Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Kisinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

V.Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nurodžiusio, kad gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 1 dalyje padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. perleido areštuotą turtą kitam asmeniui, o būtent: jis, pagal 2012-10-08 Antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04863, turto arešto aktą Nr. 0240/12/04863, areštuotą ir jam patikėtą automobilį „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo numeris-VIN kodas: (duomenys neskelbtini) , perdavė A. K., surašydamas įgaliojimą šio automobilio pardavimui ir pastarasis automobilį pardavė T. S., tokių būdu jis perleido areštuotą ir jam patikėtą turtą kitam asmeniui

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad žinojo, jog turėjo saugoti areštuotą turtą. Nurodė, kad 2012 metais pažįstamas A. K. paprašė savo vardu perrašyti jam priklausantį automobilį „Fiat stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis sutiko. Pastarasis jam nepasakė, kad minimas automobilis buvo areštuotas. Po formalaus transporto priemonės perrašymo, automobilis liko pas A. K.. Vėliau iš antstolio sužinojo, kad minimas automobilis yra areštuotas. Kad jo vardu registruotą automobilį A. K. pardavė, sužinojo iš automobilį nupirkusios Tatjanos, kuri paskambinusi pasakė, kad iš A. K. nupirko automobilį, tačiau jo negali užregistruoti „Regitroje“, nes automobiliui uždėtas areštas. 2013-07-17 A. K. jis parašė įgaliojimą parduoti automobilį „Fiat stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašė už 6000 Lt automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pinigų negavo, o 2013-12-28 pasirašė pakvitavimą, kad iš A. K. paėmė 6000 Lt už parduotą automobilį „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (b.l. 82-83).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad ji 2013-12-20 perskaitė www.skelbiu.lt skelbimą apie parduodamą automobilį „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinusi nurodytu telefonu 866353554 susipažino ir susitiko su A. K., kuris pasakė, kad automobilis priklauso jam, tačiau užregistruotas V. Š. vardu. Su A. K. susitarė automobilį pirkti už 6000 Lt ir pastarasis pateikė jau užpildytą 2013-12-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą V. Š.. Ji A. K. sumokėjo 6000 Lt. 2013-12-23 Regitroje sužinojo, kad nupirktas automobilis yra areštuotas. A. K. jai pasakė, kad jis apie tai nieko nežino ir atsisakė grąžinti pinigus, paaiškindamas, kad pinigus turi grąžinti V. Š., nes automobilis registruotas jo vardu. 2013-12-26 ji nuvažiavo pas V. Š., kuris pasakė, kad žinojo apie automobilio areštą, kad A. K. už parduotą automobilį jokių pinigų jam nedavė (b.l. 17-21).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2013-12-20 jis su T. S. ir jos vyru apžiūrėjo perkamą automobilį „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Sudervės kelias 3, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilį pardavinėjo vyras prisistatęs A. K., kuris pasakė, kad automobilis priklauso jam, tačiau yra registruotas jo draugo V. Š. vardu ir jis apie automobilio pardavimą yra informuotas. T. S. susitarė su A. K. automobilį pirkti už 6000 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartyje A. K. grafoje „pardavėjas“ įrašė V. Š., o pasirašė pats. Po sutarties pasirašymo, T. S. padavė A. K. 6000 Lt, jis pinigus perskaičiavo ir įsidėjo į piniginę. Tada T. S. paėmė automobilio raktus, dokumentus ir jie išvažiavo (b.l. 22 ).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (BPK 80 str. tvarka) liudytojas A. K. parodė, kad jis 2011 m. nupirko automobilį „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kieme, nes jis po galvos traumos negalėjo vairuoti. Automobilį reikėjo remontuoti, o tam jis neturėjo pinigų, todėl paprašė V. Š. nupirkti iš jo automobilį už 1000 Lt, po remonto automobilį parduos. 2012-09-17 automobilis tik formaliai buvo perrašytas V. Š. vardu, tačiau ir toliau automobilis stovėjo jo kieme. V. Š. patvirtino, kad neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Po to, kai automobilis formaliai buvo parduotas V. Š. už 1000 Lt, jis automobilį autoservise suremontavo ir nutarė parduoti, apie tai informavo V. Š.. Pastarasis sutiko ir savo ranka 2013-07-17 parašė įgaliojimą parduoti jam priklausantį automobilį „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad automobilį vertina 6000 Lt. Apie tai, kad automobilis buvo areštuotas, jis nieko nežinojo, nes V. Š. jam apie tai nieko nesakė, apie tai sužinojo tik pardavęs automobilį. 2013-12-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį už automobilio savininką V. Š. pasirašė jis. 2013-12-28 pinigus už automobilį jis atidavė V. Š., apie tai turi V. Š. pakvitavimą (b.l. 32-33).

Akistatos metu tarp A. K. ir V. Š. prieštaravimų pašalinti nepavyko (b.l. 75-76).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė, kad nuo 2012-04-18 ji vykdė 4 išieškojimus iš V. Š.. Visos keturios skolos buvo UAB „Ūkio banko lizingas“, t.y. paimti daiktai kreditan. Ko pasekoje 2012-04-25 buvo areštuotas tuo momentu vienintelis V. Š. turtas - 1/3 buto, Šaltkalvių g., Vilniuje. Apie tai, kad jis turi skolas bei, kad jo turtui uždėtas areštas V. Š. buvo informuotas pasirašytinai. V. Š. buvo leista mokėti skolas dalimis. 2012-09-03 buvo pradėtas dar vienas skolos ieškojimas UAB „Ūkio banko lizingas“, apie ką V. Š. taip pat buvo informuotas pasirašytinai. 2012-10-08 antstolio kontora sužinojo, kad V. Š. 2012-09-17 įgijo transporto priemonę „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam tą pačią dieną buvo uždėtas areštas ir V. Š. buvo informuotas pasirašytinai, be to jis buvo informuotas, kad ši transporto priemonė bus parduodama, jei skolos nebus sumokėtos. Pastarasis prašė nuimti automobilio areštą, aiškindamas, kad automobilis tik formaliai užregistruotas jo vardu, o faktiškai yra jo draugo (b.l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų T. S., A. V., A. K., A. P. parodymai. Minėtais kaltinamojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis perleido areštuotą turtą kitam asmeniui. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamojo V. Š. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 1 dalį.

K. V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Paskelbus kaltinamajam V. Š. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, dėl skiriamos bausmės rūšies ar dydžio sutiko (b.l. 96).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: 61 metų amžiaus, vedęs (b.l.88), dirba (b.l. 89), administracine tvarka nebaustas (b.l. 90), neteistas (b.l. 91), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 94), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 95), Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas (b.l. 93). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. Š. skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius kas mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84,85), naikintina, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti V.Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per 6 mėnesius kas mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti kaltinamajam 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per 4 mėnesius kas mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas palikti kaltinamajam V. Š. galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo yra paskirta viešųjų darbų bausmė, yra pateikiamas vykdyti apygardos probacijos tarnybai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Ši tarnyba, kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija pagal bausmės vykdymo vietovėje esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų, taip pat visuomeninių organizacijų paraiškas arba nuteistojo pageidavimą parenka konkrečią viešųjų darbų atlikimo vietą ir konkretų darbą.

Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt .

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.