Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūros, atstovui T. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. gruodžio 4 d. LR AM Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūros vyresniojo valstybinio inspektoriaus nutarimu L. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 58 str. 2 d. administracine nuobauda – 300 Lt dydžio bauda. L. K. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-04-27 iki 2008-05-11, būdamas UAB „Pajaras“ technikos direktoriumi, paskirtu atsakingu už hidrotechninius objektus UAB „Pajaras“ Vaitiekūnų HE tvenkinyje, esančiame Vaitiekūnų kaime, Grinkiškio seniūnijoje, Radviliškio rajone, neužtikrino, kad žuvų neršto migracijos laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. vandens lygis būtų kiek galima stabilesnis ir ne žemesnis už normalųjį patvankos lygį. Tuo pažeidė Vaitiekūnų tvenkinio ant Šušvės upės naudojimo ir priežiūros taisyklių IV skyriaus 25 p. bei V skyriaus 28 p. reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo IV skyriaus 19 str. 5 d. reikalavimus. Nagrinėjant bylą atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. K. nurodė, kad jis nusižengė dėl to, kad tvenkinyje savaitę laiko vandens lygis buvo 2-4 cm žemesnis už normalų patvankos lygį. Tvenkinyje vandens lygio svyravimai yra nuo žemutinės ribos iki viršutinės ribos ir tai sudaro 1,20 metro. Viršutinė riba yra 96,70 m, normalus lygis yra 96,50 m, o minimalus lygis tvenkinyje pavasarį, kai galime jau dirbti yra – 95,50 m, t.y. 1,20 metro. Kalba eina apie 2-4 cm. Tuo metu buvo labai sausringas periodas. Iš užtvankos už tvenkinio pusės stovi liniuotė, kuri metrologiškai netikrinama nebuvo patikrinta ir nagrinėjamu laiku. Priėjęs prie jos 15 m atstumu žmogus pasižiūri, koks yra vandens lygis. Liniuotės padalos yra sugraduotos kas 2 centimetrai. Ten nėra užrašyti skaičiukai, reiškia 10 cm turi 5 padalas (baltas ir raudonas). Esant bangavimui tvenkinyje, labai sunku nuskaityti, ar ten yra 96,50 m, ar 96,55 m., ar 45 m, todėl, kad bangų aukštis tvenkinyje būna iki 30 centimetrų. Buvo visokių problemų su matavimais. Atvažiavę gamtosaugos darbuotojai niekada neturi atsivežę jokių techninių priemonių. Jie neužsiima matavimais. 2006 m. rugsėjo 13 d. tuometinis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas išleido įsakymą, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. tuose tvenkiniuose, kur yra naudojamos hidroelektrinės, būtų įrengtas elektroninis vandens lygio matavimas. Nuo 2008 m. visa tai buvo pavesta tikrinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai, kuri yra pavaldi Aplinkos ministerijai. 2008 m. gruodžio 4 d. Hidrometeorologijos tarnybos direktorė V. A. išleido įsakymą kaip šią patikrą atlikti. Tik tada nustatė, kad patikrinimo metu, kai yra matuojama elektroniniu būdu, jie pamatuoja savo patikrintais, sertifikuotais prietaisais su galima 2 cm paklaida. Tuo metu, kai nebuvo metrologinės patikros, matuojant iš 15 m atstumo, galėjo būti netikslumų. Mano, kad tai techninis brokas. Kiekvieną pavasarį pralaidas remontuoja ir to yra reikalaujama taisyklėse. Tvenkinio eksploatacijos taisyklių 17 str. yra numatyta, kad turi būti praleistas gamtosauginis vandens debitas. Vandens gamtosauginiam debitui tam yra naudojamos turbinos. Pastatyta viena mažytė turbina, kurios pralaida nuo 0,1 m³/s vandens kiekis. Dėl to ir praleidžiama. O tas 700-800 kw/h per parą pagamintas elektros energijos kiekis, yra 30 kw/h per parą dirbanti elektrinė. Ji praleidžia tarp 200 ir 300 l/s vandens kiekį. Neįmanoma to sugaudyti. Mano, kad gamtosaugos agentūra į šį reikalą pažiūrėjo labai formaliai. Patikros metu jam esant jokie kontroliniai aktai nebuvo surašomi, jis pats nieko nepasirašinėjo. Atvažiavę patikrinti gamtosaugininkai niekada jokių matavimų nedaro. Jie tą ir pažymi patikros akte, kad: „...techninės priemonės nenaudojamos...“. Ten taip pat buvo parašyta, kad „...žala gamtai nepadaryta....“. Liniuotė iki šiol ten yra ta pati, bet pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus dar yra pastatyti elektroniniai prietaisai, kurie kas valandą fiksuoja vandens lygį, įrašo į atmintį ir laikoma metus. Tuos duomenis pareiškėjo atstovas vieną kartą per metus atvažiavęs pažiūri, kad yra duomenys, kad viskas tvarkoje. Atvažiavę Hidrometeorologijos tarnybos pareigūnai prietaisais patikrina, ar šis matavimo prietaisas rodo ir surašo tam tikrą aktą dėl jo tinkamumo. Aplinkos ministerija vieningos sistemos neturi. Jo elektrinėje stovi vienokie prietaisai, pas kitus – kitokie ir tie duomenys niekam nereikalingi. Liniuotės patikrų tikrai nėra atlikta. Trečias skydas iš viso yra nenaudojamas, nekilnojamas todėl, kad nėra tikslo jį kilnoti. Visi skydai visiškai vienodi. Visų skydų pralaidumas yra vienodas, bet jie naudojasi tik vienu, kraštiniu skydu. Dar naudojasi ir viduriniu skydu. Po metaliniu skydu apačioje yra medinės lentos, taip vadinami brusai. Jie susispaudžia vienas su kitu. Per laiką jie išpūna ir tampa nesandarūs. Jei iš tvenkinio pakliūna koks akmenukas, skydo uždaryti negalima. Pernai jie atliko kapitalinį remontą, t.y. vasaros metu, kai buvo galima šiek tiek pažeminti vandenį, kad slėgis būtų mažesnis, padarė specialius šandorus priekyje uždengti ir tuos skydus iškėlė ir keitė. Šiuo metu yra pakelti du skydai, nes potvynis ir vėl pradeda praleidinėti. Toks dalykas pasikeičia per savaitę laiko. Vis dėlto stulpas yra didelis, susidaro slėgis ar pakliuvusi šaka nuleidinėja vandenį. Remontuojant pagamino specialius skydus ir kai tuos skydus pakėlė, viskas buvo išpuvę todėl, kad ta užtvanka yra seniai pastatyta, o kai jie ją perėmė priežiūrai, ji buvo netvarkyta. Priežiūrai užtvanką perėmė 2002 metais. Tuo laiku ji daugmaž buvo tvarkoje. Tuos 6 metus jie jos labai netvarkė, tik prižiūrėjo ir tiek. Dėl kontrolinių matavimų. 2008 m. liepos 18 d. jiems atliko matavimus ir patikrą Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandentvarkos katedros vedėjas P. P.. Tokius matavimus reikia atlikti kiekvienais metais. Prieš tai matavimas buvo atliktas 2006 m. Jie nustatė, kad leistina paklaida yra mažiau kaip 2 centimetrai ir padarė išvadą - Vaitekūno HE tvenkinio naudojimo taisyklėse esamo žemutinio bjefo debito kreivė, pagal kurią nustatyta, kiek praleidžia gamtosauginio debito, negali būti net naudojama gamtosauginio debito kontrolei. Ją būtina tikslinti šiltuoju metų laiku, didžiausią dėmesį skiriant žemutinei daliai. Žemutinėje upėje yra priaugę žolių. Kadangi vanduo, negalėdamas pratekėti, pakyla, jiems geriau, bet matavimai netikslūs. Liniuotė yra pakabinta tinkamai priniveliavus prie jūros lygio vandens. Liniuotė buvo pakabinta tinkamai. Pareigūnai nustatė, kad yra 2 cm prietaiso paklaida. Matavimo prietaisai yra nekalibruoti, metrologiškai nepatikrinti. Aplinkos ministerija niekur nereglamentuoja kur turi būti tikrinama, ir kokia ta liniuotė turi būti. Jie parašo: „...metrologinė liniuotė...“. Šiuo metu metrologijos tarnyba jokio matavimo neatliko.

Suinteresuoto asmens UAB „Pajaras“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas yra tenkintinas, paskirta administracinė nuobauda naikintina, o administracinė byla nutrauktina.

LR ATPK 58 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už tvenkinio ar užtvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatytų tvenkinio darbo režimo ar aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į atitinkamas taisykles. Vaitiekūnų HE tvenkinio darbo režimą, aplinkosaugos, eksploatavimo reikalavimus, tvenkinio vandens naudojimo apskaitą, jo naudojimo ir priežiūros tvarką nustato Vaitiekūnų tvenkinio ant Šušvės upės naudojimo ir priežiūros taisyklės (b.l. 15-21), kurios nustatyta tvarka suderintos atsakingų institucijų (toliau – Taisyklės). Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-03-07 įsakymu Nr. 33 patvirtintomis „Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklėmis“ (toliau – LAND 2-95). LAND 2-95 7 p. numato, kad taisyklėse nustatyti reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Būtent šiuose teisės aktuose nustatytais privalomaisiais reikalavimais turėjo vadovautis L. K., eksploatuojant Vaitiekūnų HE tvenkinį. Taisyklių 14 p. numatyta, jog vandens lygis tvenkinyje turi būti reguliuojamas taip, kad nenukristų žemiau Taisyklėse nustatyto MinPL (minimalaus patvankos lygio) – 95,50 m ir nepakiltų aukščiau kontrolinio MaksPL (maksimalaus patvankos lygio) – 96,70 m. Normaliomis sąlygomis tvenkinio vandens lygis turi būti artimas NPL (normalusis patvankos lygis) – 96,50 m ir negali būti dirbtinai paaukštinamas ar pažeminamas. Jeigu tvenkinyje vandens lygis žemėja dėl kitų priežasčių (praleidžiamas didesnis negu gamtosauginis vandens debitas, HE naudojamas vandens debitas didesnis už patekantį, padidėję filtracijos nuostoliai ir kita), būtina išaiškinti vandens lygio žemėjimo priežastis ir nedelsiant imtis priemonių atstatyti vandens lygį tvenkinyje. Pagal sausų metų (95% tikimybės) vandens ūkio skaičiavimus, esant neišlygintam upės nuotėkiui, dėl į tvenkinį atitekančio mažo debito (mažesnio už gamtosauginį), filtracijos ir išgaravimo nuostolių bei privalomo praleisti į žemutinį bjefą gamtosauginio debito vandens lygis tvenkinyje gali pažemėti iki altitudės 95,50 m (b.l. 19). Taisyklių 25 p. numato, kad žuvų neršto migracijos laikotarpiu (teorinis žuvų neršto migracijos laikotarpis – nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.) tvenkinio vandens lygis turi būti kiek galima stabilesnis ir ne žemesnis už NPL. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, 2008 m. gegužės 15 d. LR AM Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūros pareigūnui atlikus Vaitiekūnų HE 2008 m. tvenkinio ir žemutinio bjefo vandens lygių registravimo žurnalų patikrinimą buvo nustatyta, kad tvenkinyje nuo balandžio 27 d. iki gegužės 11 d. vandens lygis buvo žemesnis už NPL (04.27 – 96,48 m, 04.28 – 96,48 m, 04.29 – 96,46 m, 04.30 – 96,46 m, 05.01 – 96,46 m, 05.02 – 96,46 m, 05.03 – 96,46 m, 05.04 – 96,46 m, 05.05 – 96,46 m, 05.06 – 96,46 m, 05.07 – 96,46 m, 05.08 – 96,48 m, 05.09 – 96,48 m, 05.10 – 96,48 m, 05.11 – 96,48 m) (b.l. 28), tai yra vandens lygis tvenkinyje buvo 2-4 cm žemesnis nei numatytas taisyklėse NPL – 96,50 m. Kaip matyti iš 2009 m. gruodžio 11 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Hidrologijos skyriaus pažymos Nr. (9.39)-B8-1304, 2008 m. balandžio-gegužės mėnesiais Šušvės upės vandens debitas buvo gerokai mažesnis už vidutinį daugiametį ir šiuo laikotarpiu paros vandens debitas nė karto nesiekė mėnesio vidutinės reikšmės (b.l. 7-8). Taigi, minėtu laikotarpiu upėje buvo gerokai mažesnis nuotėkis už vidutinį daugiametį, patvankos lygis tvenkinyje buvo tik 2-4 cm žemesnis nei NPL (tai yra vandens lygio tvenkinyje svyravimas buvo nežymus, tuo pačiu jis buvo ne mažesnis nei nustatytas MinPL), konstatuotina, kad tvenkinyje buvo palaikomas kiek galima stabilesnis vandens lygis, todėl negalima daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju eksploatuojant Vaitiekūnų HE buvo nesilaikyta tokiam objektui bei jo veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų ir tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 5 d., Taisyklių 25 p. ir 28 p. reikalavimai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vandens lygio tvenkinyje matavimai buvo atliekami ir duomenys fiksuojami vandens lygio tvenkinyje matavimų žurnale Nr. 1 (b.l. 74) matavimo priemone (liniuote), neatitinkančia metrologijos reikalavimų. Šios rūšies teisinius santykius reglamentuoja Metrologijos įstatymas (toliau – MĮ, 2006 m. spalio 30 d. redakcija), kurio 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia , kad matavimo priemonė yra įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. MĮ 15 str. 1 d. nustato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos inter alia matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis (2 punktas). MĮ 15 str. 2 d. numato, kad teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. MĮ 19 str. 7 d. taip pat nustato, kad atlikus patikrą, jeigu yra patvirtinama atitiktis nustatytiems metrologiniams reikalavimams, matavimo priemonė yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Į Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtintą Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą (1.1. punktas) įtraukti ilgio matai (išskyrus naudojamus medienos ir žemės naudmenų matavimams) ir jiems nustatytas 2 (metaliniams) ir 1 (iš kitų medžiagų) metų laiko intervalas tarp patikrų. Šio sąrašo pastabose nurodyta, kad ilgio matai (1.1. p.) apima metrolazdes, liniuotes, ruletes (taip pat su svareliu).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vandens lygiui tvenkinyje matuoti laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 27 d. iki 2008 m. gegužės 11 d. buvo naudojama matavimo priemonė (liniuotė), kuriai metrologinė patikra faktiškai nebuvo atlikta ir tai patvirtino tiek pats pareiškėjas L. K., tiek ir institucijos skyrusios nuobaudą atstovas (b.l. 81-83). Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad tokia metrologinė patikra būtų buvusi atlikta ir tuo labiau būtų išduotas matavimo priemonės patikros sertifikatas.

Teismas pripažįsta, kad vandens lygio tvenkinyje matavimai buvo atliekami ir duomenys fiksuojami žurnale remiantis metrologiškai nepatikrinta matavimo priemone (liniuote), kurios panaudojimas galėjo iškreipti ar iškreipė matavimo rezultatus ir tai sąlygojo pareiškėjo nubaudimą administracine nuobauda. Galimas vandens lygio nukrypimas nuo teisės aktais leidžiamo patvankos lygio tvenkinyje buvo tik 2-4 cm. Matavimo priemonės (liniuotės) padalos sugraduotos kas 2 centimetrai, be to, vandens lygis matuojamas vizualiai stebint liniuotę nuo kranto už 15 metrų atstumo, esant atitinkamam vandens bangavimui (b.l. 81, 83). Toks komplikuotas matavimas taip pat negalėjo užtikrinti tikslių matavimo rezultatų. Aplinkos ministro įsakymu tikslus, t.y. elektroninis vandens lygio matavimas tvenkiniuose, kur yra naudojamos hidroelektrinės, buvo pradėtas naudoti tik nuo 2009 m. sausio 1 d.

Kita vertus, kaip matyti iš Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandentvarkos katedros 2008 m. liepos 17 d. Vaitiekūnų hidroelektrinės hidrometrinių matuoklių patikros ir kontrolinio debitų matavimo Akto Nr. 1 išvados, Vaitiekūnų HE Techniniame projekte ir tvenkinio naudojimo Taisyklėse esama žemutinio bjefo (ŽB) debito kreivė negali būti naudojama gamtosauginio debito kontrolei. Ją būtina tikslinti šiltojo meto nuosėkio metu (birželio-lapkričio mėn.), didžiausią dėmesį skiriant jos žemutinei daliai (minimalių debitų zonoje – 0,2-5,0 m³/s). Neturint teisingos ŽB vandens debitų kreivės automatinis vandens lygių registravimas yra beprasmis (neįmanoma įvertinti pratekančio vandens debito) (b.l. 79).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad L. K. savo veiksmais būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, todėl jam paskirta administracinė nuobauda negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta bei yra pagrindas ją panaikinti, o administracinę bylą nutraukti jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 2 p., LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti L. K. 2009 m gruodžio 4 d. LR AM Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūros vyresniojo valstybinio inspektoriaus nutarimu pagal LR ATPK 58 str. 2 d. paskirtą 300 litų administracinę baudą ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 d. nuo jo paskelbimo gali būti tiesiogiai arba per šį teismą skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.