Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 1 d., apie 14.00 val., patikrinimo metu nustatyta, kad M. T., vykdantis individualią veiklą, laiptinės dažymo darbams pasamdė G. P.. M. T. G. P. supažindino su darbo tvarka, aprūpino darbo įrankiai ir statybinėmis medžiagomis. M. T. ir G. P. žodžiu susitarė, kad už kiekvieną darbo dieną G. P. bus mokamas 20 Eur darbo užmokestis. Iki operatyvaus patikrinimo G. P. prašymo įsidarbinti nerašė, darbo sutarties nebuvo sudaręs. Šiais veiksmais M. T. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d., ir 99 str. reikalavimus.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

ATPK 272 str. 1 d. yra numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas, siekdamas užtikrinti šią asmens teisę, du kartus siuntė šaukimus į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš pašto šaukimų neatsiėmė. Pažymėtina, kad proceso dalyviai be procesinių teisių turi ir procesinę pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, būti aktyvūs ir domėtis bylos eiga. Tai pabrėžiama ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2638/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas mano, jog ėmėsi visų veiksmų užtikrinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje ir konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko be svarbios priežasties ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Paaiškinime nurodė, kad jie kartu su G. P. dažė laiptinę. Teigia, jog yra įregistravęs individualią veiklą. Rašytinės sutarties neturi. M. T. paprašė Gintauto padirbėti dažytoju bandomajam laikotarpiui. Darbus nurodė jis, sutarė mokestį, t.y. 20 eurų už dieną. G. P. dirbo pirmą dieną, įrankius ir dažus davė jis pats. Ketino, jei gerai ir kokybiškai dirbs, su juo sudaryti darbo sutartį (b. 1. 7).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. 1. 2-5), operatyvaus patikrinimo pažyma iš kurios matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad G. P. atliko daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės dažymo darbus. Taip pat, kad M. T., vykdantis individualią veiklą, laiptinės darbams pasamdė G. P.. M. T. darbuotoją supažindino su darbo tvarka, aprūpino darbo įrankiais ir statybinėmis medžiagomis. M. T. ir G. P. žodžiu sutarė, kad už kiekvieną darbo dieną G. P. bus mokamas 20 eurų darbo užmokestis. Iki operatyvaus patikrinimo G. P. prašymo įsidarbinti nerašė, darbo sutarties su M. T. nebuvo sudaręs. M. T. nepildo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalo, nepateikė gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2014 metus (b. 1. 6), M. T. paaiškinimas (b. 1. 7), G. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis dažė namo laiptinę. Dėl darbo tarėsi su M. T.. Žadėjo mokėti po 20 eurų už dieną, taip pat, jeigu gerai dirbs, įdarbins. Darbo įrankius darė M. T. (b. 1. 8).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Taip pat dėl bandomojo laikotarpio LVAT yra konstatavęs, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šį taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Tokiu būdu darbuotojo išbandymas bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Įtvirtinant šią nuostatą DK buvo siekiama, kad visi asmenys įstatymų nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto (N575-547/2012).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad G. P. dirbo darbą, tai yra realiai atliko dažytojo funkcijas, individualią veiklą vykdančio M. T. vadovaujamas ir jo naudai, susitaręs dėl darbo užmokesčio, tačiau nesudarius darbo sutarties. Tokiu būdu M. T., nesudaręs darbo sutarties su G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d., ir 99 str. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Atsižvelgdamas į tai, kad M. T. pripažino padaręs pažeidimą, administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nelegalus darbas truko trumpą laiką, be to Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra įsteigęs įmonės ir yra deklaravęs individualią veiklą, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas mano, kad net ir minimali ATPK 41³ str. 1 d. minimali nuobauda, t.y. 868 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai) būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. minimali, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 41³ str. 1 d., 286-288 str., teismas

nutarė:

M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti už nelegaliai dirbusį G. P. – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.