Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-317/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-01-26
Bylos Nr.
1-31-317/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Baudžiamoji byla Nr.1-31-317-09
KAUNO APYGARDOS TEISMAS(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio mėn. 26d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Vilmai Marčiukaitytei, Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei, gynėjui Linui Bagdonui, civilinio ieškovo atstovui S. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

RAIMUNDAS JUOZAPAITIS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 184 str. 2d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. J. kaltinamas tuo, kad dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus pareigose, būdamas įgaliotas tvarkyti įmonės turtą pagal 2000 m. spalio 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 5.19 p., 2001 m. rugpjūčio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, įsigijusiam uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. S. vardu, 2001 m. rugpjūčio 3 d. neteisėtai, neturėdamas teisės disponuoti turtu ir pagal 2001-02-02 sutarčių Nr. IN99/17N, IN99/18N, IN00/23N, IN00/19N 2.2 punktą neturėdamas atskiro tam išduoto nuomotojo įgaliojimo, perdavė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos pagrindais naudojamą ir jo žinioje buvusį turtą- vilkikus VOLVO FH12(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagamintą 1997 metais, identifikacinis numeris YV2A4B2A1VB181363), VOLVO FH12 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagamintą 1997 metais, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)), puspriekabes platformas SCHMITZ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagamintą 1998 metais, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir SCHMITZ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagamintą 1998 metais, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurie pagal 2001-02-02 sutartis Nr. IN99/17N, IN99/18N, IN00/19N, IN00/23N priklauso uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą bei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 214386,21 litų turtinę žalą.

K. R. J. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2000 m. lapkričio mėnesį įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir Kauno rajono savivaldybės rejestro skyriuje ją įregistravo savo namų adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovę įsteigė turėdamas tikslą vystyti verslą bei uždirbti pinigų pragyvenimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjais buvo jis bei UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo direktorius D. M.. Jam priklausė 95 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, o UAB (duomenys neskelbtini) 5 akcijos. Vėliau nupirkęs ir tas 5 akcijas, jis tapo vieninteliu bendrovės akcininku. Kadangi buvo vienintelis bendrovės akcininkas, todėl direktoriumi paskyrė save, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiaja finansininke įdarbino V. M.. 2001-01-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju įdarbino D. M., kuris dirbo bendrovėje iki 2001-07-25.

Įsteigęs įmonę, jis įvairiais klausimais konsultavosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B., kuris turėjo patirties tarptautinių pervežimų srityje, nes bendrovė buvo įkurta teikti tarptautinių krovinių pervežimų paslaugas. Tam tikslui reikėjo įsigyti transporto priemonių. Kadangi jo bendrovė dar neturėjo lėšų vilkikams ir puspriekabėms nusipirkti, nusprendė juos įsigyti išperkamosios nuomos būdu. A. B. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė U. ir išperkamąja nuoma buvo įsigijusi du balninius vilkikus VOLVO FH12 su puspriekabėmis. A. B. jam pasiūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingu nuomojamus vilkikus bei puspriekabes, nes tuo metu jam sunkiai sekėsi vystyti veiklą. Jis apsvarstė šį pasiūlymą ir sutiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ trišale sutartimi perimtų vilkikų ir puspriekabių išperkamosios nuomos sutartis ir toliau mokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šias transporto priemones neišmokėtas pinigų sumas, 2001 m. vasario 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B., jo įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas D. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė trišalę sutartį. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos pagrindais perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ du vilkikus VOLVO FH12- Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei dvi puspriekabes SCHMITZ, Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teisėmis priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašius sutartį buvo surašytas ir turto perdavimo-priėmimo aktas. Vykdyti krovinių pervežimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2001 m. vasario mėnesį t.y. tuoj pat po transporto priemonių įsigijimo. Į darbą bendrovėje buvo priimti keli vairuotojai. Užsakymų tiek jis tiek ir D. M. ieškodavo internete, su užsakovais tardavosi telefonu. Sutarus su užsakovais dėl pervežimų, jie faksu gaudavo duomenis apie pasikrovimo ir pristatymo vietas, kontaktinius duomenis. Vairuotojams būdavo nurodoma vykti į pasikrovimo vietą ir ten pakrautus krovinius pristatyti į užsakovo nurodytą vietą.

Iš pradžių veikla sekėsi gerai Būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, 2001-03-07 jis priėmė sprendimą padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą, nes to reikalavo vežėjų asociacija „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi reikėjo galimų akcininkų, jais tapti jis pasiūlė vairuotojais dirbantiems V. S., J. S., E. U. ir R. G.. Jis pasiūlė jiems galimybę investuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi tuo metu bendrovė veikė pelningai ir turėjo galimybes plėstis. Visi šie asmenys sutiko tapti bendrovės akcininkais, todėl jis sutvarkė visus reikalingus dokumentus, ant kurių V. S., J. S., E. U. bei R. G. pasirašė kaip akcininkai. Dokumentuose buvo numatyta, kad įnašus už akcijas jie įmokės ne iš karto, o per tam tikrą laikotarpį, nes vairuotojai neturėjo reikalingos pinigų sumos. Sprendime padidinti įmonės įstatinį kapitalą piniginiais įnašais, papildomai išleidžiant 100 litų nominalios vertės akcijas, buvo padaryta klaida: bendrovės akcijų skaičius buvo didinamas iki 2100, o ne iki 2000 akcijų, be to, klaidingai nurodytas ir jam priklausiusių akcijų skaičius- jam priklausė ne 350, o 450 akcijų. Už savo akcijas jis sumokėjo 35000 litų. Kiti bendrovės akcininkai įnašų už akcijas neįmokėjo.

Kadangi buvo maži tarptautinių pervežimų įkainiai ir bendrovė ėmė dirbti nepelningai, jis nusprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti. 2001 m. liepos mėnesį jis rado skelbimą asmens, kuris nurodė, jog pirktų transporto įmonę. Paskambino skelbime nurodytu telefonu ir susitarė G. esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) susitikti su skelbimą davusiu asmeniu. Į susitikimą atėjo apie 40 metų amžiaus vyriškis, prisistatęs A. S.. Jis nurodė, kad gyvena A., nori verstis krovinių pervežimu ir sutiko nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 64 000 litų. Po 2 dienų jie susitiko jo namuose ir aptarė visas pardavimo detales, o sutartį dėl akcijų pardavimo susitarė pasirašyti 2001 m. rugpjūčio 3 d. Kadangi V. S., J. S., E. U. bei R. G. pinigų už savo dalį akcijų nebuvo įmokėję, 2001 m. rugpjūčio mėn. pradžioje jis su jais susitiko, paaiškino, kad parduoda akcijas A. S.. Visi akcininkai neprieštaravo akcijų pardavimui, todėl tai buvo įforminta 2001-08-03 visuotinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo protokolu ir šį protokolą jie visi pasirašė. Protokole buvo nurodyta, kad jis yra įgaliotas visų akcininkų vardu pasirašyti ir patvirtinti antspaudu akcijų pardavimo sutartis. Su A. S. kiti akcininkai nebuvo susitikę, akcijų pardavimo dokumentus tvarkė jis vienas ir pinigus už jas iš A. S. gavo jis. Kadangi V. S., J. S., E. U. bei R. G. nebuvo sumokėję savo įnašų už akcijas, todėl pinigų už parduotas akcijas jis jiems ir nemokėjo.

2001 m. rugpjūčio 3 d. pas jį į namus atvažiavo A. S., jie abu pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo-pirkimo sutartį ir A. S. jam sumokėjo 16 000 JAV dolerių. Prieš pasirašant sutartį jis tikrino A. S. asmens pasą, nes reikėjo nurodyti šio asmens anketinius duomenis. Dokumentas jam jokio įtarimo nesukėlė, todėl jie ir pasirašė akcijų pardavimo sutartį. Pagal abipusį susitarimą, jis formaliai laikinai dar liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes nebuvo sutvarkyti jo atleidimo iš direktorių dokumentai. Tačiau faktiškai visą bendrovės valdymą perėmė A. S.. Tą pačią dieną jie nuvažiavo į U. bei M., kur buvo laikomos transporto priemonės ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 108-03/1 akcijas įsigijusiam A. S. jis perdavė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius, tačiau bendrovės valdomus du balninius vilkikus bei dvi puspriekabes SCHMITZ. U. vilkikas ir puspriekabė buvo laikomi dėl to, kad tuo metu jo vairuotoju dirbo R. K.. M. vilkikas su puspriekabe buvo laikomi dėl to, kad tuo metu jo vairuotoju bendrovėje dirbo G. M.. Abu automobiliai buvo laikomi saugomose aikštelėse. A. S. jis automašinų dokumentų ir raktų nepadavė, kadangi jie buvo pas vairuotojus.

Po automobilių perdavimo krovinių vežimo užsakymais jau rūpinosi A. S., nors formaliai direktoriumi dar buvo R. J.. Tik 2001 m. rugsėjo 7 d. naujasis akcininkas A. S. atleido jį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, o rugsėjo 17 dieną jis A. S. perdavė visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Juos perduodant, buvo surašyti dokumentų perdavimo-priėmimo aktai. 2001 m. rugsėjo 7 d. registruotu laišku jis informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą kitam asmeniui. Kodėl to nepadarė iš karto po akcijų pardavimo sutarties pasirašymo, paaiškinti negali. Kadangi turtas buvo perduodamas naujam įmonės savininkui, o ne kitai įmonei, jis nepagalvojo, kad daro kokį pažeidimą. Manė, kad tokiu atveju užtenka tik informuoti lizingo bendrovę.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijusiam A. S. realiai jis neperdavė vilkikų su puspriekabėmis, nes jų raktai bei dokumentai buvo pas vairuotojus. Tačiau pagal dokumentus bendrovės turtas buvo perduotas naujajam akcininkui t.y. buvo pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, nes naujas direktorius nebuvo paskirtas, o A. S. jį skubino tai padaryti, nes turėjo naujų užsakymų. Iki 2001 m. rugsėjo 17 d., t.y. iki to laiko, kuomet perdavė A. S. buhalterinės apskaitos dokumentus, jis nežinojo, ar yra paskirtas naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kadangi jis tuo metu iš direktoriaus pareigų jau buvo atleistas, o A. S. buvo vienintelis asmuo, kuriam jis galėjo perduoti bendrovės turtą bei dokumentus, todėl taip ir padarė. Vilkikus ir puspriekabes jis formaliai anksčiau perdavė A. S. nei buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, nes A. S. jį labai skubino pasirašyti visus dokumentus ir sakė, kad turi rimtų užsakymų krovinių pervežimui.

Dar formaliai būdamas neatleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų jis sužinojo, kad vieno iš A. S. perduotų vilkikų vairuotojas R. K., vairavęs vilkiką su puspriekabe, buvo sulaikytas Lenkijoje su kontrabandinių cigarečių kroviniu. Tuo metu jis dar nebuvo atleistas iš direktoriaus pareigų, tačiau faktiškai nieko nedarė. Jis tik R. K. tą kartą išlydėjo į reisą ir perdavė jam iš A. S. gautus ir vairuotojui skirtus pinigus.

Jo įsitikinimu, vilkikus ir puspriekabę naujajam akcininkui A. S. jis perdavė teisėtai, nes A. S. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, o naujas direktorius paskirtas nebuvo. Perduodamas minėtą turtą, jis neturėjo tikslo jo iššvaistyti, todėl mano, jog yra nekaltas ir už vilkikų bei puspriekabių dingimą yra atsakingas A. S..

Liudytojas R. K. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad 2001 m. kovo mėn. įsidarbino vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai bankrutavus ir perdavus lizingu valdytus du vilkikus Volvo FH12 bei puspriekabes UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis taip pat perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jos direktorių R. J. pažinojo iš matymo, o su jo pavaduotoju D. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini)“, paskirta puspriekabė būdavo laikoma automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), o su vilkiku jis važiuodavo namo į U. ir laikydavo jį prie namų. 2001 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, datos jis nepamena, jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. J. ir nurodė su vilkiku ir puspriekabe kitos dienos ryte būti K.. Į K. jis nuvažiavo iš vakaro ir laukė (duomenys neskelbtini) degalinėje. Ryte privažiavo užsakovai, kurie sakė, kad su vilkiku VOLVO FH12 jis iki pasikrovimo vietos neprivažiuos, todėl puspriekabę perkabino prie vilkiko KAMAZ. Ją atgal atvarė maždaug po 4-5 valandų su medienos kroviniu. Užsikabinęs puspriekabę, jis nuvažiavo į muitinę K. Ten krovinys buvo patikrintas, sutvarkyti kelionės dokumentai. Apie 21 val. jis atvyko į (duomenys neskelbtini) degalinę prie (duomenys neskelbtini). Ten atvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. J. ir padavė reikalingus dokumentus bei pinigų-apie 1200-1400 JAV dolerių ir liepė krovinį vežti į dokumentuose nurodytą P. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra parduotos, ar yra pasikeitęs direktorius, jam niekas nesakė. L. muitinės pareigūnai patikrino jo vairuojamą vilkiką su puspriekabe ir aptiko kontrabandinį cigarečių krovinį, dėl ko jis buvo sulaikytas ir kalinamas 6 mėn. Jis buvo nuteistas, o vilkikas bei puspriekabė buvo konfiskuoti. Prieš jo kelionę į L. nei R. J., nei kiti asmenys, vilkiko VOLVO FH12 ir puspriekabės neapžiūrinėjo.

Grįžęs po įkalinimo į L., jis sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos kažkokiam fiziniam asmeniui, todėl pasiskambino R. J.. Norėjo išsiaiškinti, kam perduoti pas jį likusius bendrovės dokumentus. R. J. jam patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos bei nurodė, kad nežino, kaip susisiekti su nauju bendrovės direktoriumi ir kaip perduoti jam dokumentus. Naujos bendrovės buvimo vietos bei kontaktinių telefonų jis nežinojo. Apie akcijų pardavimą ir turto perdavimą R. J. nieko jam nepasakojo. A. S. jis nepažįsta, niekada nėra jo matęs ar bendravęs.

Liudytojas R. G. parodė, jog nepamena kokiomis aplinkybėmis ir kada jis susipažino su R. J., tačiau jį gerai pažinojo. Kartą, susitikęs su R. J., šis paprašė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo dokumentus. Kokiu tikslu to reikėjo R. J., jis nežino, tačiau pasirašė dokumentus, nes R. J. paaiškino, kad toks akcijų pirkimo veiksmas reikalingas jo bendrovės plėtimui. R. J. pažadėjo ateityje priimti jį dirbti savo bendrovėje. Formaliai jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, tačiau pinigų už akcijas nei R. J., nei kokiam tai kitam asmeniui jis nemokėjo. Vėliau R. J. prašymu jis pasirašė ir dokumentus, kad įgytas akcijas sutinka parduoti, tačiau kam ir už kokią sumą-nepamena, nes pirkimo-pardavimo dokumentai liko pas R. J.. Pinigų už akcijas jis negavo.

Liudytojas J. S. paaiškino, kad 2001 m., datos nepamena, jis neoficialiai dirbo tarptautiniu krovinių pervežimu užsiimančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo kaltinamasis R. J.. Šią bendrovę jis susirado per kitus vairuotojus. Jam buvo pažadėta, kad po bandomojo laikotarpio jis bus įdarbintas bendrovėje oficialiai. Su bendrovės vadovais jis beveik nesusitikdavo, kalbėdavo tik telefonu. Pradžioje jam buvo duotas vilkikas „Volvo“, tačiau nuolatinė transporto priemonė nebuvo paskirta. Jis nurodė, kad jam būdavo paskambinama telefonu, liepiama pasiruošti reisui į užsienį. Po kurio laiko koks nors jam nepažįstamas vairuotojas iš K. į M. atvarydavo kokį nors balninį vilkiką su puspriekabe bei kroviniu, kurį jis turėdavo nuvežti ir nuveždavo į paskirties vietą užsienio valstybėje. Puspriekabė visada būdavo jau pakrauta kokiu tai kroviniu, su muitinės plombomis. Atvažiavęs vairuotojas jam atiduodavo ne tik vilkiką su kroviniu, bet ir pinigus kelionei bei nurodydavo, kad pinigus perdavė R. Į tokias komandiruotes jis vyko gal du ar tris kartus, nors nebuvo oficialiai įdarbintas bendrovėje. Jam buvo pasakyta, kad tik po bandomojo laikotarpio jis bus oficialiai įdarbintas.

Kartą R. J. jo paprašė pasirašyti akcininko dokumentus, t.y. pasiūlė tapti bendrovės akcininku. Kadangi jis pinigų akcijoms neturėjo, tai R. J. jam pasiūlė už jas sumokėti vėliau dalimis. Kadangi jis pinigų neturėjo, tai už akcijas R. J. nei karto ir nesumokėjo. Netrukus R. J. atvežė ir liepė pasirašyti jam dokumentus, kuriais jis akcijas pardavė kažkokiam tai asmeniui. Kadangi pirkdamas akcijas jis pinigų nemokėjo, tai ir jas parduodamas, jų iš pirkėjo nereikalavo, tik pasirašė akcijų perleidimo sutartį.

Tokius parodymus J. S. patvirtino ir akistatoje su R. J.(1 t., b.l. 90-91).

Liudytojas E. U. paaiškino, kad dirbo tolimų reisų vairuotoju bendrovėje, kurios pavadinimo nepamena, tačiau ji galėjo būti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nežino, kur buvo bendrovės administracinės patalpos ir kur ji buvo registruota, kadangi paskirtą jam transporto priemonę, kuria jis veždavo krovinius į užsienį, jam leisdavo laikyti namuose. Dokumentus krovinių pervežimui jam visada perduodavo degalinėse. Su bendrovės vadovais jis bendraudavo telefonu arba degalinėse, kai jie atveždavo dokumentus. Bendrovės vadovai buvo du, abu apie 25-30 metų amžiaus. Vienas apie 180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesiais plaukais. Jo vardas buvo R. Kitas vyras buvo apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiais plaukais, nešiodavo akinius. Kiek prisimena, jo vardas K. Telefonų numerių, kuriais bendraudavo su minėtais vyrais, nebeprisimena. Dirbdamas bendrovėje jis važinėdavo balniniu vilkiku „Scania“, kurio numerių nepamena. Puspriekabių buvo kelios. Krovinius dažniausiai veždavo į O., B. Bendrovė turėjo ir seną baltos spalvos vilkiką VOLVO F12. Dirbant minėtoje bendrovėje jam duodavo pasirašyti įvairių dokumentų, kuriuos pasirašydavo neskaitęs. Jam atrodo, jog pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jam niekas nėra siūlęs ir jis jų nepirko. R. J. jis pažįsta iš matymo, yra kelis kartus jį matęs. Vieną kartą jis buvo atvažiavęs pas jį į namus dėl kažkokių dokumentų pasirašymo. Gali būti, kad tuo metu jis buvo išgėręs ir kažkokius dokumentus pasirašė. Jis prisimena, kad jam dirbant vairuotoju, su kažkuo jis yra kalbėjęs apie akcijų pirkimą, tačiau akcijų tikrai nepirko. 2001-08-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole prie jo vardo ir pavardės esantis parašas jam nekelia įtarimo. Mano, kad protokole pasirašė jis ir parašas nėra suklastotas. Pasirašyti šį dokumentą jam galėjo paduoti arba bendrovės vadovai Ramūnas bei Kęstutis, arba R. J., kai buvo atvažiavęs pas jį į namus. Šio dokumento pasirašymo aplinkybių jis visiškai neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkime tikrai nėra dalyvavęs ir jokių akcijų nėra pardavęs. Minėti R., K. ar R. J. galėjo jo vardu tvarkyti dokumentus dėl akcijų pirkimo bei pardavimo, o jis juos galėjo pasirašyti nesigilindamas į jų turinį.

Apklaustas liudytoju V. S. paaiškino, kad yra dirbęs tarptautinių krovinių pervežimų paslaugas teikusioje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi ir važinėjo balniniu vilkiku VOLVO FH12 su puspriekabe. Jis neprisimena, kad būtų pirkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei vėliau jas pardavęs. Nieko neprisimena apie minėtų akcijų įsigijimo ar pardavimo aplinkybes, nes tokio fakto aplamai negali prisiminti, tačiau neatmeta galimybės, kad kažkas iš bendrovės darbuotojų davė jam pasirašyti kažkokius su akcijų pirkimu ir pardavimu susijusius dokumentus. Pinigų už akcijas jis tikrai niekam nemokėjo, nėra gavęs pinigų ir už parduotas akcijas.

Tokius parodymus liudytojas patvirtino ir akistatos su R. J. metu(t.1 b.l. 87-88).

Liudytoja Jūratė V. M. paaiškino, jog pagal skelbimą laikraštyje 2001-01-10 įsidarbino krovinių pervežimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Bendrovės direktorius buvo R. J., o jo pavaduotoju dirbo D. M.. Apskaitą bei įmonės buhalteriją ji tvarkydavo savo namuose, o reikalingus dokumentus jai atveždavo R. ar D. Kaip tiksliai vyko užsakymai krovinių pervežimams ji nežino. Įmonė turėjo du sunkvežimius VOLVO ir dvi puspriekabes, įgytus lizingo būdu. Apie tai ji žino iš dokumentų, kadangi matė transporto įgijimo lizingo sutartis, sąskaitas-faktūras, pagal kurias buvo apmokama lizingo bendrovei. 2001 m. rugpjūčio mėnesį direktorius R. J. jai pasakė, kad 2001 m. rugsėjo mėnesio viduryje dėl įmonės reorganizacijos ji bus atleista. Kokia tai bus reorganizacija, jis nepaaiškino. Iki rugsėjo mėnesio ji sutvarkė visus įmonės buhalterinius dokumentus. Išeidama iš darbo visus buhalterinius dokumentus atidavė R. J.. Jai nieko nėra žinoma apie tai, kaip vyko įmonės akcijų pardavimas ir kas nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Dar dirbdama, 2001 m. rugsėjo 17 d. ji surašė nepanaudotų griežtos atskaitomybės blankų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad bendrovės akcininkui A. S. ji perdavė nepanaudotus kasos pajamų orderius, PVM sąskaitas faktūras ir įgaliojimus, nors A. S. ji nėra mačiusi ir jo nepažįsta. Priėmimo perdavimo akte ji įrašė, kad dokumentus priėmė akcininkas A. S., kadangi taip buvo nurodęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. J.. Jis jai pasakė, kad bendrovė yra parduodama ir, kad pagal dokumentus ji visus blankus turinti perduoti ne jam, o naujajam akcininkui. Kuomet ji pasirašė tą blankų priėmimo-perdavimo aktą, A. S. parašo jame dar nebuvo. Surašytą aktą su savo parašu bei nepanaudotus dokumentus ji perdavė R. J.. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą ji sužinojo iš direktoriaus R. J., kuris paaiškino, kad keisis bendrovės savininkai ir pasiūlė laukti, kol su ja susisieks naujasis bendrovės savininkas. Ji tikėjosi, kad ir toliau dirbs buhaltere, tačiau naujasis akcininkas su ja nesusisiekė. Kadangi naujas bendrovės savininkas ar direktorius į ją nesikreipė, o R. J. jau nebuvo direktoriumi, ji pati parašė prašymą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kur buvo sutvarkyti jos atleidimo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad su R. J. jis susipažino Tauragės rajone prie ežero, žvejybos metu. Ten jie dažnai žvejodavo ir abu pabendraudavo. Tuo metu jis dirbo krovinių pervežimo bendrovėje- UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, o direktoriumi joje dirbo A. B.. Bendrovė tuo metu išperkamąja nuoma(lizingu) buvo įgijusi du vilkikus su puspriekabėmis. Pervežimo verslas nelabai sekėsi, nes buvo įvairių jį trukdančių priežasčių, todėl jie su A. B. rengėsi vilkikus gražinti lizingo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. R. J. pasakius, kad jis nori įkurti bendrovę ir pradėti tarptautinių krovinių pervežimo verslą, jis pasiūlė perimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikus bei puspriekabes, nes jau didelė suma pinigų buvo išmokėta lizingo bendrovei. R. J. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal trišalę sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ , (duomenys neskelbtini) perėmus visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus lizingo bendrovei, transporto priemonės-du Volvo vilkikai bei dvi puspriekabės perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion. Įmonės akcininkais tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta kaip akcininkas, kadangi ši bendrovė buvo vežėjų asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu ir vėliau savo narystę perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo paprasčiausias būdas tapti vežėjų asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams nereikėtų važiuoti į K., jie jį įgaliojo atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

R. J. pasiūlius, nuo 2001-01-10 D. M. ėmė pas jį dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat kaip ir „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi tarptautiniu krovinių pervežimu, o jis rūpinosi to verslo vystymu-klientų paieška, leidimų gavimu ir pan. 2001 m. vasario 2 d. vilkikų ir puspriekabių išperkamosios nuomos sutartis Nr. IN99/17N, IN99/18N, IN00/19N R. J. pavedimu kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas pasirašė jis. Nuo to laiko vilkikai VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės Schmitz, valst Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal sutartis perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion. Tą pačią dieną buvo surašyti turto priėmimo-perdavimo aktai. Po šių sutarčių pasirašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėti už transporto priemones likusias įmokas bei vykdyti visas sutarties sąlygas. Kadangi dalį įmokų buvo sumokėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo jas toliau.

Kaip įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimas, jis nieko nežino, nes R. J. su juo dėl akcijų pardavimo nesitarė. A. S. jis nepažįsta ir niekada nėra jo matęs. Apie bendrovės akcijų pardavimą jis sužinojo tik 2001 m. pabaigoje iš A. B., nes, pasirašydamas 2001-02-02 lizingo sutartį jis nurodė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefoną 8 211 51056, nes tuo metu dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl nustojus mokėti įmokas, pirmiausiai lizingo bendrovė pradėjo skambinti nurodytų telefonu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti du vilkikai su puspriekabėmis būdavo laikomi automobilių stovėjimo aikštelėje Kaune. Su vilkikų vairuotojais jis bendraudavo labai retai, tik kartais jiems telefonu duodavo nurodymus, iš kur reikia paimti krovinį. Jam žinoma, kad tuo metu vairuotoju dirbo R. K., kitų vairuotojų neprisimena. Vairuotoją R. K. jis pažinojo, kadangi šis pradžioje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau jis sužinojo, kad R. K. dėl kontrabandos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiku VOLVO FH12 buvo sulaikytas L.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sekėsi prastai ir bendrovė net neįstengė sumokėti jam atlyginimo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis išėjo 2001-07-25. Tuo metu bendrovė dar vykdė veiklą. Apie planuojamą kokį tai bendrovės akcijų pardavimą R. J. jam nesakė. Išėjęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis bendrovės veikla nebesidomėjo ir nieko nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimus, akcijų pirkimus ar jų pardavimus. Pats niekad nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. A. S. jis nepažįsta.

Liudytojas A. B. parodė, kad buvo įsteigęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vertėsi krovinių pervežimu, ir buvo jos direktoriumi. Kaip bendrovės direktorius su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė išperkamosios nuomos sutartis IN99/17, IN99/18, Nr. IN00/19 ir IN00/23, kuriomis bendrovė įsigijo lizingu du vilkikus VOLVO FH12 bei puspriekabes. Jo vadovaujama bendrovė užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu ir turėjo tik išvardintas transporto priemones. Kadangi verslas gan sunkiai sekėsi, jis norėjo įgytas transporto priemones kam nors perleisti. 2000 m. vasarą Š. susipažino su R. J., kuris papasakojo, kad nori užsiimti krovinių gabenimu. Jie susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleis R. J. abu vilkikus ir puspriekabes. 2001-02-02 Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, buvo pasirašytos trišalės sutartys pagal kurias vilkikai ir puspriekabės perėjo R. J. įsteigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje buvusius vilkikus ir puspriekabes bei vykdyti kitas sutarties sąlygas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo laiduoti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių neįvykdymą. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą A. S. jis nieko nežino, A. S. niekada nėra matęs, o apie akcijų pardavimą sužinojo tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, kuomet šie ėmė skambinti jam, ieškodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų.

Byloje esantys dokumentai-sutartys Nr. IN99/17N (1 t. b.l. 36-37), Nr. IN99/18N (1 t. b.l. 42-43), Nr. IN00/19N (1 t., b.l. 58-59) ir Nr. IN00/23N (1 t., b.l. 64-65) bei jų priedai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinių krovinių pervežimo paslaugų teikimui išperkamąja nuoma įgijo 2 vilkikus VOLVO FH 12 bei dvi puspriekabes-platformas SCHMITZ.

Išperkamosios nuomos sutartys Nr. IN99/17 (1 t. b.l. 34-35) bei Nr. IN99/18 (1 t. b.l. 40-41) patvirtina, kad 1999-09-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę 36 mėn. išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi išperkamosios nuomos pagrindu jai perduotais 2 vilkikais VOLVO FH 12(alst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš sutarčių IN99/17N (1 t. b.l. 36-37) ir Nr. IN99/18N (1 t., b.l. 42-43) tekstų matyti, kad 2001-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-02-02 sudarė šias trišales sutartis, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) sutinkant, perdavė UAB„(duomenys neskelbtini)i“ tokias minėtų sutarčių pagrindu jai atsiradusias teises bei pareigas, kokios teisės ir pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kilusios 1999-09-27 išperkamosios nuomos sutarčių Nr.IN99/18 bei IN99/17N sudarymo metu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko šias teises bei pareigas perimti .

Iš turto priėmimo-perdavimo aktų prie sutarčių Nr.IN99/17N(1t.38-39) bei Nr. IN99/18N(1t. b.l. 44-45) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė turtą - 2 balninius vilkikus VOLVO FH12(kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš išperkamosios nuomos sutarčių Nr. IN00/19 (1 t.b.l. 56-57) ) ir Nr. IN00/23 (1 t. b.l. 62-63) matyti, kad 2000-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę 36 mėn. išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi 2 puspriekababėmis, SCHMITZ, pagamintomis 1998 metais.

Sutartys Nr. IN00/19N (1 t. b.l. 58-59) ir Nr. IN00/23N (1 t. b.l. 64-65) patvirtina, kad 2001-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė šias sutartis, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) sutinkant, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)i“ visas iš išperkamosios nuomos sutarčių Nr. IN00/19 (1 t. b.l. 56-57) ir Nr. IN00/23 (1 t. b.l. 62-63) jai atsiradusias teises ir pareigas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyse nurodytas teises bei pareigas prisiėmė.

Sutarčių Nr. IN00/19N bei Nr. IN00/23N priėmimo-perdavimo aktai (1 t. b.l. 60-61,66-67) patvirtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-02-02 perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė naudojimui turtą – 2 puspriekabes- platformas SCHMITZ, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2001-08-03 akcininkų susirinkimo protokolo kopijos(1t. b.l. 104) matyti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai R. J., E. U., V. S., J. S. bei R. G. leido pirkti A. S. bendrovės akcijas bei suteikė teisę R. J. pasirašyti akcijų pardavimo sutartis. Šio dokumento teisingumo neginčija ir teisme apklausti liudytojai-akte nurodyti bendrovės akcininkai.

2001-08-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sutartis (1 t. b.l. 96) patvirtina tą aplinkybę, kad 2001-08-03 R. J. pardavė A. S. savo 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų už 45000 Lt.

2001-08-03 priėmimo-perdavimo aktas (1 t. b.l. 98) patvirtina, kad šiuo dokumentu R. J. perdavė naujajam bendrovės akcininkui A. S. pagal 2001-02-02 sutartis Nr.IN99/17N; IN99/18N; IN00/19N; IN00/23N iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu gautus vilkikus bei puspriekabes.

Iš 2001-08-06 akcininko A. S. sprendimo Nr. Spr. 108-03/1 kopijos (1 t., b.l. 99) matyti, kad juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas A. S. atleido bendrovės direktorių R. J. iš direktoriaus pareigų nuo 2001-09-07.

2001-09-17 priėmimo perdavimo akto kopijos (1 t., b.l. 100-101)patvirtina, kad 2002-09-17 J.V. M. naujajam bendrovės akcininkui A. S. perdavė nepanaudotus griežtos atskaitomybės blankus, o R. J. perdavė visus dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“;

Byloje esantys dokumentai(1t. b.l. 108-115) patvirtina duomenis apie A. S. asmens paso pametimą.

Iš ataskaitų apie autotransportą, kirtusį Lietuvos Respublikos sieną (1 t., b.l. 168-171), matyti, kad vilkikas VOLVO FH12 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe SCHMITZ (valst.. Nr. (duomenys neskelbtini)) paskutinį kartą iš Lietuvos išvyko į Lenkiją 2001-08-15 ir grįžo 2001-08-31, o vilkikas VOLVO FH12 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe SCHMITZ (valst.. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko iš Lietuvos į Lenkiją 2001-08-08 ir į Lietuvą negrįžo.

Iš Lenkijos Respublikos gauti dokumentai patvirtina, kad vilkikas Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. K., 2001-08-08 buvo sulaikytas L. teisėsaugos pareigūnų su kontrabanda į L. įvežtų cigarečių kroviniu ir S. apskrities teismo 2002-09-23 nuosprendžiu vilkikas bei puspriekabė buvo konfiskuoti(1 t., b.l. 122-150).

Iš R. J. pareikšto kaltinimo matyti, jog jis kaltintas tuo, kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, įsigijusiam uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. S. vardu, neteisėtai, neturėdamas teisės disponuoti turtu ir pagal 2001-02-02 sutarčių Nr. IN99/17N, IN99/18N, IN00/23N, IN00/19N 2.2 punktą, neturėdamas atskiro tam išduoto nuomotojo įgaliojimo, perdavė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos pagrindais naudojamą ir jo žinioje buvusį turtą-vilkikus bei puspriekabes, priklausančius uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą bei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 214386,21 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog kaltinime nurodytų aplinkybių nepatvirtina šiame nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl R. J. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5d. 1p).

Kaltinime daromos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kaltinime nurodytų sutarčių Nr.IN99/17N, IN99/18N, IN00/23N, IN00/19N 2.2 punktuose kalbama ne apie privalomą nuomotojui įgaliojimą disponuoti turtu, o apie nuomininko įsipareigojimą iki 2001-02-05 perduoti pagal priėmimo-perdavimo aktus turtą, kurį nuomininkas gavo ir turi pagal išperkamosios nuomos sutartį. Todėl minimų sutarčių 2.2 punktų pagrindu kaltinamasis neprivalėjo turėti įgaliojimo disponuoti turtu. Apie privalomą nuomotojo įgaliojimą disponuoti turtu kalbama ne kaltinime nurodytų sutarčių 2.2 punkte, o išperkamosios nuomos sutarčių Nr.IN99-17-IN99/18 bendrosiose sąlygose, todėl kaltinime galėjo būti nurodytas šių sąlygų pažeidimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrųjų nutarties nuostatų 2.2 punkte nurodoma(t.1 b.l.46-55), kad nuomininkas sutarties pagrindu neturi teisės tik disponuoti turtu(jį parduoti, įkeisti ir pan.), jei neturi atskiro tam išduoto nuomotojo įgaliojimo. Tačiau sąlygose nurodytos teisės nedraudžia bendrovės savininkui ar jos akcininkui perduoti turtą naujajam savininkui (akcininkui). Sutartyje nurodytų nuomininko pareigų 5.7.4 punkte numatyta, kad nuomininkas per 5 dienas turi pranešti nuomotojui apie tai, kad nutariama keisti nuomininko pavaldumą, savininką arba nuosavybės formas. To nepadarius, sutarties 5.8 punktas numato šio punkto pažeidimo sankciją-400 litų baudą.

Nei šioje nagrinėjamoje byloje, nei iš jos išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00097-08 esančiais įrodymais nėra paneigti kaltinamojo parodymai, kad jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas asmeniui, kuris pateikė suklastotą ir A. S. vardu išduotą asmens pasą. Objektyviais faktiniais duomenimis nėra paneigta ir tai, kad R. J. žinojo apie tai, kad parduoda akcijas ne A. S., o kitam asmeniui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tikint kaltinamojo parodymais bei jais vadovaujantis, Kauno apygardos prokuratūros 2008-01-10 nutarimu iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos LR BK 182 str. 2d. buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas prieš nenustatytą asmenį, kuris apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos pagrindu naudojamas transporto priemones. Kauno apygardos teismui pareikalavus išskirtos bylos medžiagą(Kauno rajono PK byla Nr.65-1-00097) ir su ja susipažinus, matyti, kad ikiteisminis tyrimas joje 2008-03-20 nutarimu nutrauktas, neatlikus po išskyrimo iš nagrinėjamos bylos nei vieno tyrimo veiksmo. Tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1d. 1p. t.y. nesant LR BK 182 str. 2d. numatyto nusikaltimo požymių.

Nutarime nutraukti tyrimą konstatuojama, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei priimtomis operatyvinėmis paieškos priemonėmis byloje Nr.65-1-00097 nepavyko nustatyti asmens, kuris apgaule prisistatęs A. S. ir pateikęs prarastą A. S. pasą, išperkamosios nuomos pagrindais perduoto jam turto negražino. Tačiau tyrimas, nesant LR BK 182 str. 2d. numatyto nusikaltimo požymių, nutrauktas dėl to, jog apie tai, kad R. J. perdavė bendrovės turtą asmeniui, prisistačiusiam A. S., yra tik įtariamojo R. J. gynybinė versija.

Toks įrodymais nepagrįstas ir visiškai nemotyvuotas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš nenustatytą asmenį, kuris R. J. pateiktais duomenimis ir galėjo apgaule užvaldyti svetimą-UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, yra neteisėtas. Neteisėtas pirmiausiai dėl to, jog priėmus sprendimą išskirti tyrimą esant požymiams LR BK 182 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos, išskirtame tyrime neatlikus nei vieno tyrimo veiksmo, buvo priimtas priešingas 2008-01-10 sprendimui veiksmas-2008-03-20 nutarimas nutraukti tyrimą.

Nutarimas nutraukti tyrimą prieš nenustatytą asmenį neteisėtas dėl to, kad iš bylos medžiagos matyti, jog R. J. versija nebuvo paneigta. Netikėti juo nėra pagrindo dėl to, kad dalis turto-balninis vilkikas Volvo FH 12(kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) su priekaba valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) aplamai nebuvo iššvaistyta.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad realiai A. S. prisistačiusiam asmeniui vilkikai su priekabomis nebuvo fiziškai perduoti. Parduodant akcijas, tarp pirkėjo ir pardavėjo buvo tik pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas. Jis galėjo ir turėjo būti pasirašytas, nes tos pat dienos sprendimu naujasis bendrovės akcininkas-A. S. priėmė sprendimą atleisti iš direktoriaus pareigų R. J.. Kadangi naujasis direktorius nebuvo paskirtas, o A. S. prisistatęs asmuo buvo vienintelis bendrovės akcininkas, akivaizdu, jog tik jam ir galėjo būti perduotas bendrovės valdomas turtas. Kad toks veiksmas neprieštarauja galiojantiems įstatymams, patvirtina ta aplinkybė, kad R. J. A. S. prisistačiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą turtą ne pardavė, dovanojo ar kitaip perleido, o perdavė tolimesniam valdymui pagal išperkamosios nuomos sutartį.

Visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad kaltinime nurodyti abu vilkikai su puspriekabėmis bei jų dokumentai realiai buvo jais dirbančių ir juos vairuojančių vairuotojų-R. K. bei G. M. žinioje, o ne fiziškai perduoti A. S.. Įrodymais patvirtinta, kad jau po akcijų pardavimo t.y. 2001-08-08 vilkiku Volvo FH 12(kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) su priekaba valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001-08-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas R. K. į L. kontrabanda įvežė cigaretes, dėl ko minima transporto priemonė buvo areštuota. Kadangi R. K. buvo nuteistas, Suvalkų apskrities teisme buvo priimtas sprendimas vilkiką bei priekabą konfiskuoti. Šis sprendimas buvo priimtas žinant turto savininkui-UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, bent jau šis turtas nebuvo kieno nors pasisavintas ar iššvaistytas, todėl R. J. visiškai nepagrįstai pareikštas kaltinimas iššvaisčius turtą- vilkiką Volvo FH 12(kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) su priekaba valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)).

Teismo įsitikinimu, nėra pakankamo pagrindo kaltinti R. J. neteisėtai perdavus A. S. pasivadinusiam asmeniui ir vilkiką VOLVO FH12 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabę SCHMITZ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)).

Ištirtieji įrodymai rodo, jog rašytinę sutartį perduoti vilkikus bei puspriekabes su A. S. prisistačiusiu asmeniu R. J. pasirašė 2001-08-03. Byloje esantys duomenys(t.1 b.l. 170) patvirtina, kad jau po tariamo transporto priemonių perdavimo šia transporto priemone su priekaba į L. per K. PKP 2008-08-15 išvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas G. M.. Jis ta pačia transporto priemone 2001-08-31 grįžo į L.

Nei nagrinėjamoje, nei iš jos išskirtoje byloje G. M. nuo tyrimo pradžios t.y. nuo 2001-11-26 nebuvo nei karto apklaustas. Nebuvo aiškintasi, kieno pavedimu kaltinime nurodytu vilkiku jis išvyko iš Lietuvos 2001-08-15 ir kam 2001-08-31 grįžęs į Lietuvą perdavė VOLVOFH12 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabę SCHMITZ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)). Teismui pateiktoje medžiagoje nėra paneigta galima prielaida, kad iki šiol aukščiau nurodyta transporto priemonė bei puspriekabė yra paskutinio ja valdžiusio asmens- G. M. žinioje. Kad tokios versijos negalima atmesti, patvirtina tai, jog oficialiai A. S. sprendimu R. J. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų 2001-08-03. Duomenų, kad G. M. kas nors buvo žinoma apie akcininko pasikeitimą, byloje nėra. Todėl negalima atmesti prielaidos, kad G. M. neturėjo kam perduoti jo žinioje buvusios transporto priemonės ir ji iki šiol yra jo žinioje, ar saugoma tik jam vienam žinomoje vietoje.

Šioje byloje yra svarbus įrodinėjimo pareigos (onus probandi) klausimas. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. LR BPK 2 str. įpareigoja ne teismą, o prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas imtis įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. LR BPK 7 str. numato, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kaltinimo ir gynybos šalys, nagrinėjimo teisme metu turėdamos lygias teises teikti įrodymus, neprašė kviesti į teismą G. M.. Todėl teismas vadovaujasi jam pateiktais ir teisme ištirtais įrodymais. Daryti byloje pertrauką, ieškoti teismui pateiktais duomenimis užsienyje gyvenančio G. M. bei rinkti įrodymus, teismas nemato įstatyminio pagrindo, nes tyrimas byloje atliekamas jau nuo 2001m. lapkričio mėn.26 d., o LR BPK 212 str. 10 p. bei 215 str. numato net ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai perleidžia tretiesiems asmenims. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Sekant kaltinimo logika, nagrinėjamoje byloje R. J. nusikalstamą veiką baigė pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingu valdomo turto perdavimo naujajam savininkui-akcininkui aktą. Tai prieštarauja elementariai logikai, nes tuo atveju, jei naujasis savininkas-akcininkas būtų mokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas išperkamosios nuomos įmokas, jis, jas išmokėjęs, butų tapęs teisėtu tariamai R. J. iššvaistyto turto savininku.

Teismas, ištyręs jam pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų, kad R. J. jo žinioje buvusį turtą kitam asmeniui perdavė neteisėtai ir tokiu būdu tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį turtą. Dėl šios priežasties jis išteisintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str. teismas

n usprendė:

R. J. kaltintą ir atiduotą teismui pagal LR BK 184 str. 2d. išteisinti, jam nepadarius šio nusikaltimo požymių turinčios nusikalstamos veikos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. J. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą R. J. 214386,21 Lt. civilinį ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui prie bylos prijungtą baudžiamosios bylos Nr.65-1-00097-08 medžiagą(2 tomai 222 lapai) gražinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Šis nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas