- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2-13511-752/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09625-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- J. G., G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Dana Žvingilienė
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Mintautei Varnaitei, Vaidai Birštonaitei, dalyvaujant pareiškėjams J. G., G. K., jų atstovei advokatei Danai Žvingilienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. G., G. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. G. ir G. K. kreipėsi į teismą, prašydami paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (2011 09 18) palikimą priėmė jos sutuoktinis J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (2011 09 18), palikimą priėmė sesuo B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti (b.l. 3-5).
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad pretenduoja į turtą, kurį nuosavybės teise valdė jų motinos B. R., mirusios 2011 10 13, brolis J. K. ir jo sutuoktinė G. K.. G. K. bei jos vyrui J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Butas bei garažas įgyti jų santuokos metu, todėl priklausė abiems lygiomis dalimis. G. K. mirė 2011 09 18. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyveno su savo sutuoktiniu J. K.. Sutuoktiniai vaikų neturėjo, todėl po savo sutuoktinės G. K. mirties, J. K. turėjo teisę paveldėti visą santuokos metu įgytą turtą. Po savo sutuoktinės mirties J. K. liko ir toliau gyventi jiems priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). J. K. pateikti prašymo dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties pagal sutuoktinės gyvenamąją vietą nespėjo, nes mirė po 3 dienų, t.y. 2011 09 21. Jam mirus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) apsigyveno pareiškėjų motina B. R., kuri buvo J. K., mirusio 2011 09 21, sesuo. B. R. savo vardu jokio būsto neturėjo, išskyrus 2 žemės sklypus, buvo pensininkė ir artimai bendraujant su broliu ir jo žmona, jai buvo žinoma, kad nekilnojamasis turtas atiteks tik jai. Jos lėšomis buvo palaidota G. K. ir J. K.. Apsigyvenusi praėjus savaitei laiko po savo brolio mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji šį turtą ėmė valdyti kaip savą, t.y. išvežė senus nereikalingus daiktus, atsivežė savo baldus, pradėjo buto remontą. Tačiau po nepilno mėnesio, t.y. 2011 10 13 J. K. sesuo, pareiškėjų motina B. R. mirė. Mirus motinai, pareiškėjai ėmė rūpintis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei minėtu garažu (duomenys neskelbtini). Šiuo turtu rūpinasi iki šiol. Pareiškėjai per nustatytą 3 mėnesių terminą taip pat kreipėsi į Kauno miesto 26-tą notarų biurą pagal mamos brolio ir jo žmonos gyvenamąją vietą ir informavo notarę, kad jų motina palikimą po savo brolio mirties priėmė faktiškai pradėdama tą turtą valdyti. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebuvo priimtas, notarei nurodžius, kad turi būti susirinkti dokumentai dėl motinos brolių ir seserų, dėl jų dokumentuose padarytų pavardžių ir gimimo metų įrašų neatitikimų ištaisymo. Pristačius 26-ajam notarų biurui dokumentus iš archyvų dėl klaidų ištaisymo, notarė V. T. nepriėmė pareiškėjų pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir tai nurodė savo rašte. 2012 07 16 raštu Nr. S-28/2012 Kauno m. 26-tasis notarų biuras informavo pakartotinai advokatų kontorą, kad po G. K., mirusios 2011 09 18, ir J. K., mirusio 2011 09 21 mirties, paveldėjimo byla neužvesta.
G. K. mirus nebuvo jokių testamentinių įpėdinių, jai priklausantį turtą paveldėjo jos sutuoktinis J. K..
J. K. turėjo du brolius - V. K., kuris mirė 1967 07 30 bei J. K., kuris mirė 1990 10 09 bei 4 seseris. Trys seserys – R., D.ir G. K. mirė būdamos mažametės ir duomenų apie jų mirtį prieš 70 metų nerasta. Todėl akivaizdu, kad minėti asmenys negalėjo pretenduoti ir nepareiškė jokių pretenzijų į palikimą po savo brolio J. K. mirties. Vienintelė pretendentė buvo ketvirtoji sesuo – pareiškėjų motina B. R., kurios turto paveldėtojai po jos mirties yra pareiškėjai.
Mirus B. R., pareiškėjai kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal mirusiosios paskutinę deklaruotą vietą į Kauno rajono II-ąjį notarų biurą, kuris 2012 01 12 išdavė tai patvirtinantį dokumentą - liudijimą. B. R. yra ketvirtosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, turinti teisę paveldėti brolio J. K., mirusio 2011 09 21, turtą (CK 5.11 str. 1d. 4p.).
Mirus G. K., jos sutuoktinis J. K. buvo vienintelis įstatyminis paveldėtojas ( CK 5.13 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2d.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5.50 str. 3d.).
Paveldimą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti įrodymų, patvirtinančių, kad paveldėtojai paveldimą turtą pradėjo faktiškai valdyti ir tai atliko per įstatymu nustatytą terminą. Todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ( CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas sukels turtinių teisių atsiradimą, t.y. nuo jo priklausys, kokį turtą mirties dieną valdė pareiškėjų motina R. R., kurios turto paveldėtojais yra pareiškėjai (b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėjai teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (b.l. 42).
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta LR CPK 123 str. 2 d. nustatyta tvarka. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėja J. G. paaiškino, kad po savo mamos B. R. mirties 2011-10-13 per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą ji padavė pareiškimą notarų biurui, tačiau nori paveldėti ne tik jos, bet ir J. K. bei G. K. palikimą, kadangi jos mama B. R. buvo J. K. sesuo ir po savo brolio mirties buvo priėmusi jo palikimą, tačiau pati mirė praėjus nepilnam mėnesiui po brolio mirties. Pareiškėja paaiškino, kad G. K. mirė 2011-09-18, J. K. mirė po trijų dienų - 2011-09-21. Po J. K. mirties pareiškėjos motina B. R. įsikėlė į savo brolio butą, išvežė senus baldus, atsivežė savo daiktus, pradėjo daryti remontą, nes žinojo, kad J. K. ir G. K. vaikų neturėjo, kiti J. K. broliai ir seserys buvo mirę, vienintelė gyva buvo pareiškėjos motina. Iš viso J. K. turėjo du brolius ir keturias seseris. Trys seserys R., G. ir D. mirusios prieš 70 metų, archyvas neturėjo duomenų apie jų tikslias mirties datas, o broliai Vytautas ir Juozas mirę 1967 m. ir 1990 m. B. R. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreiptis nespėjo, nes po brolio mirties praėjus 3 savaitėms mirė, nespėjusi sutvarkyti paveldėjimo reikalų. Tačiau ji brolio palikimą faktiškai buvo priėmusi, spalio mėnesį dar sumokėjo mokesčius už paveldimą butą. Į J. K. palikimą daugiau pretendentų nėra. Todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po G. K. mirties jos palikimą faktiškai priėmė J. K., o po J. K. mirties palikimą faktiškai priėmė jos mama B. R., kurios palikimą ji yra priėmusi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. teismo posėdyje pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad gyvena Kaune, o mama B. R. gyveno pas seserį. Po dėdės mirties motina nusprendė persikelti į Kauną, į savo brolio butą, kad būtų arčiau sūnaus ir gydytojų. Motina ir anksčiau nuvažiuodavo pas J. K. pagyventi. K. taip pat atvažiuodavo mamos aplankyti, buvo geri santykiai. Daugiau gyvų brolių ir seserų nebuvo. Po J. K. mirties jis padėjo mamai persikraustyti į jo butą. Kitų artimųjų J. K. neturėjo, niekas jokių pretenzijų į butą nereiškia. Mama persikraustė praėjus savaitei po dėdės J. K. mirties. Laidotuves organizavo taip pat motina. Šiuo metu, mirus B. R., tuo butu rūpinasi abu pareiškėjai, turi buto raktus.
Liudytoja V. T. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra J. ir G. K. kaimynė. Žino, kad K. numirė vienas po kito. Iš jų giminaičių pažinojo tik J. K. dukterėčią, J. G., nes ji dažnai lankydavosi pas K.. Savo vaikų jie neturėjo. Žino, kad J. K. turėjo seserį, kuri sirgo, o po jo mirties atsikraustė į jo butą, atsivežė daiktus ir pati netrukus mirė. Matė ją tik kartą, pasisakė, kad yra J. K. sesuo. Liudytoja jos pavardės nežinojo ir neklausė. Kiek seserų turėjo J. K. nežino, matė tik tą vieną, kuri atsikraustė į K. butą. Šiuo metu bute niekas negyvena, juo rūpinasi pareiškėjai.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovė adv. Dana Žvingilienė teismo posėdyje paaiškino, kad sutuoktiniai G.ir J. K., vaikų neturėjo, G. K. mirė 2011-09-18, o po trijų dienų mirė ir jos sutuoktinis J. K.. Jie abu gyveno tame pačiame bute, (duomenys neskelbtini), po G. K. mirties jos sutuoktinis J. K. toliau 3 dienas gyveno tame bute, reiškia priėmė palikimą. Mirus J. K. liko turtas - butas ir garažo patalpa (duomenys neskelbtini). K. neturėjo jokių artimų giminaičių, išskyrus sutuoktinį. Po J. K. mirties jo bute 3 savaites gyveno jo sesuo, pareiškėjų mama B. R., kuri dar spėjo sumokėti mokesčius. Rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai bandė rasti giminių, ir įrodyti faktą, kad J. K. daugiau jokių giminaičių neturėjo. Byloje yra duomenys, kad J. K. turėjo 2 brolius ir 4 seseris, abu broliai ir trys seserys mirė anksčiau už J. K. - brolis V. mirė 1967-07-30, brolis J. mirė 1990-10-09, pažyma patvirtina, kad seserys R., D. ir G. mirė prieš 70 metų, tačiau tikslios mirties datos archyvuose nepavyko surasti. B. R. mirė 2011-10-13, ji įstatymų nustatyta tvarka palikimą priėmė per 3 mėn. apsigyvendama brolio bute, pradėdama mokėti mokesčius. Buvo kreiptasi ir į notarų biurą, liudijimas patvirtina, kad po K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, notarė nurodo, kad kreipėsi, bet nepateikė giminystę pagrindžiančių dokumentų. Šalys nepraleido įstatymo nustatyto termino. Po motinos mirties pareiškėjai kreipėsi į notarų biurą ir pretenduoja ne tik į motinos vardu registruotą turtą, bet ir jos brolio turtą, kurį buvo priėmusi faktiškai valdydama.
Pareiškėjų atstovė prašė tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (LR CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.).
Iš pareiškime išdėstytų aplinkybių, pareiškėjų, liudytojos parodymų nustatyta, kad G. K. bei jos vyrui J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) patalpa, (duomenys neskelbtini) (b.l. 31-31).
2011-09-18 mirė G. K. (b.l.8). G. K. ir J. K. vaikų neturėjo, todėl po savo sutuoktinės G. K. mirties, J. K. turėjo teisę paveldėti sutuoktinės G. K. turėtą turtą. Po savo sutuoktinės mirties J. K. liko ir toliau gyventi jiems priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). G. K. mirus, nebuvo jokių testamentinių įpėdinių. Jos sutuoktinis J. K. buvo vienintelis įstatyminis paveldėtojas, todėl jis faktinio valdymo pagrindu paveldėjo visą palikimą (CK 5.13 str.).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą ( CK 5.50 str. 2d.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3d.). J. K. pateikti prašymo dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties pagal sutuoktinės gyvenamąją vietą nespėjo, nes mirė po 3 dienų, t.y. 2011 09 21 (b.l.9).
Pareiškėjų paaiškinimai bei liudytojos V. T. parodymai patvirtina, kad mirus J. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno pareiškėjų motina B. R., kuri išvežė senus nereikalingus daiktus, atsivežė savo baldus, pradėjo buto remontą. Šie veiksmai rodo, kad B. R. palikėjo J. K. turtą ėmė valdyti kaip savą.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. K. turėjo du brolius - V. K., kuris mirė 1967 07 30 bei J. K., kuris mirė 1990 10 09, bei 4 seseris (b.l.10,12). Trys seserys – R., D. ir G. K. mirė būdamos mažametės ir duomenų apie jų mirtį prieš 70 metų nerasta (b.l.17). Todėl po savo brolio J. K. mirties vienintelė ketvirtosios eilės įstatyminė įpėdinė buvo ketvirtoji sesuo – B. R.. (CK 5.11 str. 1d. 4p.).
2011 10 13 mirė B. R. (b.l.11). Jos vaikai – pareiškėjai šioje byloje J. G. ir G. K. per nustatytą 3 mėnesių terminą jos palikimą priėmė, paduodami pareiškimą II –ąjam notarų biurui (b.l. 28). Jie taip pat ėmė rūpintis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei garažu (duomenys neskelbtini), pretenduodami į turtą, kurį faktinio valdymo pagrindu buvo priėmusi jų mama B. R..
2012 07 16 notarų biuro raštas Nr. S-28/2012 patvirtina, kad po G. K., mirusios 2011 09 18, ir J. K., mirusio 2011 09 21 mirties, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 29).
Pareiškime išdėstytas palikimo priėmimo aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: G. K. mirties liudijimas (b.l. 8), J. K. mirties liudijimas (b.l. 9), V. K. mirties liudijimas (b.l.10), B. R. mirties liudijimas (b.l.11), J. K. mirties liudijimas (b.l.12), giminystę patvirtinantys įrodymai (1947-06-06 gimimo įrašas Nr.96, 1928-01-22 gimimo įrašas 18, 2011-12-05 civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas Nr. 568) (b.l. 13-14-15), 2012-03-19 archyvo pažyma Nr. (P1-1900)P2-2348 (b.l.16), 2012-03-19 archyvo pažyma Nr. (P1-1901)P2-2349 (.l.17), 2011-11-15 archyvo pažyma Nr. (P1-8468)P2-7388, P. K. mirties liudijimas (b.l. 19), A. K. mirties liudijimas (b.l.20), J. K. mirties liudijimas Nr. 2898 (b.l. 21), Kauno miesto 26-ojo notarų biuro liudijimas (b.l.22), Testamentų registro išrašas (b.l.23-24), Gyventojų registro tarnybos pažyma Nr. (29)3V-450 (b.l.26), Kauno rajono II-ojo notarų biuro liudijimas (b.l. 28), Kauno miesto 26-ojo notarų biuro raštas (b.l. 29), Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 31-35), mokėjimo sąskaitos (b.l.55-61).
Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą po G. K. ir J. K. mirties. Nuo prašomų nustatyti palikimo priėmimo faktų priklausys pareiškėjų paveldimo turto apimtis. Todėl pareiškėjams nustatytini juridinę reikšmę turintys palikimo priėmimo faktai (LR CPK 445 str., LR CK 5.66 str.).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjų nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2011-11-07 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmė turinį faktą, kad J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011-09-18, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. R., a.k(duomenys neskelbtini) (mirusi 2011-10-13) po J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2011- 09-18, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Turintys juridinę reikšmę faktai nustatyti pareiškėjams paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.