Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui S. M., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Institucijos atstovė nurodė, kad išvadą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); santuokoje gimė dukros: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini); gyvendami santuokoje šalys įgijo automobilį F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Šalys skirti termino susitaikymui neprašo, todėl terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 str. 4 d., 3.64 str.). Šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jokių ryšių nepalaiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad santuoka yra formali, todėl nutrauktina (CK 3.63 str.).

CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta norma sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinio pareigų pažeidimą iš esmės. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios pramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas; tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu taip pat laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, santuokinė neištikimybė, alkoholizmas, narkomanija ir panašiai.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas girtavo, nesirūpino šeimos interesais, nesiėmė jokių priemonių santuokai išsaugoti, šias aplinkybes patvirtino liudytoja A. V., abejoti nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, be to institucijos išvadoje nurodyta, kad atsakovas neneigia kaltės dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir dėl to kylančių ginčų šeimoje, atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, todėl atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 2 d.).

Šalys nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kaip nurodė ieškovė įsigijo už skolintas lėšas, atsakovas neprisidėjo, nes atsakovas niekur nedirba. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, automobilis reikalingas vaikų poreikiams, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 str. 2 d.).

CK 3.192 str. 1 d. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas privalo šį klausimą išspręsti. Įstatymas numato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko poreikius, į kitus socialiai priimtinus kriterijus.

Ieškovė prašo priteisti po 80 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti. Atsakovas niekur nedirba, jam nustatytas neįgalumas, jis yra 20 procentų darbingas, pajamos apie 300 Eur; ieškovės pajamos apie 400 Eur, ji dirba D. K. ūkyje. Atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio nepareiškė, institucijos atstovei, kuri lankėsi pas atsakovą prieštaravimų neišreiškė, išvadoje nurodyta, kad negalėtų mokėti didesnio išlaikymo, todėl prašymas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ,G. M., (duomenys neskelbtini), M. M., (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteisto išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas (CK 3.192 str., 3.185 str.).

Ieškovė išlaikymą, skirtą nepilnamečiams vaikams, gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.203 straipsnis). Pasikeitus šalių turinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms, teismas gali priteisti būtinas vaiko išlaidas ar pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, institucija tam pritaria, atsakovas neprieštarauja, todėl nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, šis reikalavimas tenkintinas ir vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina (CK 3. 174 str.). Ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra, todėl konkreti bendravimo tvarka nenustatoma, vaikai su tėvu bendraus šalių sutarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 214,75 Eur. Nagrinėjamu atveju priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo teismas įvertina atsakovo turtinę padėtį, jo neįgalumą ir gaunamos pašalpos dydį, kuris SODROS duomenimis nesiekia 300 Eur; jo poziciją dėl ginčo, kuri užfiksuota institucijos išvadoje, iš kurios matyti, kad jis iš esmės ieškinį pripažįsta, dėl ko byla buvo išnagrinėta pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu, perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, taip nedidinat bylinėjimosi išlaidų, todėl manytina, jog atsakovo gaunamos minimalios pragyvenimo lėšos ir jo procesinis elgesys teismui leidžia pagrįstai atleisti jį nuo bylinėjimosi (žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų) ir teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Palikti po santuokos nutraukimo santuokines pavardes: ieškovei – (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove motina N. M..

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. rugpjūčio 7 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteisto išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Automobilį F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.