Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Tautos prisikėlimo partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. vasario 7 d. sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Paaiškina, kad 1976 m. R. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už piktybinį chuliganizmą – veiksmus, pasižyminčius nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu, arba susijusius su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, arba kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Ši veika Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 8¹ straipsniu buvo priskirta sunkiems nusikaltimams, o dabartiniu metu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, kuris, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio nuostatas, nėra sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Baudžiamojoje teisėje galioja principas, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d.). Tačiau R. S. teistumas yra išnykęs, todėl jis nebegali pasinaudoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnyje numatytu veikos perkvalifikavimu. Paminėtos aplinkybės, pareiškėjo nuomone, patvirtina, jog R. S. neturėjo pareigos viešai paskelbti apie savo nuteisimą. Atsakovui panaikinus R. S. kandidatūros įregistravimą, jį iškėlusios Tautos prisikėlimo partijos kandidatų sąraše liko mažiau kandidatų, nei reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymo) 34 straipsnio 2 dalį, todėl buvo panaikintas visų Tautos prisikėlimo partijos kandidatų sąrašo kandidatų registravimas Vilniaus miesto savivaldybėje. Pareiškėjas pažymi, jog ginčijami atsakovo sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individuliam administraciniam aktui, priimdama 2011 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. Sp-140, Komisija formaliai rėmėsi pažyma iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro, pati nesiėmė spręsti klausimo dėl veikos perkvalifikavimo.

II.

Paaiškina, kad į kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos devintą klausimą, ar turi ką nurodyti pagal Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, R. S. įrašė neigiamą atsakymą, nors 1976 m. teismo buvo pripažintas kaltu nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, padarymu, kuri pagal to meto Baudžiamojo kodekso 8¹ straipsnį prilygo sunkiems nusikaltimams. Pažymi, jog pareiškėjo dėstomi motyvai dėl veikos perkvalifikavimo, nėra rinkimų teisės dalykas. Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalis ir 41 straipsnio 3 dalis nustato sankcijas už šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, sietinos su rinkimų viešumo, skaidrumo ir sąžiningumo principais, nevykdymą. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija yra specifinis (kolegialus) administravimo subjektas, jos veiklai taikoma Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnyje numatyta išimtis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Skundas atmestinas.

Pagrindinis ginčas byloje vyksta dėl Komisijos 2011 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. Sp-140 dalies, kuria panaikintas R. S. registravimas kandidatu į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Rinkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 2 punktą, partija turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: keliamų kandidatų rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą <...>. Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę dėl nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti (Rinkimų įstatymo 35 str. 12 d.).

Komisijos 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. Sp-49 patvirtintoje kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos formoje Nr. 9 yra suformuluotas klausimas: „Ar turite ką nurodyti pagal Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, jeigu taip, įrašykite čia:“ ir greta pateikiama jį tikslinanti Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies citata. Pagal šią teisės normą, kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatas prašomų duomenų nenurodė, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą.

Iš minėtų savivaldybių tarybų rinkimus reguliuojančių įstatymo nuostatų akivaizdu, jog Rinkimų įstatymas nedraudžia kandidatuoti asmenims, patekusiems į baudžiamojo įstatymo taikymo sritį, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs, ar nusikalstama veika vėliau buvo dekriminalizuota, tačiau siekiant pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, nustato jiems papildomą sąlygą – įpareigojimą paviešinti tokio pobūdžio informaciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R403-24/2007, 2011 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R442-14/2011). Dėl šios priežasties, teikdami pareiškinius dokumentus, kandidatai privalo būti itin atidūs, sąžiningi bei prisiimti visą atsakomybę, susijusią su reikalaujamų asmens duomenų neatskleidimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. vasario 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R415-31/2007 yra išaiškinusi, jog Rinkimų įstatymo 89 straipsnyje nustatyta pareiga anketoje deklaruoti buvusį teistumą ir šios pareigos nevykdymo teisinės pasekmės nesietinos su pakartotiniu persekiojimu už padarytą nusikaltimą. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas užtikrina, kad rinkėjai, įgyvendindami savo aktyviąją rinkimų teisę, disponuotų visa reikšminga informacija apie kandidatus į savivaldybių tarybų narius, kuri gali nulemti jų valią rinkimuose. Tokios informacijos sąmoningas ar nesąmoningas nuslėpimas yra vertintinas kaip rinkėjo teisių turėti įstatyme nustatytos apimties informaciją apie kandidatą į savivaldybių tarybų narius suvaržymas, įtakojantis ar galintis įtakoti jo sprendimą, todėl dėl tokio informacijos nepateikimo kylančios teisinės pasekmės – kandidato į savivaldybės tarybos narius registracijos panaikinimas – yra suderinamas su Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu.

Bylos medžiaga rodo, kad 2011 m. sausio 20 d. pildydamas minėto pavyzdžio anketą, R. S. nepaminėjo savo nuteisimo iki 1990 m. kovo 11 d. už sunkų nusikaltimą fakto. Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto Lenino rajono teismas 1976 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažino trečiąjį suinteresuotą asmenį kaltu pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (b. l. 17). Pareiškėjas neginčija, kad vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu baudžiamuoju įstatymu, ji buvo priskiriama sunkiems nusikaltimams, apie priimtą teismo nuosprendį kandidatas į savivaldybės tarybos narius žinojo, skirtą bausmę atliko 1978 m. rugsėjo 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. teistumas yra išnykęs, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės laikytini pasibaigusiais, todėl negali būti revizuojami. Be to, nei Komisijos, nei administracinių teismui kompetencijai nepriskirta aiškinti ir taikyti baudžiamųjų įstatymų. Pareiškėjo skunde keliami klausimai dėl R. S. veikos perkvalifikavimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui ir ginčui dėl teisės viešojo administravimo srityje reikšmės neturi. Atsakovas, konstatavęs formalų Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pagrįstai panaikino R. S. įregistravimą Tautos prisikėlimo partijos kandidatų sąraše, tuo užkirsdamas jam kelią varžytis dėl vietos savivaldybės taryboje. Kadangi panaikinus R. S. registravimą, pareiškėjo kandidatų sąraše kandidatų liko mažiau negu pusė Vilniaus miesto savivaldybėje renkama šios savivaldybės tarybos narių, atitinkama 2011 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. Sp-141 dalimi Komisija teisėtai panaikino visų Tautos prisikėlimo partijos kandidatų sąrašo kandidatų registravimą minėtoje savivaldybėje (Rinkimų įstatymo 34 str. 2 d., 41 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo numatytų procedūrų ir taisyklių pažeidimų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgdama į aktualią administracinių teismų praktiką, faktines šios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo Tautos prisikėlimo partijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. Sp-140 dalį, kuria panaikintas R. S. registravimas Tautos prisikėlimo partijos kandidatu į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius, ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. Sp-141 dalį, kuria panaikintas Tautos prisikėlimo partijos kandidatų sąrašo registravimas Vilniaus miesto savivaldybėje, palikti nepakeistas.

Sprendimas neskundžiamas.