- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-782-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-00306-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M.A. S., G. R. L., E. R. S., I. C., G. K.
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos ministerijai, notarėms J
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M.A. S., G. R. L., E. R. S., I. C., G. K., tretiesiems asmenims Aplinkos ministerijai, notarėms J. M. ir A. U. dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:
pripažinti negaliojančia 2011-06-02 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19KU-825, kuria N. S. ir M. A. S. pardavė I. C. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 0,02 ha ploto, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, pardavimo;pripažinti negaliojančiu 2011-06-02 priėmimo–perdavimo aktą Nr. 19KU-826, kuriuo N. S. ir M. A. S. perdavė I. C. žemės sklypo 0,02 ha dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra valstybinės reikšmės miškas;pripažinti negaliojančia 2011-06-28 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3872, kuria I. C. pardavė G. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,02 ha ploto, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, pardavimo.taikyti restituciją natūra ir grąžinti valstybei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0,02 ha ploto dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas ir priteisti iš valstybės atsakovei G. K. 2 734,80 Lt.
Šalies argumentai
Motyvuose nurodė, kad 2005-10-05 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-9531 ir tos pačios datos sprendimu Nr. 6079 atsakovėms M. A. S. ir N. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į bendrą 0,0734 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat 2005-10-05 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 6080 šioms atsakovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės į bendro 0,9502 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), Kaune. Šis įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad LRV 2005-07-14 nutarimu Nr. 765 „Dėl LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miško plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ atsakovėms natūra atkurta nuosavybės teisė į miestui priskirtus miško plotus, ką nuosavybės atkūrimo įstatymas draudžia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu (t. 3, b. l. 15-19):
patikslintą ieškinį patenkino visiškai;pripažino negaliojančia 2011-06-02 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19KU-825, kuria N. S. ir M. A. S. pardavė I. C. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 0,02 ha ploto, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, pardavimo;pripažino negaliojančiu 2011-06-02 priėmimo–perdavimo aktą Nr. 19KU-826, kuriuo N. S. ir M. A. S. perdavė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) I. C. žemės sklypo 0,02 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas;pripažino negaliojančia 2011-06-28 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3872, kuria I. C. pardavė G. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,02 ha ploto, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, pardavimo;taikė restituciją natūra ir grąžino valstybei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0,02 ha ploto dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas ir priteisė iš valstybės atsakovei G. K. 2 734,80 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi atsakovai ieškinį pripažino, todėl dėl sandorių dalinio panaikinimo teismas surašė sutrumpintus motyvus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. A. S. ir N. S. nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,0734 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurta 2005-10-05 apskrities viršininko įsakymais ir sprendimu, tačiau šie administraciniai aktai Kauno apygardos administracinio teismo 2012-07-02 sprendimu buvo panaikinti, darė išvadą, kad tiek M. A. S., tiek N. S. nuosavybės teisės į išlikusį 0,0734 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas buvo atkurta neteisėtai. Jos negalėjo parduoti kitam asmeniui – I. C. turto, į kurį jos neturėjo nuosavybės teisės, todėl šis sandoris turi būti panaikintas. Nepagrįstai visas 0,0734 ha žemės sklypas, į kurį M. A. S. ir N. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės yra laikomas miesto miško žeme. Pirminį žemės sklypo pirkimą–pardavimą pripažinus dalinai negaliojančiu, turėtų būti tokia pat dalimi pripažintas negaliojančiu ir panaikintas ir antrasis sandoris – 2011-06-30 sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp I. C. ir G. K.. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikė restituciją, nurodė, kad paskutinė turto įgijėja G. K. turi valstybei grąžinti 0,02 ha neteisėtai įgyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o valstybė jai turi sugrąžinti dalį šio žemės sklypo vertės, t. y. 2 734,80 Lt. Piniginė kompensacija priteistina ne iš Nacionalinės žemės tarnybos, o iš valstybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-259-717/2014 ir nustatyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas N. S. ir M. A. S., kurioms neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, pripažintinas baigtu toje dalyje, kurioje prašoma taikyti restituciją (t. 3, b. l. 40-43). Nurodo:
Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo panašaus pobūdžio bylose formuojamos teisminės praktikos. Taikydamas restituciją teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės G. K. sąžiningumo, o tiesiog be motyvų nurodė, kad paskutinė turto įgijėja G. K. turi valstybei grąžinti 0,02 ha neteisėtai įgyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o valstybė turi sugrąžinti dalį šio žemės sklypo vertės, t.y. 2 734,80 Lt. Teismas neatsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime išdėstytą poziciją, kad panaikinus administracinius aktus, kuriais M. A. S. ir N. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemę bei pritaikius restituciją, N. S. ir M. A. S. įgytų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ta apimtimi, kuria panaikinti administraciniai aktai.Pagal LAT praktiką, asmenims, kuriems buvo neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus ir kurie juos vėliau perleido kitiems asmenims, restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo jiems procesas pripažintinas baigtu, valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas. Kauno apygardos administraciniam teismui pripažinus neteisėtais bei panaikinus įsakymą, kuriais N. S. ir M. A. S. atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, taikytina modifikuota restitucija, t. y. restitucija taikytina tik valstybei ir paskutiniajam turto įgijėjui, iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas N. S. ir M. A. S. turėjo būti pripažintas baigtu. Priešingu atveju, pretendentėms galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės pilna apimtimi, kuria ir buvo panaikinti administraciniai aktai, nes teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kad joms nuosavybės teisių atkūrimo procesas pripažintinas baigtu dalyje.
Atsiliepimas
Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l. 49-51).
Motyvuose nurodo:
Apeliantės nurodyta teismų praktika nėra suformuota analogiškose bylose nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl nekilnojamojo turto, kuris yra išimtinė valstybės nuosavybė ir jokiomis aplinkybėmis negali būti privatizuojamas. Teismas visiškai pagrįstai nesprendė įgijėjų sąžiningumo klausimo ir šis klausimas byloje nebuvo keliamas. Tais atvejais, kai panaikinami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisų atkūrimo, o asmuo, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, šį turtą pirkimo–pardavimo sandoriais perleido kitiems asmenims, nuosavybės teisių atkūrimo procesas toje dalyje yra laikomas baigtu ir šiam asmeniui restitucija netaikoma. Teismui nesuteikta kompetencija priimti kokius nors sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo, savo sprendimu teismas tenkinti negali. Teismai bylose, kai ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miškus, motyvuojamojoje sprendimo dalyje tik konstatuoja aplinkybę, jog konkrečiu atveju tam tikroje dalyje ar visas atkūrimo procesas yra baigtas ir sprendžia padarinių padalijimo valstybei ir paskutiniams turto įgijėjams klausimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPk 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CP 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas N. S. ir M. A. S., kurioms neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, pripažintinas baigtu toje dalyje, kurioje prašoma taikyti restituciją (0,02 ha).
Taigi, apeliantė iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė restituciją. Kaip matyti iš teismo sprendimo, pripažinus sandorius negaliojančiais, restitucija pritaikyta tarp valstybės, kuriai yra grąžinamas neteisėtai įgytas valstybinės reikšmės miškas (0,02 ha), ir paskutinės šio turto įgijėjos G. K., kuriai iš valstybės priteisiama 2 734,80 Lt. Pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso N. S. ir M. A. S. baigtumo (dėl 0,02 ha), apeliantė mano, jog šis klausimas yra likęs neišspręstas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.
Kasacinio teismo (kurio praktika rėmėsi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek savo apeliaciniame skunde remiasi apeliantė, tiek ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą) yra konstatuota, kad asmenims, kuriems buvo neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus ir šie šį turtą pirkimo–pardavimo sandoriais perleido kitiems asmenims, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti, restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo jiems procesas pripažintinas baigtu; priešingu atveju šių asmenų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai (neproporcingai) pablogėtų; restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).
Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė restitucijos klausimą, vadovavosi suformuota teismų praktika. Tai, kad teismo sprendimo motyvuose nėra pasisakyta, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas N. S. ir M. A. S. yra baigtas (dėl 0,02 ha), nėra jokio pagrindo spręsti priešingai. Pirma, pirmosios instancijos teismas surašė sutrumpintus motyvus. Antra, tarp šalių nėra ginčo, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas N. S. ir M. A. S. yra baigtas (apeliantė visiškai nepagrįstai pati kelia šias abejones). Trečia, restitucijos pritaikymo būdas (tarp valstybės ir paskutiniojo įgijėjo) yra pakankamas pagrindas spręsti, jog teismas darė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas N. S. ir M. A. S. yra baigtas taikytinos restitucijos dalyje (atsakovai nebuvo įpareigoti grąžinti gautus pinigus už valstybei grąžintiną parduotą mišką (0,02 ha)), nes priešingu atveju nebūtų galimybės taikyti būtent tokį restitucijos būdą. Ketvirta, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje apie tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas N. S. ir M. A. S. yra baigtas taikytinos restitucijos dalyje, neturi būti pasisakyta, nes tai yra restitucijos taikymą (šalių grąžinimą į tam tikrą padėtį) motyvuojančios aplinkybės, o ne konkretus parinktas restitucijos taikymo būdas. Pažymėtina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas konkretus restitucijos taikymo būdas, o ne išvados, kodėl būtent toks restitucijos būdas taikomas. Penkta, apeliantė, kilusius sprendimo neaiškumus, kurie galėjo atsirasti dėl sutrumpintų motyvų surašymo, galėjo (gali) išspręsti kreipdamasis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, o ne paduodant apeliacinį skundą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.