Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.3.2.; 55.1.3.

2017 m. kovo 29 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas M. P. (toliau –ir pareiškėjas)skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 9 600Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areštinė, ir areštinė), atlyginti (b. l. 2).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. periodiškai buvo pristatomas į Panevėžio AVPK areštinę.Pareiškėjo teigimu, areštinės kamerose jis buvo laikomas netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.Areštinėje jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 5 kv. m ploto, okalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo labai bloga ventiliacija, langai tinkamai neatsidarinėdavo, nes buvo įrengtos grotos, todėl nebuvo galimybės tinkamai išsivėdinti kameras. Pareiškėjas nurodė, kad areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų – priešais tualetą buvo pastatytas stalas; be to, nebuvo užtikrinimas privatumas naudojantis tualetu tiek nuo pareigūnų, tiek ir nuo kitų kameroje esančių sulaikytųjų asmenų, todėl pareiškėjas, atlikdamas gamtinius reikalus, nuolat jautė pažeminimą, gėdą. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių laikymo areštinėje sąlygų, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą, depresiją ir kitokius nepatogumus. Visą tai sudaro patirtą neturtinę žalą, kurią ir prašė pareiškėjas atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas2014 m. gruodžio 2 d. - 2015 m. gruodžio 29 d.laikotarpiu periodiškai buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje (toliau - ginčo laikotarpis) (b. l. 7-8, 11-12).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigūnų aktų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų policijos įstaigos areštinėje, atlyginimo.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo(toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas, ginčo teisiniams santykiams taikoma šio įstatymo suvestinės redakcijos nuo 2013 m.sausio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta higienos norma HN 37:2009 (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.), bei minėto ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta higienos norma HN 134:2015 (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reguliuoja ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Dėl Panevėžio AVPK areštinės kamerų ploto

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš jo laikymo Panevėžio AVPK areštinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Veiklos taisyklės, kurių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje, turi būti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).

Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas areštinėje, kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jų plotą, kamerose buvusių bendrą asmenų skaičių, sanitarinio mazgo užimamą plotą kamerose Panevėžio AVPK pateikė atsiliepime į pareiškėjo skundą ir 2017 m. sausio 2 d.bei 2016 m. gruodžio 21 d. Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl M. P. laikymo areštinėje“ bei „Dėl areštinės kamerose esančio inventoriaus“ (b. l. 7-8, 11-12, 15). Teismas, įvertinęs Panevėžio AVPK pateiktus duomenis, daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje su pertraukomis 75 paras buvo laikomas kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 8, 9, 15, 17, 18, iš jų: 30 parų– pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą (pareiškėjui 4 paras teko 3,34kv. m ploto,2 paras - 3,61 kv. m ploto,2 paras – 4,06 kv. m ploto, 12,5 paros– 4,17 kv. m ploto, 2 paras – 4,2 kv. m ploto, 0,5 paros– 4,46 kv. m ploto,7 paras – 4,89 kv. m ploto),bei 45 paras- šio reikalavimo nepažeidžiant (pareiškėjui 5 paras teko 5,24 kv. m ploto,6 paras – 5,45 kv. m ploto,1 parą – 5,62 kv. m ploto,16 parų – 5,95 kv. m ploto, 8 paras – 7,98 kv. m ploto, 2 paras – 8,15 kv. m ploto, 2 paras – 8,84 kv. m ploto, 1 parą – 9,45 kv. m ploto, 4 paras – 9,51 kv. m ploto).

Dėl Panevėžio AVPK areštinės kamerose įrengto sanitarinio mazgo

HN 37:2009 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai. Remiantis šio teisės akto nuostata, policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema. Nuo 2015 m lapkričio 1 d. įsigaliojusi HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato. Pagal šios higienos normos 12 punkte įtvirtintą reguliavimą, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Teismas neturi pagrindo abejoti Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl M. P. skundo“ pateiktais duomenimis, kad 2005 m. areštinės antrame korpuse (kameros Nr. 11-26), o 2013 m. – pirmajame korpuse (kameros Nr. 1-10 kameros),buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti vamzdynai, sumontuoti nauji unitazai, kriauklės; visose areštinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti 120-130 cm aukščio pertvara; sanitariniuose mazguose įrengta šalto vandens tiekimo sistema ir atskira patalpų vėdinimo sistemą, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) (b. l. 13-14). Remiantis Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. sausio 2 d. tarnybinio pranešimo „Dėl sanitarinių mazgų“ duomenimis, nustatyta, kad kameroje Nr. 18, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, stalas yra įrengtas priešais sanitarinį mazgą (b. l. 16).

Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad sanitarinių mazgų įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitiko HN 37:2009 20 punkto reikalavimus. Darydamas šią išvadą, teismas taip pat atsižvelgia, jog HN 37:2009 nebuvo įtvirtinta reikalavimo, kad areštinės kamerose sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto skirtų durys ar kitokios pertvaros, taip pat kad sanitariniai mazgai būtų įrengti atskiroje patalpoje, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai apie netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą areštinės kamerose pripažįstami nepagrįstais. Teismas pažymi, kad stalo, prie kurio valgo kameroje laikomi asmenys, įrengimo vietos ir įrengimo reikalavimų ginčo laikotarpiu galiojusi HN 37:2009 nenustatė.

Veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.Vertinant pareiškėjo teiginius dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, atsižvelgiama į tai, kad aukščiau nurodytas teisės aktas nenustatė, koks tualeto įrengimas laikytinas nežeminančiu žmogaus garbės ir orumo, bei neįtvirtino reikalavimo areštinės kamerose įrengtus sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti durimis ar sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su tuo, kad nebuvo užtikrinimas privatumas naudojantis tualetu tiek nuo pareigūnų, tiek ir nuo kitų kameroje esančių sulaikytųjų asmenų. Atsižvelgus į Panevėžio AVPK pateiktus duomenis, daroma išvada, kad 2005 m. atlikus areštinės antrojo korpuso (kamerų Nr. 11-26) remontą, o 2013 m. – areštinės pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1-10) remontą, kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 14, 16). Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto 2017 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl areštinės kamerų stebėjimo langelių“ nurodyti duomenys leidžia teigti, kad tualetu besinaudojantys asmenys sanitarinį mazgą užsidengia audeklu (b. l. 17). Be to, atsižvelgus į minėto pareigūno tarnybinį pranešimą, daroma išvada, kad pro kameros durų stebėjimo langelį pareigūnas gali matyti beveik visą kamerą ir dalį sanitarinio mazgo, kadangi prie durų esantys kampai, kuriuose ir yra įrengti sanitariniai mazgai, į matymo zoną nepatenka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant dėl areštinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi būti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą ir policijos įstaigos pareiga užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti šių asmenų saugumą, sąlygoja areštinės kamerų įrengimo ypatumus. Todėl dėl šios priežasties bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų, absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015). Taigi, įvertinus tai, kad sanitariniai mazgai yra įrengti kamerų kampuose, o kamerose laikomi asmenys turi galimybę sanitarinius mazgus uždengti audeklu, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK ginčo laikotarpiu buvo sudaręs galimybes areštinėje laikomiems asmenims kamerose įrengtais sanitariniais mazgais naudotis privačiai. Pareiškėjas nenurodė ir nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, kad konkrečiais atvejais pareigūnai ir kiti kameroje esantys asmenys turėjo tikslą stebėti ar konkrečiais atvejais stebėjo pareiškėją jam naudojantis sanitariniu mazgu, be to, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti audeklu, siekiant užsidengti atliekant gamtinius reikalus.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, patvirtinančių, jog Panevėžio AVPK būtų pažeidęs Veiklos taisyklių 7.13 punkto reikalavimus, nenustatyta.

Dėl Panevėžio AVPK areštinės kamerų vėdinimo sąlygų

HN 37:2009 23 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Spręsdamas dėl Panevėžio AVPK areštinės kamerų vėdinimo sąlygų, teismas rėmėsi atsakovės atstovo byloje pateiktais Panevėžio visuomenės sveikatos centro atliktų Panevėžio AVPK areštinės kamerų patikrinimų duomenimis (b. l. 29-36) bei Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis (b. l. 13-14). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. atliktus Panevėžio AVPK areštinės antrojo korpuso kapitalinį remontąo 2013 m. – pirmojo korpuso remontą,be kita ko, buvo pakeisti langai, sumontuota nauja moderni areštinės vėdinimo sistema. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Panevėžio visuomenės sveikatos centras pagal gautus kalinamųjų asmenų skundus atliko neplaninius patikrinimus areštinės kamerose Nr. 1, 20, 13, 17. Patikrinimų metu šios kameros buvo vertintos pagal Higienos normos HN 37:2009 23 punkto reikalavimus. Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 8 d. patikrinimo akte Nr. H5-2, 2015 m. sausio 9 d. patikrinimo akte Nr. H5-3, 2015 m. sausio 19 d. patikrinimo akte Nr. H5-6, 2015 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo akte Nr. H5-446 konstatuota, kad Panevėžio AVPK patikrintose areštinės kamerose jokių pažeidimų dėl vėdinimo sąlygų nenustatyta. Nustatyta, kad patikrintose kamerose vėdinimas yra atliekamas natūraliu (varstomi langai) ir mechaniniu (tiekiamoji ventiliacija) būdu. Langai techniškai tvarkingi. Duomenų apie kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinimo sąlygų pažeidimo atvejus byloje nenustatyta. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nesant įrodymų dėl netinkamų sąlygų kitose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, bei nesant duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus Panevėžio AVPK areštinės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų vėdinimo sąlygų, konstatuoti, kad pareiškėjas areštinės kamerose buvo laikomas pažeidžiant HN 37:2009 23 punkto ir HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai apie netinkamą ventiliacijos įrengimą areštinės kamerose pripažįstami nepagrįstais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008).

Atsižvelgęs į byloje nustatytą pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą Panevėžio AVPK areštinėje (30 parų su pertraukomis neužtikrinta teisė į minimalią vienam asmeniui tenkančią 5 kv. m ploto normą), teismas sprendžia, kad jis pareiškėjui sukėlė nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas priteistinas pinigais. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei nesant įrodymų, jog laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygos sukėlė žalingus padarinius pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti 9 600 Eur suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo realiai patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui tenkantiploto norma buvo pažeista nežymiai, į Panevėžio AVPK areštinę pareiškėjas buvo pristatomas periodiškai, areštinės kamerose buvo laikomas su dviem – trimis asmenimis. Teismas sprendžia, jog pareiškėjui priteisiama 180,00 Eur suma laikoma adekvačia suma jo patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti M. P., a. k. (duomenys neskelbtini),iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 291008610, 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.