- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-372/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
- Advokatai
- Petras Macenis
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-124-159/2007 pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai dėl išlaidų, susijusių su išnuomoto daikto pagerinimu, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, kuriuo prašė pripažinti pastatą, esantį Klaipėdos g. 5, Priekulės m., Klaipėdos r., jos asmenine nuosavybe (b. l. 3). Vėliau ieškovė ieškinį patikslino ir prašė priteisti jai iš atsakovo 109 261,62 Lt dydžio būtinas išlaidas, susijusias su minėto pastato pagerinimu (b. l. 95). Nurodė, kad 1993 m. sausio 18 d. ieškovės vadovaujama UAB ,,Orchidėja“ laimėjo Priekulės miesto merijos skelbtą konkursą dėl minėtų patalpų nuomos ir 1993 m. vasario 3 d. šalys sudarė nuomos sutartį iki 1998 m. vasario 4 d. Išsinuomotose patalpose reikėjo atlikti kapitalinį remontą, tačiau Priekulės miesto merija dėl lėšų stygiaus to daryti negalėjo. UAB „Orchidėja“ nevykdant jokios veikos, ieškovė patalpų rekonstrukciją vykdė iš savo asmeninių lėšų. Remiantis 2001 m. liepos 2 d. Klaipėdos rajono Priekulės seniūno potvarkiu Nr. 8, minėta nuomos sutartis nuo 2001 m. birželio 18 d. buvo nutraukta, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti ieškovei turėtas išlaidas, susijusias su ginčo negyvenamųjų patalpų pagerinimu. Dėl to ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 109 261,62 Lt dydžio būtinas išlaidas, turėtas dėl išsinuomoto daikto pagerinimo – minėto pastato rekonstrukcijos.
Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal minėtos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3 punktą, ginčo patalpų kapitalinį remontą įsipareigojo atlikti nuomotojas. Be to, ieškovė neturėjo leidimo ginčo pastato rekonstravimui, nepateikė įrodymų, jog realiai sumokėjo prašomą priteisti pinigų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, tai yra priteisė ieškovei 80 847,09 Lt išnuomoto daikto pagerinimo išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad tiek 1964 m. CK 306 straipsnio pirmoji dalis, tiek minėtos nuomos sutarties 3 punktas numatė, kad negyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą vykdo nuomotojas (b. l. 41). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo sudaryta komisija Negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto išvadoje pažymėjo, jog ginčo patalpoms reikalingas kapitalinis remontas (b. l. 43). Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas ne tik kontroliavo ieškovės vykdomus pastato rekonstravimo darbus, bet ir rekomendavo perdaryti pamatus (b. l. 27). Vietoje apgriuvusio atsakovui priklausiusio vieno aukšto pastato, iš naujo sumontavus namo pamatus, buvo pastatytas dviejų aukštų, apie 200 kv. m dydžio pastatas. Atsakovo sudaryta komisija 2002 m. gruodžio 18 d. dalyvaujant ieškovei nustatė ginčo pastate atliktus darbus bei jų apimtis ir apie tai nurodė Apžiūros akte (b. l. 97). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nuomininkė ieškovė nuomotojo sutikimu atliko išsinuomotos negyvenamosios patalpos kapitalinį remontą, iš esmės nuo pamatų perstačiusi bei įrengusi ginčo pastatą jį pagerino, todėl pagal CK 6.501 straipsnio nuostatas turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą.
Nustatydamas priteistiną minėtų išlaidų atlyginimo dydį, teismas nurodė, kad ieškovė nebuvo PVM mokėtoja ir nemokėjo 31 procentų dydžio socialinio draudimo įmokų, todėl, teismo nuomone, jai neturi būti atlyginama 18 procentų dydžio PVM – 16 667,03 Lt, taip pat teismas sprendė, kad ieškovei neturi būti atlyginama 11 747,50 Lt socialinio draudimo įmokų, nes tokių išlaidų ieškovė neturėjo. Dėl to teismas priteisė ieškovei 80 847,09 Lt (109 261,62 Lt – 11 747,50 Lt – 16 667,03 Lt) išnuomoto daikto pagerinimo išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas netinkamai taikė CK 6.501 straipsnio nuostatas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pastato rekonstrukcijai buvo gavusi nuomotojo leidimą. Dėl to daikto pagerinimo išlaidų atlyginimas negalimas. Minimus darbus ieškovė atliko savavališkai, nesilaikydamas sutarties sąlygų. Atitinkamų institucijų suderinimai ar leidimai statybai negali būti vertinami kaip nuomotojo – Priekulės miesto mero, leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nuomotojas nevykdė sutartyje numatytos pareigos atlikti kapitalinį remontą.Teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl priteistinų išlaidų atlyginimo dydžio. Nepagrįsta išvada, kodėl daikto pagerinimo išlaidos atlygintinos pagal 2006 metų, o ne pagal 1997 metų kainas. Ieškovė, atlikusi rekonstrukcijos darbus, 9 metus nesikreipė dėl atlyginimo, nuompinigių įskaitymo į tą kainą, neinicijavo sutarties nutraukimo ir nuostolių išieškojimo, todėl atsakovas nekaltas dėl to, kad iki šiol neatlygintinos neteisėtai atlikto daikto pagerinimo išlaidos. Ieškovė nei teismui, nei atsakovui nepateikė įrodymų apie mokėjimą už darbus, medžiagas. VĮ Registrų centre pastato pakeitimai nebuvo įregistruoti, todėl ginčo pastatas galėtų būti parduotas tik tokios būklės, kokios buvo iki rekonstrukcijos. Ieškovė savo atliktų tariamai teisėtų darbų neįteisino ir dėl to nebuvo išduoti statybos inspekcijos tarnybos dokumentai apie vykdomą rekonstrukciją, kurie buvo būtini teisinei pastato registracijai po rekonstrukcijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. Ž. prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad įstatymas nereikalauja gauti nuomotojo leidimą pastato rekonstrukcijai. Be to, pats atsakovas kontroliavo vykdomus pastato rekonstravimo darbus, rekomendavo perdaryti pamatus. Ieškovė nurodė, kad dėl patirtų išlaidų atlyginimo kreipėsi tik po to, kai nuomos sutartis buvo nutraukta, tačiau atsakovas atisisakė atlyginti turėtas išlaidas, susijusias su ginčo patalpų pagerinimu. Ieškovės nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė turėtų išlaidų, nes rekonstravimo darbai atlikti ūkio būdu iš savo asmeninių kaip fizinio asmens lėšų, tai yra savo jėgomis, todėl apmokėjimus pateisinančių dokumentų pateikti nereikia. Teismas nustatė, kad iš naujo sumontavus pamatus vietoje apgriuvusio vieno aukšto 39,28 kv. m ploto pastato, per du aukštus buvo pastatytas apie 200 kv. m. dydžio pastatas, žymiai padidėjo pastato kvadratūra bei kaina. Atsakovas neneigia, jog pastatas bus parduotas ne už 1997 metų kainą, todėl, ieškovės nuomone, pagal CK 6.249 straipsnį žala (turėtos išlaidos) turi būti apskaičiuojamos pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentu, kad pastatas gali būti parduotas tik tokios būklės, koks buvo iki rekonstrukcijos dėl to, kad pakeitimai neįregistruoti VĮ Registrų centre. Rekonstrukcijos darbų nepavyko užbaigti 2001 m. birželio 18 d. nutraukus nuomos sutartį, o pastato pakeitimai VĮ Registrų centre gali būti įregistruoti tik užbaigus rekonstravimo darbus ir tai gali padaryti tik pastato savininkas, tai yra atsakovas, o ne nuomininkė - ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip minėta, ieškovė L. Ž. ieškininį reikalavimą dėl išlaidų, susijusių su išnuomoto daikto pagerinimu, atlyginimo atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai pareiškė remdamasi CK 6.501 straipsnio bei 1993 m. vasario 3 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatomis (b. l. 95). Sutinkamai su šiuo CK straipsniu bei nuomos sutartimi teisė reikalauti minėtų išlaidų atlyginimo yra numatyta patalpų nuomininkui. Byloje nustatyta, kad šių patalpų nuomininku buvo UAB ,,Orchidėja“, o ieškovė sutartį sudarė kaip šios bendrovės direktorė, tai yra valdymo organas (b. l. 41 – 42, 43). Apeliacinės instancijos teismui ieškovė paaiškino, kad UAB ,,Orchidėja“ yra veikianti įmonė ir nuo 2005 m. ji yra vienintelė šios bendrovės akcininkė. Taip pat paaiškino, kad minimos nuomos sutarties sudarymo bei patalpų remonto laikotarpiu ji buvo viena iš trijų šios bendrovės akcininkių ir administracijos vadovė. Teigė, jog ginčo patalpų pagerinimą ji atliko 1993 – 2001 m. iš savo asmeninių lėšų (b. l. 175 – 177).
Taigi pagal įstatymą bei bylos aplinkybes minimų išlaidų atlyginimo reikalavimo teisė priklauso patalpų nuomininkui, tai yra UAB ,,Orchidėja“. Todėl nežiūrint byloje esančių įrodymų, jog patalpų remonto darbus vykdė ieškovė (leidimai, aktai ir kt.), ši bendrovė privalo būti įtraukta dalyvauti byloje. Dėl šio teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkinęs ieškovės ieškininį reikalavimą neįtraukus dalyvauti byloje patalpų nuomininką UAB ,,Orchidėja“, pažeidė šios bendrovės teises, o tai, sutinkamai su CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Nors apeliaciniame skunde atsakovas šiomis aplinkybėmis nesiremia, tačiau pagal CPK 320 straipsnio pirmąją dalį apeliacinės instancijos teismas ex officio privalo patikrinti CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Apeliaciniame skunde bei ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai nenagrinėjami, kadangi iškilus abejonei dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso pažeidimo, neturi reikšmės faktas, ar dėl tokio civilinio proceso pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti, o bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.