- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-1222-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15754-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., A. G.
- Pareiškėjas
- UAB „Medicinos bankas“
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Medicinos bankas“ prašymą suinteresuotiems asmenims A. G., V. G., antstoliui Valdui Čeglikui dėl skolininko turto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko A. G. turto, įgyto santuokoje su V. G., dalį, nustatant skolininkui nuosavybės teisę į ½ V. G. gaunamų pajamų bei pajamų, esančių V. G. priklausančiose sąskaitose bankuose. Nurodo, kad atliekant vykdomuosius veiksmus pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-2053-798/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. G. UAB „Medicinos bankas“ naudai, antstolis Valdas Čeglikas areštavo pinigines lėšas, priklausančias skolininko sutuoktinei V. G. Antstolis 2011-09-23 raštu informavo išieškotoją, kad skolininko sutuoktinė dirba ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su V. G. nustatymo. Nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašė vadovautis CK 3.88 str. 1 d. 1 p. bei 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys yra lygios, atsižvelgus į aplinkybę, kad minėtas sutuoktinių turtas nėra padalintas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo [antstolis] Valdas Čeglikas su prašymu sutiko, nurodydamas, kad skolininko ir V. G. santuoka buvo sudaryta 1987-03-07, vedybų sutarčių registre nėra įregistruota vedybinės ar povedybinės sutarties. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-881-866/2011 buvo nustatyta, kad skolininkui priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje su V. G. nuosavybėje yra butas (duomenys neskelbtini), ir automobilis Mercedes Benz C220, a/n Nr. (duomenys neskelbtini) Kito turto skolininkas neturi, sąskaitose lėšų neturi, niekur nedirba. Skolininko sutuoktinė dirba UAB „Apunta“, todėl vadovaujantis CK 3.88 str. prašė nustatyti, kad minėtos pajamos priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis.
Suinteresuotas asmuo V. G. su pareiškimu nesutiko, nurodydama, kad teismo sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2053-798/2011, buvo išduotas vykdomasi raštas, tačiau skola buvo priteista solidariai iš dviejų atsakovų – A. G. ir UAB „Akentas“. Pareiškėjas nenurodė, kad skola vykdoma ir iš kito solidaraus skolininko ir/ar pastarojo turimo turto [LR CK 3.112 str. 1 d.]. A. G. nuo 2010-10-23 yra išvykęs iš Lietuvos, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, tokiu būdu pažeisdamas sutuoktinio pareigas. Atsižvelgiant į išdėstyta bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais V. G. pajamos ir lėšos, esančios bankų sąskaitose, jiems daugiau kaip metus kartu negyvenant, nevedant bendro ūkio, neturėtų būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Priešingu atveju būtų pagrindas nuo sutuoktinių lygių dalių principo nukrypti ir skolininko turto dalis turėtų būti ne didesnė nei 1/10 bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, įvertinus tai, kad ji viena išlaiko savo ir skolininko A. G. nepilnametį sūnų.
Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino pareiškėjo UAB „Medicinos bankas“ prašymą, nustatydamas, kad skolininkui A. G. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, gaunamų iš V. G. darbinės veiklos ir pajamų, esančių V. G. priklausančiose sąskaitose bankuose. Teismas nurodė, kad, norint individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, reikia nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Minėta aplinkybė lemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio rėžimo turtą [LR CK 3.112 str.]. Remdamasis bylos medžiaga bei aplinkybe, kad byloje nėra duomenų apie abiejų sutuoktinių prievoles, teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-06-02 sprendimu už akių nustatyta skolininko A. G. prievolė yra asmeninė. Teismas nustatė, kad skolininko turimo asmeninio turto, kuris buvo priteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 nutartimi civ. byloje Nr. 2-881-866/2011 (butas ir automobilis) pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą, nepakanka – skolininkas A. G. yra skolingas papildomai dar 208 000 Lt. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, ar kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš kito solidaraus skolininko – UAB „Akentas“, nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą, nes kreditorius turi teisę rinktis, iš kurio solidaraus skolininko pirmiausia įvykdyti prievolę. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo teismo buvo atmestos, kaip išeinančios už pareikšto reikalavimo ribų. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad išieškotojas pagrįstai kreipėsi CPK 667 str. nustatyta tvarka dėl skolininko turimos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis. Teismo vertinimu, skolininko sutuoktinės pateikti įrodymai apie šeimoje auginamą nepilnametį vaiką nesudaro pagrindo nukrypti nuo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto lygių dalių principo, kadangi nepilnametį vaiką auginantis tėvas (motina), negaunantis išlaikymo vaikui, nepilnamečio interesais turi teisę prašyti priteisti išlaikymą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2011-11-02 nutartimi atsisakius priimti V. G. pareiškimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš skolininko A. G., į teismą pakartotinai ji nesikreipė, į teismą dėl santuokos nutraukimo ar separacijos (gyvenimo skyrium) nustatymo taip pat nesikreipė. Šios nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja V. G. paaiškinimais dėl jų šeimos atskiro ūkio tvarkymo, todėl teismas šiuo atveju darė išvadą, kad išieškojimo nukreipimas į santuokos metu įgyto skolininko turto dalį jo sutuoktinės teisių ir interesų nepažeidžia. Kadangi V. G. nedetalizavo, kokios lėšos laikomos jos vardu atidarytose banko sąskaitose, todėl buvo daroma išvada, kad šiam turtui taip pat taikomas turto teisinis režimas, reglamentuojamas LR CK 3.88 str. Piniginės lėšos, gautos iš V. G. darbinės veiklos UAB „Apunta“, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi CK 3.117 str. nustato, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl skolininko sutuoktinės vardu gaunamos pajamos dalintinos lygiomis dalimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą dėl skolininko A. G. turto dalies, esančios kartu su V. G. nuosavybėje, nustatyto išnagrinėti iš esmės. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių bendro turto dalių dydžio nustatymo, turėtų atsižvelgti į tai, ar nėra pagrindo turto lygių dalių prezumpcijai paneigti. Teismui buvo nurodyta, kad skolininko sutuoktinė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi A. G. ir jį išlaiko, prie sūnaus išlaikymo sutuoktinis A. G., šiuo metu gyvenantis ne Lietuvoje, neprisideda. Aplinkybė, kad nebuvo kreiptasi dėl išlaikymo priteisimo, nepaneigia aplinkybės, kad vaiko interesai bus pažeisti ne tik negaunant išlaikymo iš kito tėvo, bet ir sumažinus tėvo, kuris jį išlaiko, pajamas. Nors teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo A. G. asmeninio turto neturi, tačiau nepareikalavo, kad su prašymu būtų pateikti įrodymai, jog A. G. negauna darbinių ar kitokių pajamų. Todėl nėra aišku, ką pakeistų formalus sutuoktinės kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo iš sutuoktinio, kuris neturi jokio turto ar pajamų. Aplinkybės, kad apeliantė išlaiko nepilnametį sūnų, byloje pateikti įrodymai apie jos pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos (minimali alga), o A. G. nuo 2010 m. spalio 23 d. yra išvykęs iš Lietuvos, yra tos aplinkybės, kurioms esant būtina nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Šių aplinkybių neįvertinus, sūnaus A. G. pagrindinė teisė - teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas gali būti pažeista. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo A. G. jau kuris laikas negyvena Lietuvoje ir nevykdo LR CK 3.27 str. 2 d. įtvirtintos sutuoktinių pareigos vienas kitą remti materialiai. Ši aplinkybė taip pat turi reikšmės nustatinėjant sutuoktinių bendro turto dalių dydį, ypač atsižvelgiant į tai, kad turtas, kuriame nustatinėjamos dalys, yra vieno iš sutuoktinio darbo užmokestis. Vienam iš sutuoktinių be priežasties neprisidedant prie bendro šeimos ūkio, kartu su šeima negyvenant, būtų nepagrįsta laikyti, kad jam priklauso pusė kito sutuoktinio darbinių pajamų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo [antstolis] Valdas Čeglikas nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes apeliantė nepaneigė aplinkybių, jog skolininko sutuoktinės gaunamas atlyginimas yra A. G. ir jo sutuoktinės bendros pajamos. Pateikti įrodymai apie šeimoje auginamą nepilnametį vaiką nesudaro pagrindo nukrypti nuo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto lygių dalių principo, kadangi nepilnametį vaiką auginanti motina, negaunanti išlaikymo vaikui, nesikreipė į teismą su prašymu priteisti išlaikymą iš sutuoktinio.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ nurodė, kad nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog teismas turėjo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Sutuoktinių sūnus A. G. gimė 1994-04-21, o tai reiškia, kad 2012-04-21 sutuoktinių sūnus taps pilnametis, todėl jo nepilnametystė yra aplinkybė, dėl kurios teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo yra nepagrįsta. Aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo A. G. jau kuris laikas negyvena Lietuvoje ir nevykdo savo, kaip sutuoktinio pareigų, nėra reikšmingos, nes apeliantė nepasinaudojo jai įstatymo suteiktomis teisėmis ir nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo ar separacijos nustatymo. Teismui nepagrįstai nukrypus nuo lygių dalių principo, būtų pažeisti UAB „Medicinos banko“, kaip kreditoriaus, teisėti lūkesčiai ir interesai.
Suinteresuotas asmuo [skolininkas] A. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.
Įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, spręsdamas skolininkui A. G. priklausančios turto dalies, esančios jungtinėje nuosavybėje su V. G., nustatymo klausimą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės normas, todėl prašymą išsprendė teisingai.
Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstoliui Valdui Čeglikui buvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas Nr. 2-2053-798/2011, išduotas Vilniaus apygardos teismo, dėl 200 000 Lt skolos, palūkanų ir žyminio mokesčio išieškojimo iš solidarių atsakovų UAB „Akentas“ ir A. G. [b.l. 8]. Antstoliui nustačius, kad skolininkas A. G. nekilnojamojo turto neturi, jo sąskaitose lėšų nėra, niekur nedirba, areštavo skolininko sutuoktinei [apeliantei] V. G. priklausančias lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasiūlė išieškotojui UAB „Medicinos bankas“ kreiptis į teismą dėl skolininko A. G. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo [b.l.5-6]. Atsižvelgdamas į antstolio nustatytas aplinkybes, išieškotojas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su nurodytu prašymu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Medicinos bankas“ prašymą, skundžiama 2012 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui A. G. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, gaunamų iš V. G. darbinės veiklos ir pajamų, esančių jo sutuoktinei priklausančiose sąskaitose bankuose. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo klausimą, vadovavosi teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, kad skolininko A. G. prievolė kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ yra asmeninė. Apeliantė taip pat neginčijo teismo nustatytų aplinkybių, skolininkas A. G. neturi asmeninės ar bendrosios nuosavybes teise valdomo nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ naudai. Nors atskirajame skunde apeliantė kėlė klausimą dėl jos sutuoktinio A. G. galimai turimų darbinių ar kitokių pajamų, tačiau tokių aplinkybių, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatyta [b.l. 35; 66-69], tokių aplinkybių neįrodė ir apeliantė [LR CPK 178 str. – 179 str.].
Atskirojo skundo motyvai leidžia spręsti, kad apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad skolininko sutuoktinės V. G. piniginės lėšos, gaunamos iš jos darbinės veiklos ir pajamų, ir esančios sutuoktinės sąskaitose bankuose, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė [LR CK 3.87 str. 2 d.]. Apeliantė taip pat nenurodė motyvų, paneigiančių LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, tačiau teigė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo [LR CK 3.123 str. 1 d.]. Taigi pagal LR CK 3.123 str. 1 d. teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes [LR CK 3.123 str. 1 d.]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, taikant LR CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-479/2009). Taigi pirmoji apeliantės nurodyta aplinkybė, kuri, jos vertinimu, sudarė pagrindą teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, buvo sutuoktinių turimas nepilnametis sūnus A. G., kurį, apeliantės teigimu, ji viena išlaiko. Visgi pastarosios aplinkybės atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad V. G. sutuoktinis [skolininkas] neprisideda prie savo sūnaus išlaikymo, kad sūnų išlaiko tik apeliantė. Byloje taip pat nėra ir tokių įrodymų, kad apeliantės ir jos sutuoktinio A. G. sūnus A. G. gyvena kartu su apeliante. Atkreiptinas dėmesys ir į pareiškėjo UAB „Medicinos bankas“ pastebėtas aplinkybes, kad šiuo metu sutuoktinių sūnus A. G., gimęs 1994 m. balandžio 21 d.], yra pilnametis. Tuo tarpu skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu buvo likę kiek daugiau nei vienas mėnuo iki A. G. pilnametystės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatų, o teismo nutartis, nustatanti skolininko ½ dalį į jo sutuoktinės gaunamas pinigines lėšas, nepažeidė sutuoktinių sūnaus A. G. teisių [LR CK 3.161 str. 1 d.].
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl gaunamos minimalios mėnesinės algos taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo [LR CK 3.123 str. 1 d.]. Apeliantė, teigdama, kad jos finansinė padėtis yra sunki, nes gaunamos darbinės pajamos yra mažos, nepateikė jokių įrodymų, kad negauna jokių kitų pajamų. Netgi tuo atveju, jei apeliantės mėnesinės pajamas sudaro vos minimalią mėnesinę algą, tai nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ar tuo labiau atmesti prašymą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatyto. Teismas paaiškina, kad tokiu atveju sutuoktinės teisių bei teisėtų interesų apsaugą užtikrina LR CPK 668 str., numatantis, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos [LR CPK 668 str. 1 d.]. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vėlgi antstolis, teikdamas patvarkymą V. G. darbovietei, privalės nurodyti skaičiavimo tvarką, reglamentuojamą LR CPK 736 str. nuostatomis. Sutiktina ir su kitais teismo motyvais, kad aplinkybės dėl skolininko galimai nevykdomų pareigų materialiai išlaikyti sutuoktinę [apeliantę], sutuoktinių nevedamo bendro šeimos ūkio ir gyvenimo atskirai iš esmės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Vienok byloje nėra pateikta duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantės sutuoktinis materialiai neprisideda prie šeimos išlaikymo. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė taip pat nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo ar separacijos (gyvenimo skyrium) nustatymo.
Atsižvelgiant į aplinkybes, kad apeliantė nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad santuokos metu jos gaunamos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė [LR CK 3.88 str. 2 d.], o šiam turtui taikytinas teisinis rėžimas, numatytas LR CK 3.88 str., aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo [LR CK 3.123 str. 1 d.], apeliantė neįrodė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, lygiomis dalimis nustatydamas skolininko A. G. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. G., tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl teismo nutartį naikinti atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.