- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-782-870/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- I. V.
- Advokatai
- Ignatijus Šuškevič
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios I. V. gynėjo advokato Ignatijaus Šuškevič skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-44-932/2016, kurioje I. V. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, teismas 2016-10-07 priėmė nutartį į teismo posėdį, vyksiantį 2016-10-14, atvesdinti kaltinamąją I. V.. Nutartį teismas motyvavo tuo, kad kaltinamoji į 2016-10-07 vykusį teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui kaltinamosios I. V. gynėjas prašo 2016-10-07 nutartį dėl pastarosios atvesdinimo į 2016-10-14 posėdį panaikinti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2016-04-15 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdavė Neįgalumo lygio pažymą NL-3 Nr. 0081822, kurioje yra nurodyta, kad B. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, kuris buvo nustatytas nuo 2016-04-06 iki 2018-04-05. Pažymoje nurodyta motina – I. V.. 2016-10-04 Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas išdavė nustatytos formos Nr. 094-1/a medicininę pažymą dėl I. V. neatvykimo į teismą, kurioje nurodė, kad I. V. negalėjo atvykti į teismą dėl sergančio šeimos nario slaugymo nuo 2016-10-03 iki 2016-10-25. Po vaiko išrašymo iš ligoninės jam buvo paskirtas sveikatą grąžinamasis gydymas antrame etape, t.y. reabilitacija VšĮ VUL SK filiale Druskininkų vaikų reabilitacijos skyriuje „Saulutė“. Teigia, kad reabilitacinis gydymas numato įvairias procedūras įvairiuose kabinetuose, į kuriuos berniuką vežimėlyje lydi motina ir I. V. buvimas su vaiku yra būtinas. Palikti sūnų be priežiūros I. V. niekaip negalėjo, todėl į teismo posėdį neatvyko. Visuose ankstesniuose posėdžiuose ji dalyvavo. Advokato nuomone, kaltinamosios neatvykimo į teismo posėdį priežastis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 37 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taip pat mano, kad teismas pažeidė BPK 11 straipsnio reikalavimus, t.y. buvo pažeistas proporcingumo principo laikymasis taikant procesines prievartos priemones. Advokato teigimu, teismas laisvai samprotauja apie vaiko sveikatos būklę, apie gydymą, slaugą. Skiriant jai atvesdinimą ir jo vykdymas vaiko akivaizdoje, kuris psichologiškai ir taip palaužtas, gali būti padaryta nepataisoma psichologinė trauma.
Kaltinamosios I. V. gynėjo skundas netenkinamas.
BPK 37 straipsnyje numatytos svarbios nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis. Viena jų – ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą (37 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šio straipsnio antroji dalis numato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Tačiau pažymėtina, kad tokia priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.
Susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-44-932/2016 medžiaga, matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai, be kitų asmenų, pareikšti ir I. V.. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisėjai Julitai Dabulskytei – Raizgienei paskirtas 2015-12-03 teismo pirmininko pavaduotojo patvarkymu. Nuo 2016-02-01 šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas net 18 kartų, iš jų ne kartą dėl pačios kaltinamosios I. V. neatvykimo dėl jos vaiko ligos bei kitų priežasčių. Kaltinamajai neatvykus į 2016-10-07 vykusį teismo posėdį, šios dienos nutartimi buvo nuspręsta kaltinamąją atvesdinti į kitą, 2016-10-14 posėdį. Kaltinamosios gynėjas teismui pateikė Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių ligoninės filialo Medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, kurioje nurodoma, jog I. V. dėl sergančio šeimos nario slaugymo į teismą negalėjo atvykti nuo 2016-10-03 iki 2016-10-25. Iš SoDros pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (išdavimo data 2016-10-07) matyti, kad I. V. dėl ligonio slaugymo nustatytas nedarbingumo laikotarpis nuo 2016-10-03 iki 2016-10-07.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais dėl to, kad kaltinamoji 2016-10-07 teismo posėdyje dalyvavo dėl priežasties, kuri nepripažintina svarbia. Pabrėžtina, jog pagal nagrinėjamo baudžiamojo proceso kodekso straipsnio nuostatas, kaltinamajam į teismo posėdį leidžiama neatvykti dėl ligos, jei pateikia teismui adresuotą sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymą. Jei į teismo posėdį neatvykstama dėl kito asmens sveikatos būklės, turi būti konstatuota staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog vis dėlto, nors ir buvo pateikta įstatymų reikalavimus atitinkanti pažyma, ji buvo išduota ne dėl pačios kaltinamosios, o dėl jos sūnaus ligos, dėl ko BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos I. V. netaikytinos. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus duomenis iš sveikatos įstaigos, kurie susiję su kaltinamosios sūnaus B. V. sveikatos būkle ir gydymo eina, taip pat pagrįstai konstatavo ir aplinkybę, jog tokių duomenų, kurie leistų teigti, kad mažamečio būklė pablogėjo staiga ir taip stipriai, kad būtų susidariusi pavojinga jo gyvybei būklė, nenustatė. Vaiko liga, kuri tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, negali būti pripažinta pavojinga jo gyvybei. Apylinkės teismas itin išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl susidariusios situacijos, kas susiję su kaltinamosios vaiko slauga. Aukštesnės instancijos teismas pritaria šiems motyvams ir papildomai pažymi, jog duomenų, kad kiti asmenys ar vaiko tėvas bent laikinai, kol vyksta teismo posėdis, negalėtų pasirūpinti vaiku, t.y. kad jam būtų atimtos ar apribotos vaiko teisės ir pan., nėra, skunde taip pat nėra jokių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių, kodėl kaltinamoji negali vaiko priežiūros laikinai patikėti kitiems asmenims. 2016-10-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad I. V. į teismo posėdį nevyks, o vaiko palikti prižiūrėti tėvui ar kitiems asmenims nežada, kadangi jie dirbantys ir prižiūrėti vaiką jiems nepatinka. Šioje vietoje teismas pabrėžia, kad tiek vaiko motina, tiek ir tėvas turi konstitucinę pareigą rūpintis savo vaiku. O minėti kaltinamosios nurodyti argumentai yra nepakankamai svarūs ir nepaneigia teismo išvados, jog į posėdį ji neatvyko dėl nesvarbių priežasčių. Taip pat dar kartą atkreiptinas dėmesys, jog vaiko liga tęsiasi jau kurį laiką, kaltinamoji važiuoja kartu su juo į reabilitacijos įstaigą jau ne pirmą kartą, ir net žinodama, kad išvykti iš savo gyvenamosios vietos negali, tačiau net ir po teismo pastabų dėl nurodytų aplinkybių, ji elgiasi iš esmės taip pat – nepasirūpina, kad jai iš anksto žinomomis teismo posėdžio datos jos sergančiu sūnumi laikinai pasirūpintų kiti asmenys, ir į teismo posėdžius neatvyksta. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog priežastis, kad kaltinamoji negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl savo sūnaus ligos, nebuvo tokia, kuri nepriklausytų nuo jos valios, neatitinka BPK 37 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl pagrįstai pripažinta nesvarbia.
Kaltinamasis turi įstatyme numatytą pareigą šaukiamas atvykti į teismą. Jam šios pareigos nesilaikant, teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, turi teisę jam paskirti atvesdinimą. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad bylos nagrinėjimas negali vykti sklandžiai dėl nuolat pasikartojančių tiek I. V., tiek ir kitų asmenų neatvykimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad skiriant atvesdinimą buvo pažeistas proporcingumo principas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, 2016-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją Advokato skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 440 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u taria:
kaltinamosios I. V. gynėjo advokato Ignatijaus Šuškevič skundą atmesti ir palikti galioti 2016-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.