Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-51-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-07-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-17
Bylos Nr.
2A-51-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07126-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
A. K., K. K.
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-51-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07126-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams A. K. ir K. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė: 1) priteisti iš atsakovų skolą už suteiktas paslaugas proporcingai nuosavybės teise valdomai (valdytai) buto daliai bei atsižvelgiant į įsiskolinimo laikotarpius; iš A. K. (laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-06-23 bei nuo 2009-11-02 iki 2010-07-10 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdžiusios butą) – 1 464,39 Lt; iš K. K. (laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-06-23 bei nuo 2009-11-02 iki 2010-07-10 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdžiusio butą bei nuo 2009-06-23 iki 2009-11-02 ir nuo 2010-07-10 asmenine nuosavybės teise valdžiusio/ valdančio butą) – 5 102,07 Lt; 2) priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas proporcingai nuosavybės teise valdomai (valdytai) buto daliai bei atsižvelgiant į įsiskolinimo laikotarpius: iš A. K. – 99,24 Lt; iš K. K. – 334,98 Lt. Nurodė, kad butas įgytas atsakovams esant santuokoje, santuokos nutraukimo proceso metu buto nuosavybės statusas keitėsi. Nuo 2010-07-10 butas pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe, todėl skola už suteiktas paslaugas priskaičiuota proporcingai nuosavybės teise valdomai buto daliai bei atsižvelgiant į įsiskolinimo laikotarpius.

Atsiliepimas

Atsakovas K. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, ieškovo paslaugomis nesinaudojo, o butu naudojosi atsakovė A. K. arba jos nuomininkai, todėl skolą ieškovui turi sumokėti ji.

Atsakovė A. K. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkino iš dalies; nustatė, jog, jog ginčo butas – (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki Vilniaus apygardos teismas 2010-07-10 nutartimi jį priteisė atsakovui K. K.. Vadovaudamasis CPK 385 str., konstatavo, jog ieškovo nurodoma skola susidarė santuokinio turto ir prievolių dalinimo procese, todėl ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimai dėl skolos priteisimo laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2010-07-10 reikštini ir turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Įvertinęs rašytinius įrodymus dėl skolos susidarymo nuo 2010-07-10, priteisė iš atsakovo K. K. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 2 777,49 Lt skolos, 82,51 Lt metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-11-04, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86,23 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo K. K. argumentai, jog skolą turi mokėti buvusi sutuoktinė atsakovė A. K., atmetami dėl to, kad nuo 2010-07-10 ginčo butas registruotas asmeninės nuosavybės teise atsakovo K. K. vardu (LR CK 4.47 str. 1 p.), todėl atsakovas, kaip turto savininkas, turėdamas pareigą išlaikyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, turi ir atsiskaityti už butui suteiktas paslaugas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliantas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-05-07 nutartis dalyje dėl atmestų ieškovo reikalavimų yra neteisėta ir naikintina; prašo: 1) priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi nepriteistą skolos dalį už suteiktas paslaugas, atsižvelgiant į įsiskolinimo laikotarpius: iš A. K. (laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-06-23 bei nuo 2009-11-02 iki 2010-07-10 solidariai atsakingos už susidariusį įsiskolinimą) – 1 464,39 Lt, iš K. K. (laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-06-23 bei nuo 2007-11-02 iki 2010-07-10 solidariai atsakingo bei nuo 2009-06-23 iki 2009-11-02 ir nuo 2010-07-10 asmeniškai atsakingo už susidariusį įsiskolinimą) – 2 324,58 Lt; 2) priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu nepriteistą 5 proc. metinių palūkanų dalį, atsižvelgiant į įsiskolinimo laikotarpius: iš A. K. – 99,24 Lt, iš K. K. – 252,47; 3) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų visas ieškovo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme patirtas/nepriteistas bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina bei taiko sutuoktinių turto bei prievolių padalijimą nutraukiant santuoką bei kreditorių teisę kreiptis į teismą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Taip pat pažymi, kad nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sumažino iš atsakovo K. K. priteistiną skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2010-07-10, t.y. kada ginčo butas teismo nutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise atiteko K. K., ir metines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-11-04, nors ieškovas prašė priteisti bei teismui pateiktoje įsiskolinimo skaičiuotėje nurodė, jog neapmokėta skolos dalis nurodytu laikotarpiu sudaro 2 824,82 Lt, metinės palūkanos – 129,26 Lt.

Atsakovai K. K. ir A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, netinkamai taikė materialines ir procesines teises normas, dėl ko nepagrįstai neanalizavo ieškovo reikalavimo priteisti įsiskolinimą iš atsakovų solidariai už atitinkamą laikotarpį pagrįstumo, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, dėl ko pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dalyje, kurioje yra atmesti ieškovo reikalavimai, ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekė šildymą ir tiekė karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugas. Butas įgytas atsakovams esant santuokoje; atsakovai 2006 m. pradėjo skyrybų procesą. Vilniaus apygardos teismo 2010-10-10 nutartimi butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistas atsakovui K. K.. Ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovų įsiskolinimą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-11-04.

Pirmosios instancijos teismas, byloje nustatęs, jog ieškovo nurodoma skolos dalis susidarė santuokinio turto ir prievolių dalinimo procese, vadovaudamasis civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog nutraukiant santuoką išsprendžiami visi reikalavimai, tiek dėl turto, tiek dėl kreditorinių įsipareigojimų (CPK 385 str.), konstatavo, kad ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimai dėl skolos priteisimo laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2010-07-10 reikštini skyrybų byloje, o aplinkybė, ar ieškovas kaip kreditorius buvo informuotas apie atsakovų skyrybų procesą, nagrinėjamoje byloje reikšmės neturi, kadangi visos už butą susidariusios skolos turi būti išspręstos santuokos nutraukimo byloje.

Tačiau su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutikti negalima.

Visų pirma, pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo sprendimas, kuriuo išspręsta dėl santuokos nutraukimo padarinių, neturi res judicata galios kreditoriui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, ir neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditoriaus ir skolininkų ginčas neišspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-7-173/2010). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (pagrindinę). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Taigi, esant nurodytam, apeliacinis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas tiek materialinės, tiek procesinės teises normas, nepagrįstai sprendė dėl kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimus priteisti iš atsakovų solidariai įsiskolinimą, kuris susidarė santuokinio turto dalinimo procese. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimas, kuriuo buvo sprendžiama dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kt., buvo apeliacine tvarka peržiūrėtas Vilniaus apygardos teismo 2010-07-10 nutartimi, kuria ir buvo galutinai nuspręsta dėl atsakovų santuokoje įgyto turto padalinimo. Būtent šio teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl atsakovų turto (tame tarpe buto, dėl kurio ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą už tiektą šildymą ir karštą vandenį) teisinio režimo, kas yra aktualu sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatytų aplinkybių iš viso nenagrinėjo, o, kaip minėta, nepagrįstai sprendė, jog šioje dalyje ieškovo reikalavimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Be to, pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių įrodymų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovai būtų ginčiję ieškovo perskaičiuotą ir prašomą priteisti skolą, taip pat, jog atsakovai būtų pateikę kokius nors įrodymus, kurie pagrįstų, jog skola yra sumokėta ir turėtų būti sumažinta. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuodamas iš dalies atmetė ir ieškovo reikalavimus, pareikštus atsakovo K. K. atžvilgiu tiek dėl įsiskolinimo, tiek dėl palūkanų už laikotarpį, kai ginčo butas buvo pripažintas jo asmenine nuosavybe.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo netinkamas materialinių ir procesinių normų aiškinimas turėjo lemiamos įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 329 str. 1 d.); todėl sprendimas dalyje, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.), kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kurią ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jadvyga MardosevičVilija MikuckienėVirginijus Kairevičius