Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims S. K., notarei G. K. ir VĮ Turto bankui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo notarė G. K. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 1975 m. liepos 25 d. pareiškėjas ir R. K. sudarė santuoką (el.b.l. 5). R. K. mirė (duomenys neskelbtini) (10 el.b.l.). iš bylos medžiagos matyti, kad santuokos metu pareiškėjas ir R. K. įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį Širvintų r. (duomenys neskelbtini), t.y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus kiemo statinius (6-9 el.b.l.). Iš Vilniaus 18-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po R. K. mirties dėl jos palikimo niekas nesikreipė.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą pradėdamas valdyti.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Byloje nurodyta, kad po R. K. mirties, jos sutuoktinis - pareiškėjas toliau rūpinosi jai ir jam priklausančiu žemės sklypu ir gyvenamuoju namu su kitais pastatais, mokėjo už juos mokesčius (13 el.b.l.), jis juos valdo kaip savo. Kitų pretendentų į turto paveldėjimą nėra. Visa tai, teismo vertinimu, rodo, kad S. K. po žmonos R. K. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį valdyti ir valdo jį kaip savo, todėl pareiškimas tenkintinas.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos vyras S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.