Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G., jo atstovui advokatui K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2016 m. balandžio 25 d., apie 7.10 val. Kaune, Vaidoto g. ties namu Nr. 18, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 2,07 promilių girtumas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį nedavė kelio ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu, dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Po eismo įvykio nepažymėjo vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 9, 14, 101, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

S. G. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, savo poelgį vertina itin neigiamai. Paaiškino, kad padaręs eismo įvykį, sustojo, bendravo su nukentėjusiuoju ir susitarė, kad susitiks jo darbe , kuris yra šalia eismo įvykio vietos. Matomai, nukentėjęs asmuo nesuprato susitarimo. Nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes yra pakankamas atstumas iki darbo vietos, be to anūkę yra įsipareigojęs vežioti į būtinas vietas. Vairavimo stažas nuo 1982 metų , yra aktyvus vairuotojas, nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Alkoholį vartojo iš vakaro, jautėsi gerai, nemanė, kad negali vairuoti.

Atstovas paaiškino, kad nagrinėjamojoje byloje dėl asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, konstatuoti S. G. tyčios negalima. Administracinėn atsakomybėn asmuo nesiekė pabėgti iš įvykio vietos. Įvykus eismo įvykiui buvo sustota. Įvyko tarp jų nesusikalbėjimas dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo. Dėl vairavimo išgėrus S. G. nuoširdžiai gailisi. Šis įvykis yra atsitiktinis, nes vairuoja nuo 1982 metų ir nėra baustas. Vertinant atsakomybės dydį, svarbu yra tai, kad padaryta žala visiškai atlyginta. Be to,asmuo bendradarbiavo su pareigūnais, visas aplinkybes pripažino, padėjo tyrimui ir niekaip nesiekė išvengti atsakomybės. Teismų praktikoje kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės gali būti pripažįstamos ir kitos aplinkybės, t.y. tai, jog asmuo yra draustas civilinės atsakomybės draudimu. Visas šis aplinkybių visetas rodo, jog yra visos teisinės sąlygos švelninti atsakomybę ir mažinti įstatyme nustatytas sankcijas, skiriant švelnesnę nuobaudą. Paminėtinos nutartys 2014-10-28 Nr.2AT-53, 2014-01-21 2AT-6, 2013-11-26 2AT-36, 2013-05-14 2AT-13 ir kt., kuriose buvo daug sunkesnės aplinkybės, t.y. buvo ir nukentėjusiam asmeniui sužalota sveikata ir pan. Tose bylose teismas pripažino, jog pakankama nuobauda yra piniginė nuobauda ir teismai pripažino, jog užtenka vien piniginės nuobaudos ir nėra būtina taikyti vairuotojo pažymėjimo atėmimo. Atsižvelgiant į nusistovėjusią teismų praktiką ir šioje byloje esančias esmines aplinkybes, jog asmuo pripažįsta savo atsakomybę, atlygino žalą ir iš pažeidėjo asmenybės matyti, jog ateityje jis nedarys analogiškų pažeidimų, yra visi pagrindai taikyti švelnesnę sankciją. Prašo, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, netaikyti teisės vairuoti atėmimo, apsiribojant piniginės nuobaudos skyrimu. Vairuotojo pažymėjimas jam yra itin svarbus dėl darbinių funkcijų vykdymo, kadangi jo gyvenamoji vieta ir darbovietė yra dideliu atstumu. Yra mažametė anūkė, kurios vežiojimu dažnai tenka rūpintis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai , kad S. G. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas A. R. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą, nukentėjęs asmuo paaiškino, kad jo automobilį kliudė galimai Toyota Avensis markės automobilis. Paaiškino, kad vairuotojai šiek tiek bendravo, tačiau vienas vairuotojas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Be to, vairuotojas nurodė kuria kryptimi, t.y. link (duomenys neskelbtini), ligoninės, nuvažiavo kaltininkas. Nuvykę į ligoninės teritoriją, pastebėjo apgadintą transporto priemonę. Kabinete surado vairuotoją, su juo grįžo į eismo įvykio vietą.

Liudytojas P. L. parodė, kad Vaidoto gatvėje, pradėjus lenkti Toyota Avensis, pastaroji atsitrenkė į jo automobilio dešinę pusę. Abu sustojo, šiek tiek pabendravę, kitas vairuotojas nuvažiavo. Draudimas atlygino 500 eurų žalą. Nesuprato, ką pasakė kaltininkas, reikėjo užpildyti deklaracijas.

S. G. kaltė ir pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., faktas įrodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, Vaidoto g. 18, bei nurodyti automobilių apgadinimai: Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) –priekinis kairės puses durys, priekinis kairės pusės sparnas, Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys (b. l. 3-4), tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-04-25 apie 07.16 val. buvo gautas pranešimas, Vaidoto g. ties 18 namu yra apgadintas automobilis Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio vairuotojas P. L. paaiškino, kad apie 07.10 val. savo automobiliu važiavo Vaidoto gatve nuo Tilto gatvės link Raudonojo Kryžiaus gatvės. Ties 18 namu automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis ta pačia kryptimi atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Iš karto po eismo įvykio sustojus ir priėjus prie Toyota automobilio vairuotojo pastebėjo, kad jis yra neblaivus, sunkiai rezgė sakinius. Toyota vairuotojas sužinojęs, kad padarė eismo įvykį apvažiavo apgadintą automobilį Seat Alhambra ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai nuvažiavo Kariūnų pl. link (duomenys neskelbtini), klinikos. Nuvykus nurodyta kryptimi prie (duomenys neskelbtini), klinikos pastebėjo stovintį apgadintą automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai matėsi apgadinimai. Apie 07.45 val. įėjus į (duomenys neskelbtini), klinikos priėmimo skyrių pastebėjo akivaizdžiai neblaivų pilietį, kurį užkalbinus nustatė, kad tai jis vairavo ir padarė eismo į įvykį. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad minėtas neblaivus pilietis yra S. G.. Alkotesteriu jam nustatytas vidutinis - 2,07 promilių girtumas (b. l. 5), S. G. paaiškinimu, kad automobilį vairavo jis ir pateko į eismo įvykį, alkoholį vartojo prieš 12 valandų (b. l. 6), P. L. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2016-04-25 apie 7.10 jam važiuojant Vaidoto gatve automobiliu Seat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priešais važiavo troleibusas ir Toyota, kuri mėtėsi iš dešinės pusės į kairę, vos neatsitrenkė į sustojusį troleibusą. Toyota pralenkė troleibusą, važiavo apie 30 km/h greičiu. Jis lenkė šią transporto priemonę, o ji staigiai suko į dešinę pusę ir atsitrenkė į priekines keleivio dureles, jas sugadino. Sustoję ir išlipęs pasikalbėti, Toyota vairuotojas kažką nerišliai kalbėjo. Nuėjo pasižiūrėti automobilio apgadinimų, Toyota vairuotojas apvažiavo jo automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Avarija įvyko dėl automobilio Toyota vairuotojo neblaivumo (b. l. 7), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad S. G. 2016-04-25 apie 08.43 val., nustatytas 2,07 promilės girtumas (b. l. 9), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 10-12), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 17), pranešimo informacija (b. l. 20-22).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje – būdamas neblaivus padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl yra baustinas.

Byloje kilo ginčas dėl teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str.1d. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Teismas kaip gynybinę versiją vertina argumentus, kad nukentėjęs asmuo nesuprato, jog deklaracija bus pildoma kitoje vietoje. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, o būtent, S. G. automobilį vairavo neblaivus, tai pastebėjo ir nukentėjęs asmuo eismo įvykio vietoje, teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. L.. Be to, šis liudytojas tiek atvykusiems pareigūnams, tiek teismo posėdyje nurodė, kad S. G., nors ir buvo sustojęs, tačiau iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino. Tik nukentėjusiojo parodyta kryptimi kuria nuvažiavo S. G., buvo surastas apgadintas automobilis bei jį vairavęs asmuo. Šie duomenys rodo, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, atskleidžia, kad S. G. suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. S. G. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė-nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.) pažeidėjas už ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., pažeidimų padarymą baustinas baudomis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog S. G. padaryti pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriami prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonės neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą asmeniui, atsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patirs nepatogumų, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, S. G. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaiviame stovyje automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis S. G. atžvilgiu netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 ² str., 286, 287 str. teismas

nutarė:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., ir nubausti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams);

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams).

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems metams);

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16057311561.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.