Kauno apygardos teismo nutartis

2022-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-620-876/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-08
Bylos Nr.
1S-620-876/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11793-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-620-876/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11793-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiS2022 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 95-695 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, subendrinta su 2005 m. balandžio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 19 metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2006 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 11 d. Neatlikta bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 26 d. – 2 metai 3 mėnesiai ir 19 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2022 m. rugsėjo 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-695 nutarta nuteistajam A. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-695, kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas priėmė šablonišką nutartį, nesigilino į faktines aplinkybes. Jis jau šeštą kartą teikiamas lygtiniam paleidimui. Yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jau 17 metų. Jam paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė yra nepagrįstai didelė. Jis dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Nurodo, jog komisija nebūtų taikiusi jam lygtinio paleidimo, jeigu juo abejotų, ankstesni jo teistumai ir bausmės jau buvo įvertintos skiriant bausmę.

4.2. Skunde teigiama, kad dėl laikymo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose jam pablogėjo sveikata, buvo kelis kartus sumuštas kitų nuteistųjų. Nurodo, kad vis buvo verčiamas bausmę atlikti su narkomanais ir telefoniniais sukčiais, o atsisakius buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis. Jis laikosi Biblijos moralinių normų ir sukčiavimais neužsiiminėja, todėl jam dar sunkiau atlikti bausmę pataisos namuose.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas atmetamas

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis pagrįsta bei teisėta ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, 6 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys. Nuteistasis 232 kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką 231 kartą baustas drausmine tvarka, egzistuoja tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie nuteistojo elgesiui daro įtaką. Todėl teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šiai išvadai iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

9. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam A. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninės rizikos veiksnys o net septyniolika: statiniai – kriminalinė istorija; smurtinis elgesys, esant apsvaigus nuo alkoholio; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, jo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; dinaminiai – neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; nestabili maža darbinė patirtis; turi finansinių įsipareigojimų – alimentų, kuriuo dengti vengia; smurto panaudojimas artimoje aplinkoje prieš žmoną ir mažametę dukrą; gyvenimo stiliaus ypatumai; būdingos emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; negebėjimas iškelti tikslų, bei kryptingai jų siekti; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas. Šie kriminogeniniai veiksniai neabejotinai yra reikšmingi bei svarbūs tolimesnei resocializacijai. Minėti kriminogeninės rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis net 232 kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką 231 kartą buvo baustas drausmine tvarka, ir per 17 laisvės atėmimo bausmės metų skatintas tik 6 kartus. Šiuo metu paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bei parodo, kad nuteistasis nesistengia elgtis nepriekaištingai taip pat nemažina jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičiaus.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis teistumas A. L. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo 3 kartus teistas, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistajam anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, jo veiksmų pavojingumas didėjo, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Skunde nurodoma, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo skundo argumentu, tačiau šios aplinkybės, taip pat, svarbios vertinant nuteistojo elgesį, leidžia įžvelgti pažangą, todėl jos yra svarbios tolimesniame nuteistojo vertinime.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susijęs impulsyvus elgesys, neapgalvojant pasekmių, problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių stoka, bei savo poelgių pasekmių neįvertinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Byloje tai pat nėra pateikta duomenų apie nuteistojo galimybę įsidarbinti, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis pataisos nedirba įstaigoje, bei nesimoko, taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos, kas neleidžia daryti išvados apie nuteistojo resocializacijos sėkmę išėjus iš pataisos įtaigos.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Bausmės dydį nustato nuosprendį priimantis teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą. Teismo nustatytas bausmės terminas gali būti sumažintas esant išimtinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Šiuo atveju aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Vien tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs 17 metų iš jam skirtos 19 metų laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.

13. Skunde nuteistasis nurodė, kad komisijos išvada yra objektyvesnė, nei teismo, o teismas aplinkybes vertino tik formaliai ir šabloniškai. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu yra privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai yra nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai ir būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šiuo atveju nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo A. L. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. L. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėAušra Vingilė