Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant atsakovui G. K. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Marijampolės rajono apylinkės teismą prašė priteisti iš atsakovo 11537,12 Lt už aplinkai padarytą žalą. Ieškovo atstovas nurodė, kad 2006 m. gegužės 15-20 dienomis Gudelių kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, R. K. priklausančioje miško valdoje atsakovas savavališkai be leidimo miškui kirsti iškirto 66 žalius medžius ir raudamas kelmus sunaikino 2000 m² miško paklotės ir tuo aplinkai padarė 11537,12 Lt žalos.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo G. K. ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui 11537,12 Lt, valstybei 346 Lt žyminio mokesčio ir 18,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, nustatė, kad atsakovui 2006 m. gegužės 29 dienos nutarimu administracinėje byloje Nr.4 AM013631 buvo paskirta 3000 litų bauda už tai, kad jis 2006 m. gegužės 15-20 dienomis Kazlų Rūdos sav., Gudelių kaime, VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Jūrės girininkijos 346 kvartalo 32 sklype, trečios miškų grupės jaunuolyne, savavališkai be leidimo miškui kirsti nukirto 66 žalius medžius, kurių bendras tūris 12,148 kietmetrių, tuo pažeisdamas LR Miškų įstatymo 9 str.6 dalį ir padarydamas teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 62¹str.2d., bei už tai, kad jis raudamas kelmus ir lygindamas žemės paviršių sunaikino 2000 m² miško paklotės, tuo pažeisdamas Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos 33 str., 34 str. ir padarydamas teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 68 str. Sprendime nurodoma, jog LR ATPK 37 straipsnis numato, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu padarytas turtinis nuostolis, klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Administracinės teisės pažeidimo byloje Nr.4 nustatyta, kad buvo nukirsti 66 medžiai ir sunaikinta 2000 kvadratinių metrų miško paklotės, o padaryta žala aplinkai sudaro 11537,12 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovui 200 Lt, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

1) teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas vadovaujantis tik vidiniu teismo įsitikinimu, nepagrįstu jokiais įrodymais, kadangi apelianto pateikti įrodymai neįvertinti, o išimtinai vertintos tik ieškovo nurodytos aplinkybės. Apeliantas nurodo, jog ieškovo nurodytos aplinkybės prieštarauja objektyviai tiesai, kadangi jokių darbų, kuriems reikalingas leidimas apeliantas miško sklype nėra atlikęs, t.y. jis sutvarkė vietovę, surinko sausuolius, vėjovartas, nulaužtus medžius. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad medžiai nėra iškirsti.

2) ieškovo pateikti paskaičiavimai nėra tikslūs, pats ieškovas jokių paskaičiavimų neatliko, todėl žalos dydis neįrodytas ir nepagrįstas. Be to, teismo posėdžio metu liudytojai R. B. , L. P. , A. P. , G. Ž. , R. K. nepatvirtino fakto, kad buvo matuojama sugadinta miško paklotė. Apeliantas nurodo, jog teismas visiškai nevertino jo sveikatos būklės ir turtinės padėties.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas, nagrinėjant administracinę bylą, prisipažino iškirtęs 66 medžius ir rovęs iškirstų medžių kelmus, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu, vengdamas atsakomybės, parodymus pakeitė.

Skundas netenkintinas.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įrodymus byloje įvertina, vadovaudamasis įstatymu pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog sprendimas priimtas vadovaujantis tik vidiniu teismo įsitikinimu, nepagrįstu jokiais įrodymais, išimtinai vertintos tik ieškovo nurodytos aplinkybės. Aplinkybę, jog apeliantas 2006 m. gegužės 15-20 dienomis Kazlų Rūdos sav., Gudelių kaime, VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Jūrės girininkijos 346 kvartalo 32 sklype, trečios miškų grupės jaunuolyne, savavališkai be leidimo miškui kirsti nukirto 66 žalius medžius, kurių bendras tūris 12,148 kietmetrių, tuo pažeisdė LR Miškų įstatymo 9 str.6 dalį ir padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 62¹str.2d., bei jis raudamas kelmus ir lygindamas žemės paviršių sunaikino 2000 m² miško paklotės, tuo pažeidė Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos 33 str., 34 str. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 68 str., nustatė remdamasis šalių paaiškinimais, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais bei remdamasis nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovo nurodytos aplinkybės prieštarauja objektyviai tiesai, kadangi jokių darbų, kuriems reikalingas leidimas apeliantas miško sklype nėra atlikęs, t.y. jis sutvarkė vietovę, surinko sausuolius, vėjovartas, nulaužtus medžius, o žalos dydis neįrodytas ir nepagrįstas. Administracinės teisės pažeidimo byloje nustačius, kad buvo nukirsti 66 medžiai ir sunaikinta 2000 kvadratinių metrų miško paklotės, o padaryta žala sudaro 11537,12 Lt, o dėl šio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisakius administraciniams teismams, todėl esant jau nustatytiems faktams teismui nėra reikalo nustatinėti jau nustatytus ir teismo sprendimu konstatuotus faktus (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikinamas tik tada, kai apeliantas įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvada dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs faktų nustatytais. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir jų vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas pagal CPK taisykles išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes bei įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančios teisės normos, todėl teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1 d.1 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimo nekeisti.