškart padengtas tą pačią dieną surašant ,,Trišalį tarpusavio atsiskaitymo užskaitos aktą“, pagal kurį 153 868,78 Lt dydžio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumažintas visai sumai, bei tuo pačiu sumažintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 153 868,78 litais ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tai pačiai sumai. Jis žinojo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tuo momentu buvo nemoki ir jai grėsė bankrotas, bei, kad ji turi pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams tarp jų Sodrai ir mokesčių inspekcijai, tačiau turėdamas tikslą apsaugoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo bankroto, ryžosi minėtam sandoriui. Dėl 2009-09-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) parduoto turto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gali paaiškinti, kad tas turtas buvo parduotas ir perduotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reklamos paslaugomis, kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė reklamos tarpininko veikla ir turėjo galimybę transliuoti bei transliavo restorano reklamą per radijo stotis ,,Kauno fonas“ , ,,Ventus“, ,,Kapsai“, ,,FM Palanga“. Kadangi jis pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo numatyto LR BK 208 str. 1 d. padarymo, jis įsipareigoja iki 2015-06-31 atsikaityti su VSDFV Kauno skyriumi 22235,16 litų sumoje ir su Valstybine mokesčių inspekcija 24,654,08 litų sumoje, bei prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. (t. 2, b. l. 144-145).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

G. G. byloje apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2010-06-03 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įm. Kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant jo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi nustatytais terminais BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius R. R. neperdavė administratoriui bendrovės dokumentų ir turto, buvo kreiptasi į teismą dėl teismo nurodymų nevykdymo, kur 2010-08-03 ir 2010-08-26 R. R. buvo paskirtos baudos. Taip pat dėl šio fakto buvo kreiptasi į policiją, kur Centro PK 2010-09-15 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 245 str. 1 d., o Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2010-10-12 – dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 222 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Tik 2011-01-18 pats R. R., atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą adresu (duomenys neskelbtini), perdavė aprašytus ir supakuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurie buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistams revizijos atlikimui, o ikiteisminis tyrimas dėl teismo sprendimo nevykdymo pagal LR BK 245 str. 1 d. R. R. atžvilgiu 2011-09-15 buvo nutrauktas. Daugiau R. R. jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, jokio turto neperdavė (t. 2, b. l. 99).

K. K. byloje apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2003 metų iki 2009-09-08. Nuo 2009 metų liepos mėnesio direktoriaus pareigas ėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadovas R. R.. Jo darbo laikotarpiu bendrovė dirbo pelningai. 2008 metais susidaręs nuostolis atsirado dėl to, kad 2007-2008 metais bendrovė vykdė rekonstrukcijos darbus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir dėl to maždaug 3-4 mėnesius nevykdė komercinės veiklos. Rekonstrukcijos metu buvo praplėstos patalpos, nupirkta nauja įranga, baldai ir pan.. Rekonstrukcija buvo būtina, nes restorano ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpos neatitiko higienos reikalavimų (veikla buvo vykdyta 35 kv. m. ploto patalpose). Be to, neišsiplėtus nebuvo galima didint restorano apyvartos. Apie 2009-08-24 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl reklamos transliavimo jis nieko nežino. Ar pagal ją buvo atsiskaityta su UAB ,,(duomenys neskelbtini) taip pat nieko nežino. Ar bendrovėje jo darbo laikotarpiu buvo paskyręs asmenį atsakingą už dokumentų saugojimą, jis neatsimena. Dokumentai buvo laikomi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofise, adresu (duomenys neskelbtini). 2008-2009 metais, iki jo atleidimo, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė G. Š.. Atleidus jį, G. Š. taip pat išėjo iš darbo. Išeinant iš darbo, jis ir G. Š. 2009 metų rugsėjo mėnesiui atliko piniginių lėšų ir ilgalaikio turto inventorizaciją. Dokumentų priėmimo perdavimo aktas nebuvo surašytas, kadangi R. R. vengė susitikti su juo, todėl tokio akto nebuvo prasmės surašyti. Po atleidimo praėjus kelioms dienoms, buvo pakeisti apsaugos kodai ir jis negalėjo patekti į įmonės patalpas. Dėl 19 dingusių PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias nuo 2008-02-09 buvo įsigytas ilgalaikis turtas gali paaiškinti, kad visi pirminiai dokumentai tarp jų ir visos sąskaitos faktūros buvo segtuvuose, paliktuose bendrovės ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Jo žiniomis, buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vykdoma programa ,,Pragma“. Iki 2009 metų rugsėjo mėnesio visi registrai minėta programa ir buvo vedami. Išeinant iš darbo tiek kompiuteris, kuriuo buvo tvarkoma apskaita, tiek suvesti apskaitos registrai jame buvo palikti bendrovėje. Kaip įvyko prisijungimo slaptažodžių ir apskaitos registrų, esančių kompiuteryje perdavimas jis nežino. Apskaitos registrai už 2009 metus (iki rugsėjo mėnesio) G. Š. išeinant iš darbo atspausdinti nebuvo. Dėl avansinių apyskaitų nepatvirtinimo 2008 metais, gali paaiškinti, kad jos galėjo būti nepatvirtintos tik jam esant atostogose, paprastai jis visas apyskaitas reguliariai pasirašydavo. Asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas buvo patvirtintas jo įsakymu. Dėl metinių bendrovės turto inventorizacijų gali paaiškinti, kad visos inventorizacijos už 2007-2008 metus bendrovėje buvo atliktos, taip pat ir ilgalaikio turto, atsargų, piniginių lėšų, debitorinių kreditorinių įsiskolinimų. Inventorizacijų aprašai liko bendrovės ofise. Kur jie galėjo dingti, jis negali paaiškinti (t. 2, b. l. 100-101).

B. J. byloje apklausta kaip liudytoja parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. buhaltere nuo 2005 metų iki 2008 metų pradžios. Jos darbo laikotarpiu bendrovės direktorius buvo K. K.. Jos darbo laikotarpiu turto, atsargų, įsiskolinimų, piniginių lėšų inventorizacijos buvo atliekamos. Pačiose inventorizacijose ji nedalyvavo, kadangi nebuvo įtraukta į komisiją. Kas buvo komisijos nariai atskirų inventorizacijų atlikimo metu, neatsimena. Inventorizacijų aprašai turėjo likti tarp įmonės dokumentų. Įsakymus dėl inventorizacijų atlikimo ruošdavo pats direktorius K. K.. Ji neatsimena, kad bendrovėje būtų nustatyta dokumentų saugojimo tvarka. Ji už dokumentų saugojimą nebuvo atsakinga. UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi bendrovės administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl 2006, 2007, 2008 apskaitos registrų, gali paaiškinti, kad juos sudarė ji, juos atspausdinau taip pat ji. Tačiau dėl savo neapdairumo galėjo jų nepasirašyti. Dėl 2008 metų avansinių apyskaitų nepasirašymo nieko negaliu paaiškinti. Jai išeinant iš darbo, UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbo pelningai, kažkokių finansinių bėdų nematė (t. 2, b. l. 102).

G. Š. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. buhaltere nuo 2008 metų balandžio mėnesio iki 2009 metų rugsėjo mėnesio 9 dienos. Atėjo dirbti pagal skelbimą. Ją priėmė į darbą direktorius K. K.. Jos darbo laikotarpiu direktoriumi dirbo K. K.. Visus bendrovės dokumentus jai perdavė buvusi buhalterė B. J.. Apskaita buvo vedama buhalterinės apskaitos programa ,,Pragma“. Inventorizacijos už 2008 metus buvo atliktos. Kokios konkrečiai neatsimena. Visi registrai už 2008 metus buvo suvesti, atspausdinti ir palikti bendrovėje. Iki jos darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pabaigos, registrai (tarp jų ir ilgalaikio, trumpalaikio turto, atskaitingų asmenų, pirkėjų tiekėjų, sąskaitų) taip pat buvo vedami. Išeinant iš darbo jie buvo atspausdinti ir perduoti K. K.. Vėliau visi bendrovės dokumentai buvo perduoti R. R.. Dokumentų saugojimo tvarka bendrovėje nebuvo nustatyta. Ji tikrai nebuvo paskirta atsakinga už dokumentų išsaugojimą. Gali patvirtinti, kad ilgalaikis turtas, kuris buvo įsigytas 2008 metais iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto registre buvo apskaitytas pagal pateiktus dokumentus. Koks tai buvo turtas, ji neatsimena. Visi pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai buvo saugomi įmonės patalpose (nedideliame kambarėlyje), esančiose (duomenys neskelbtini). Pradėjus dirbti įmonėje algos pastoviai vėluodavo, arba iš viso nebuvo mokamos. Buvo dideli įsiskolinimai Sodrai ir mokesčių inspekcijai. Praktiškai nuo jos darbo pradžios įmonė buvo nemoki. Išeinant iš darbo ji visus 2009 metų užpildytus registrus, taip pat ir buhalterinę programą ,,Pragma“ perdavė K. K. (t. 2, b. l. 103).

P. K. byloje apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis nuo 2007 metų dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jo darbo laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų. Už kokią sumą jis neatsimena. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsiima langų gamyba ir statybomis. Kokias konkrečiai paslaugas ar prekes iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsimena. 2009 metais susidarius įsiskolinimui, jis primygtinai reikalavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. atsikaityti su jų bendrove. R. R. iki to laiko nepažinojo. Paslaugas ir prekes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko per kitus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Po vieno iš susitikimų dėl atsiskaitymo su mūsų bendrove, R. R. pasiūlė įsigyti kitos jo valdomos bendrovės turto, kuri yra skolinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdų atsikaityti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Realiai pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsigijus turtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tapo skolingas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl siekiant padengti tarpusavio skolas buvo surašytas 2009-09-30 Tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktas, kurį pasirašiau jis, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir R. R., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Po šio akto pasirašymo, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dar liko skolinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 17 380 litų. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigytas turtas buvo parduotas įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“. Kas pasiūlė parduoti jai šį turtą neatsimena. Kas atstovavo minėtai įmonei neatsimena. Ar bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsimena. 2012-02-22 dienos Taikos sutartimi ir 2012-03-16 Kauno apygardos teismo nutartimi 2009-09-30 Tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktas buvo pripažintas negaliojančiu ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti bankrutuojančiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 50 000 litų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokiais ryšiais tarpusavyje taip pat nėra susiję (akcininkai, steigėjai ir pan.) (t. 2, b. l. 104-105). Papildomai parodė, kad pagal PVM sąskaitas faktūras RUD Nr. 80003181, 80003203, 80003204 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigytas turtas buvo parduotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo direktorius R. R.. Pagal šias PVM sąskaitas faktūras UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. Pagal 2010-11-16 trišalį susitarimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo perkeltas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“. Iki šiol minėta skola UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negrąžinta. Visa UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigyta įranga, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žodiniu susitarimu, buvo palikta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Kauno senamiestyje (t. 2, b. l. 112).

P. M. byloje apklaustas kaip specialistas parodė, kad atliekant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, tyrimui nebuvo pateikti 2009 ir 2010 metų ilgalaikio turto, trumpalaikio turto, atskaitingų asmenų, pirkėjų bei tiekėjų, kasos, sąskaitų apskaitos registrai, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos turto nuosavo kapitalo dydžio, bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-06-03. Be to, bendrovės direktorius neatliko 2009 metų ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, kitų atsargų, vertybinių popierių, pinigų, gautinų skolų, mokėtinų skolų metinės inventorizacijos ir inventorizacijos bankroto dienai 2010-06-03, dėl to iš dalies negalima nustatyti, koks ilgalaikis trumpalaikis turtas faktiškai buvo bendrovėje 2009 metais bei bankroto dienai 2010-06-03. Be to, bendrovė neišsaugojo (tyrimui nepateikė) 19 vnt. PVM Sąskaitų faktūrų, dėl to iš dalies negalima nustatyti, koks ilgalaikis turtas ir kokios vertės, 2008 metais buvo įsigytas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, t.y. pagal vedamą apskaitą negalima nustatyti ilgalaikio turto už laikotarpį nuo 2008-03-05 iki 2010-06-03. Pagal LR 2001 11 06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 2 dalį. „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Pagal minėto įstatymo 21 str. “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą”: 1 dalį. “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.” 2 dalį. “Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.” Buhalterinių dokumentų saugojimo terminus iki 2010-12-31 nustatė Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1996-02-22 įsakymas Nr. 13. Tai pat bendrovės vadovai nesilaikė LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3, 10, 15 ir 63 punktuose nustatytų reikalavimų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemoki buvo nuo 2007-12-31 iki bankroto dienos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo parduotas už likutinę vertę, todėl negalime konstatuoti, kad turtas buvo parduotas nepateisinamai pigiai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009-09-30 ,,Trišalį tarpusavio atsiskaitymo užskaitos aktą“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. sudarydamas tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktą pažeidė kitų kreditorių interesus. Tikslaus įsiskolinimo kreditoriams 2009-09-30 dienai jis negali nustatyti, nes nebuvo pateikti kreditorinių įsiskolinimų sąrašai. Tyrimo metu nustatyta, kad VSDFV Kauno skyriui 2009-07-21 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolinga 17198 Lt ( K. K. kreipėsi raštu į VSDFV Kauno skyrių nurodydamas tokį įsiskolinimą) 2009-06-30 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė priminimą susimokėti pradelstus mokesčius – 12576,35 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Tikslesnį įsiskolinimą minėtai dienai galėtų pateikti VSDFV Kauno skyrius ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. (t. 2, b. l. 95-98).

Iš 2011-08-11 Specialisto išvados Nr.5-2/131 matyti, kad nuo 2003-09-03 iki 2009-09-08 direktoriaus pareigas ėjo K. K., nuo 2009-09-09 R. R. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir buhalterio pareigose. Pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-03-16 „Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos“ Nr.AU12-48 duomenis nustatyta, kad „...UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą (pastaroji bendrovė tik išrašė PVM sąskaitas faktūras prekių įsigijimui, nes realiai prekės nebuvo išgabentos, o tik įformintas dokumentais jų įsigijimas). ...Toks sandoris neturi ekonominės logikos... UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įrodančių prekių gabenimą. Taip pat ir bendrovės direktorius minėtame pateiktame paaiškinime nurodo, kad prekės buvo tik apžiūrėtos ir įsigytos išrašant minėtas PVM sąskaitas faktūras“. 2011-03-16 pažymoje užfiksuota, kad 2009-09-30 surašytas „Trišalis tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktas“ tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. R.), UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus P.K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos gen. direktoriaus R. R.. Akte nurodyta, kad „po užskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskolinga uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17380,37 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ -163519,06 Lt“ (2 priedas). Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. sumažino skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 153868,78 Lt, kurią atstovavo jis pats, ir dėl atliktų užskaitų kiti kreditoriai prarado galimybę susigrąžinti kreditorinius įsiskolinimus. Iš tyrimui atlikti pateiktų finansinių atskaitomybių nustatyta, kad nuo 2005 m. UAB „(duomenys neskelbtini)” turėjo atsiskaitymo sunkumų. 2001-03-20 Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo Nr.IX-216 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 8 dalyje nurodoma, kad „8. Įmonės nemokumas- įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“ (galiojo nuo 2001-07-01 iki 2008-06-30) ir (arba) „8. Įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (galioja nuo 2008-07-01)“. 2006-07-03 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė priminimą Nr.14-07-23896 apie tai, kad bendrovės savalaikiai nesumokėtų mokesčių ir delspinigių bendra suma sudaro 1732,57 Lt. Bendrovė turėjo atsiskaitymo sunkumų 2005 m. ir 2006 m.UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. balanse (finansinėje atskaitomybėje), pateiktame valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui nurodė, kad bendrovės turtas 2007-12-31 datai sudarė 379075 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 314498 Lt, kas sudaro 82,96 % turimo turto vertės, t.y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, o 2008 m. trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą, tai reiškia, kad bendrovei nepakako lėšų trumpalaikėms skoloms apmokėti. 2008 m. bendrovės finansinėje atskaitomybėje pateikti duomenys parodė, kad bendrovės rodikliai nepagėrėjo, bendrovė buvo nemoki, nes turtas sudarė 335463 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 300073 Lt, t.y. įsipareigojimai sudarė 89,45% turimo turto vertės, t.y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. 2009 m. finansinėje atskaitomybėje pateikti duomenys rodo, kad 2009-12-31 datai bendrovė visai neturėjo ilgalaikio turto. Trumpalaikio turto turėjo už 15174 Lt, per vienerius metus gautinos sumos -11779 Lt, iš viso turto turėjo 15174 Lt. Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, sudarė minus 319862 Lt. Nepaskirstyto pelno bendrovė neturėjo, nuostolis sudarė 370561 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 335036 Lt. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bendrovė turto neturi ir su kreditoriais atsiskaityti negalės. Bendrovės įsipareigojimai 22,08 karto (335036 : 15174 = 22,08) viršija turto vertę. Balanso duomenų teisingumo patikrinti nėra galimybės, nes tyrimui nepateikė 2009 m. apskaitos registrų. 2009 m. balansą pasirašė bendrovės direktorius R. R.. 2009 m. rugsėjo ir spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė visą turėtą ilgalaikį turtą bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (4 lentelė). 2011-04-07 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr.AU16-16 užfiksuota, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą (pastaroji bendrovė tik išrašė PVM sąskaitas faktūras prekių įsigijimui, nes realiai prekės nebuvo išgabentos, o tik įformintas dokumentais jų įsigijimas). Tarp minėtų bendrovių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo įforminti per trumpą laikotarpį, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. 09-10 mėn. nusipirko prekes ir 2009 m. 10-11 mėn. pardavė susijusiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tą pačią kainą kaip ir buvo įsigijusi. ...UAB „(duomenys neskelbtini) nepateikė jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodančių prekių gabenimą. Taip pat ir bendrovės direktorius minėtame pateiktame paaiškinime nurodo, kad prekės buvo tik apžiūrėtos ir įsigytos išrašant minėtas PVM sąskaitas faktūras.“ Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaitymų sunkumų su valstybės biudžetu ir prekių ir paslaugų teikėjais. Tai parodo bendrovei pateikti priminimai ir sprendimai, būtent; 1) 2007-11-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius Pažymoje Nr.64192 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų įmokų suma sudarė 3029 Lt ir už nesavalaikiai pervestas įmokas priskaičiuota 37,45 Lt delspinigių. 2) 2008-08-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius Pažymoje Nr.47958 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų įmokų suma sudarė 5575,82 Lt ir už nesavalaikiai pervestas įmokas priskaičiuota 40,07 Lt delspinigių. 3) 2009-05-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius Pažymoje Nr.20.A-13643 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų įmokų suma sudarė 5665 Lt ir už nesavalaikiai pervestas įmokas priskaičiuota 171,26 Lt delspinigių. 4) 2009-07-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. kreipėsi raštu į VSDFV Kauno skyrių nurodydamas, kad socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas sudaro 17198 Lt ir priskaičiuota 170 Lt delspinigių. Savo prašyme bendrovės direktorius prašė išdėstyti įsiskolinimo grąžinimą iki 2009-11-27 dienos. Tai parodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūko apyvartinių lėšų, augo įsiskolinimai valstybės biudžetui. 5) 2009-04-27 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu Nr.14-14-13993 nuspręsta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“((duomenys neskelbtini)), sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank” išieškoti į biudžetą -16138,93 Lt įsiskolinimą valstybės biudžetui. 6) 2009-06-30 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė priminimą susimokėti pradelstus mokesčius – 12576,35 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. 2009-11-19 AB Ūkio bankas kreipėsi raštu Nr.160-03-401 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. R. dėl duomenų pateikimo apie bendrovės ilgalaikį turtą, atsargas, debitorinius ir kreditorinius įsiskolinimus, išankstinius apmokėjimus ir kt. duomenis, bei pateikti finansines atskaitomybes už 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. III ketv. AB Ūkio bankas perėmė iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankui įkeistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas ir norėjo nustatyti perimtų akcijų vertę. Iki šios datos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. buvo pardavęs visą bendrovės ilgalaikį turtą su bendrove susijusioms įmonėms (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“). UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku neatsiskaitė su kreditoriais ir valstybės biudžetu. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. 2001-03-20 Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo Nr.IX-216 4 straipsnis „Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai“ nurodo, kad „Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimui, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų“...Tiriamuoju laikotarpiu uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais dirbę K. K. (2005-01-01 iki 2009-09-08 ) ir R. R. (2009-09-09 iki 2010-06-03) nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 (2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija) „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, ...pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą.., bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną.“ Bendrovė aukščiau nurodytus reikalavimus vykdė dalinai. K. K. darbo laikotarpiu buvo atliekamos tiktai trumpalaikio turto, restorane naudojamų maisto produktų ir gėrimų inventorizacijos. Bendrovės ilgalaikis turtas, atsargos, piniginės lėšos, debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai ir kt. 2007 m., 2008 m. nebuvo inventorizuotos. Keičiantis uždaros akcinės bendrovės vadovams (direktoriams), kasininkams turtas, pinigai, dokumentai ir kitos vertybės nebuvo inventorizuojamos, nebuvo surašyti perdavimo - priėmimo aktai. Bendrovės direktoriai nevykdė nutarimo reikalavimų. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad „Inventorizuojamas visas įmonėje esantis turtas ir įtrauktas į apskaitą (nuosavybės arba patikėjimo teise įgytas, nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti), ir dėl kokių nors priežasčių į ją neįtrauktas. Taip pat inventorizuojamas kelyje (nupirktas, bet dar negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas; išsiųstas į filialą, bet filiale negautas) esantis turtas, įmonei nepriklausantis, bet joje esantis turtas (pasiskolintas, išsinuomotas, gautas pagal panaudos sutartis ir kitas).“ Šis nutarimo reikalavimas neįvykdytas, inventorizacijos nebuvo atliktos, finansinių atskaitomybių duomenys, nepatvirtinti inventorizacijų duomenimis. Vadovaujantis inventorizacijos taisyklių 9 punktu, kuriame nustatyta, kad „9. Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą, ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą...“. Nutarimo 10 punkte nurodyta, kad „10. Inventorizacija atliekama remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu, arba potvarkiu (toliau vadinama – įsakymas), kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją.... Jeigu atitinkamos kompetencijos darbuotojų nėra, į inventorizacijos komisiją galima įtraukti samdytuosius.“ Už inventorizacijų neatlikimą 2007 m. ir 2008 m. atsakingas direktoriumi dirbęs K. K., už 2009 m. ir 2010 m. atsakingas direktorius R. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą pardavė direktoriaus R. R. vadovavimo laikotarpiu. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ilgalaikį turtą tarpusavyje susijusioms įmonėms nenorėdama atsiskaityti su kreditoriais. 2009-09-30 parduoto ilgalaikio turto vertė (241510,07 Lt) žymiai viršija kreditorinių įsiskolinimų sumą -117870,42 Lt (patvirtintą Kauno apygardos teismo), iš jų įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro- 106643,29 Lt. Turto pardavimas parodo, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vengė atsiskaityti su kreditoriais. Pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-03-16 „Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos“ Nr.AU12-48 duomenis nustatyta, kad 2009-09-30 surašytas „Trišalis tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktas“ tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. R.), UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus P. Kriauzos, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos gen. direktoriaus R. R.. Akte nurodyta, kad „po užskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskolinga uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17380,37 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ - 163519,06 Lt“ (8 priedas). Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. sumažino skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 153868,78 Lt, kurią atstovavo jis pats ir sumažino galimybę kitiems kreditoriams susigrąžinti kreditorinius įsiskolinimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku neatsiskaitė su kreditoriais ir valstybės biudžetais. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimo metu už tiriamąjį laikotarpį, t.y. nuo 2009-01-01 iki 2010-06-03, iš bendrovės pateiktų dokumentų nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nes bendrovė nepateikė sąskaitų apskaitos registrų, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Iš tyrimui atlikti pateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nustatyta, kad įmonė buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu Nr.IX-574 nustatytus buhalterinės apskaitos tvarkymo bei su buhalterine apskaita susijusių teisės aktų reikalavimus. Neprisilaikė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 žemiau nurodytų straipsnių reikalavimų, būtent: - Įstatymo 12 straipsnio ”Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 -to punkto reikalavimų, kuriame nurodoma, kad “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX-1914). Bendrovė nepateikė 2009 m. ir 2010 m. apskaitos registrų, būtent ilgalaikio bei trumpalaikio turto, atskaitingų asmenų, pirkėjų bei tiekėjų ir daugelio kitų registrų. - Įstatymo 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalyje nurodoma „...Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, o 4 dalyje nurodoma. kad „Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų reikalavimų neįvykdė, tyrimui atlikti nepateikė 2009 m. ir 2010 m. buhalterinės apskaitos registrų. Iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti ar apskaitos registrai buvo sudaryti, atspausdinti ir įrišti ar tik neišsaugoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. nesudarė komisijos ir nesiėmė priemonių, kad pilna apimtimi būtų atliktos inventorizacijos už 2007 m. ir 2008 m., būtent neinventorizavo ilgalaikio ir trumpalaikio turto, pinigų, įmonės skolų, mokėtinų sumų ir kt. Direktorius R. R. nesiėmė priemonių ir neatliko inventorizacijos 2009 m. ir bankroto bylos iškėlimo datai (2010-06-03). Tyrimui nepateikė visų inventorizavimo aprašų, aprašų-sutikrinimo žiniaraščių. Bendrovė metinių inventorizacijų metu neatliko pilnos turto, piniginių lėšų, skolų ir kt. įsipareigojimų inventorizacijos ir apskaitos duomenų nepagrindė turto ir įsipareigojimų inventorizacijų duomenimis. - Lietuvos Respublikos Finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. “Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai” nurodyta, kad, 1.“Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams...4.Finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis šiuo Įstatymu, Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais...9. Iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. 10. Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybės arba jos įgaliota institucija.”UAB „(duomenys neskelbtini)” nepasirinko ir netaikė apskaitos politikos taip, kad bendrovės finansinė atskaitomybė teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei piniginius srautus. Bendrovė 2009 m. ir 2010 m. dokumentų nesugrupavo, neapskaitė sąskaitų registruose, neatliko metinės inventorizacijos už 2007 m., 2008 m, 2009 m. ir 2010 m., nepateikė 2009 m. finansinės atskaitomybės valstybės įmonei „Registrų centras“. - To paties įstatymo 19 straipsnyje „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ yra nurodyta, kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūko subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones , užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Tyrimo metu iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo galima nustatyti ar buvo nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka. Bendrovė neišsaugojo ir tyrimui atlikti nepateikė 2008 m. ilgalaikio materialaus turto įsigijimo 19 vnt. PVM sąskaitų faktūrų. -Įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, o 2 dalyje nurodoma, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2005-01-01 iki 2009-09-08 dirbo K. K., o nuo 2009-09-09 iki 2010-06-03 dirbo R. R.. (t. 2, b. l. 93).

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 208 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė mažinti siūlomos bausmės dydį (2 t., b.l. 181).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis BK 54-61 straipsnio nuostatomis. Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis), į tai, kad teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b.l. 154-157), dirbantis (2 t., b.l. 159-160), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b.l. 162), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b.l. 164). Kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė – bauda (BK 47 straipsnis), kadangi jos rūšis atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus.

Byloje taikyti BK 64-1 str. nėra galimybės, nes kaltinamasis pilnai neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis R. R. teistas 2013-07-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio, t. y. 2600 Lt bauda, už nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28, tačiau šis baudžiamasis įsakymas nėra įteiktas nuteistajam, todėl neįsiteisėjęs, tuo pagrindu šioje byloje skirtina kaltinamajam bausmė negali būti bendrintina su 2013-07-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Byloje civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius: VSDFV Kauno skyrius 43877,63 Lt (1 t., b.l. 188) ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – 24654,08 Lt (1 t., b.l. 198). Teismas mano, kad civiliniai ieškovai kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinių ieškovų patirta turtine žala. Civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai įrodyti byloje surinktais įrodymais, todėl jie tenkintini pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 421 straipsnis, 422 straipsnis,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 208 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam:

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) MGL, t.y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio baudą;

pagal BK 208 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) MGL, t.y. 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinė subendrintą 32 (trisdešimt dviejų) MGL, t.y. 4160 Lt (keturių tūkstančių šimto šešiasdešimt litų) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam, jog baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Priteisti iš R. R. 43877,63 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus 63 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai (žala mokama į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188677437, banką – AB DnB bankas).

Priteisti iš R. R. 24654,08 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus 08 ct) turtinės žalos atlyginimo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (žala mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752 surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).

Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.