- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-16
- Bylos Nr.
- 1-2541-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33024-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- T. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirba, teista septynis kartus, iš kurių paskutinį kartą:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 1 metų laisvės atėmimu. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba mokslą; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. S. 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 14.30 val., užėjusi į prekybos centre (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančią UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir pasiėmusi (duomenys neskelbtini) pirkinių krepšį, priėjo prie stovų su pakabintais rūbais ir lentynų, pasiėmė moterišką tuniką, 34,99 Eur vertės, moterišką suknelę, 19,99 Eur vertės, moterišką megztinį, 19,99 Eur vertės, moterišką palaidinę, 24,99 Eur vertės, moterišką suknelę, 34,99 Eur vertės, moterišką striukę, 39,99 Eur vertės, moterišką megztinį, 19,99 Eur vertės, 3 vienetus moteriškų kelnių, kurių vieneto kaina 14,99 Eur, bendros 44,97 Eur vertės, ir minėtas prekes su kainomis ir apsaugos davikliais sudėjo į pirkinių krepšį, kurį, įtarusi, kad apsaugos darbuotojas ją stebi, paslėpė viename iš skyrių esančioje lentynoje po rūbais ir išėjo iš parduotuvės. Po to apie 15 val. sugrįžo į parduotuvę, išėmė prekes iš paslėpto pirkinių krepšio ir salėje, pasislėpusi už stovo, prekes sudėjo į folijos maišą, kurį turėjo su savimi rankinėje, ir, nesumokėjusi už prekes, praėjo pro kasą ir apsauginius vartelius bei pasišalino iš parduotuvės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo šalia esančioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, taip pasikėsino pagrobti nedidelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 239,90 Eur vertės turtą.
T. S. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
T. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 13 val. autobusu kartu su motina Ž. S. atvažiavo į Vilnių pas gimines. Atvažiavusios su motina nusprendė pavogti prekių, todėl parduotuvėje nusipirko foliją, jos įsidėjo foliją į rankinukus, kad, pavogus prekes, nesuveiktų apsaugos signalizacija. Tada jos kartu užėjo į (duomenys neskelbtini) prekybos centrą, kur pamačiusios didelę parduotuvę (duomenys neskelbtini) nusprendė į ją užeiti. Užėjusios į parduotuvės pirmą aukštą, ji išsirinkdavo rūbus, kurie patiko ir dėjo į maišą su folija, ji paėmė apie dešimt įvairių rūbų, po to maišą su folija įsidėjo į savo rankinuką. Ji pavogė: moterišką tuniką, dvi moteriška suknele, du moterišku megztinius, moterišką palaidinę, moterišką striukę, tris moteriškas kelnes. Vogdama žiūrėjo tik į kai kurių rūbų kainą, kadangi skubėjo. Jos motina vogė prekes kitoje parduotuvės pusėje. Tada pavogusi rūbus išėjo pro parduotuvės kasas nesusimokėjusi už jas. Išėjus iš parduotuvės, jos motina ėjo jai iš paskos, netoli jų ėjo apsaugos darbuotojas, tačiau jos apsaugos darbuotojo nematė. Jos užėjo į kitą parduotuvę, kurioje, užėjusios į matavimosi kabiną, matavosi suknelę. Išėjusios iš kabinos, jos laukė apsaugos darbuotojas, kuris paprašė nueiti į apsaugos postą. Patikrinęs jos rankinę apsaugos darbuotojas rado pavogtus drabužius iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Apsaugos darbuotojas taip pat patikrino jos motiną ir rado pavogtus drabužius. Ji pavogė apie 200 Eur vertės prekių, o jos motina – apie 400 Eur vertės prekių. Dėl įvykio labai gailisi, vogė, nes neturėjo pinigų nusipirkti drabužių (b. l. 38–39).
T. S. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Ji 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 13 val. į Vilnių atvyko su savo motina Ž. S., joms reikėjo drabužių, tačiau neturėjo pinigų, todėl nusprendė pavogti iš parduotuvės. Parduotuvę išsirinko atsitiktinai, jos po pietų nuvyko į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), kur užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prieš tai jos buvo pasiruošusios folijos maišus, kurie buvo rankinėje. Jos mama turėjo vogti sau, o ji sau. Jos, užėjusios atskirai į parduotuvę, pasiėmė pirkinių maišelius (duomenys neskelbtini). Ji vaikščiojo po salę ir rinkosi jai patikusias prekes, išsirinko apie dešimt prekių, kurias dėjo į pirkinių maišelį, ką vogė jos mama nematė. Įtarusios, kad jas stebi apsaugos darbuotojas, maišelius su drabužiais paslėpė lentynoje, o jos planavo sugrįžti vėliau. Jos iš parduotuvės išėjo kartu, šiek tiek pasivaikščiojusios nusprendė, kad apsaugos darbuotojas stebėjo ne jas, kadangi jų nesulaikė, tada jos sugrįžo atgal į parduotuvę. Priėjusi prie lentynos, kur buvo paslėpusi maišą su drabužiais, paėmė šį maišą ir įdėjo į folijos maišą, kuris buvo jos rankinėje. Tada jos išėjo iš parduotuvės pro kasas ir vartelius nesumokėjusios už prekes. Jos nuėjo parduotuvės (duomenys neskelbtini) link, tačiau ten jos motiną sulaikė apsaugos darbuotojas. Ji išsigandusi nuėjo į persirengimo kabiną ir išėmė iš rankinuko visus pavogtus drabužius. Išėjusią iš persirengimo kabinos, ją sulaikė apsaugos darbuotojas, kuris rado visas pavogtas prekes. Kai vogė drabužius, į jų kainą nekreipė dėmesio (b. l. 48–49).
Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba saugos tarnyboje (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Užtikrina prekybos centro (duomenys neskelbtini) apsaugą. 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., būdamas prekybos centro koridoriuje, šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), pirmame prekybos centro aukšte, pastebėjo į parduotuvę užeinant dvi romų tautybės moteris. Abi moterys buvo tamsiaplaukės, viena iš jų buvo apie 50 metų amžiaus, ant peties turėjo didelę raudoną rankinę, kitai moteriai buvo apie 30 metų, ant peties turėjo didelę juodos spalvos rankinę. Moterys, užėjusios į parduotuvę, pasiėmė pilkus (duomenys neskelbtini) maišelius, skirtus susidėti prekėms vaikštant po salę. Užėjęs į parduotuvę sekė minėtas moteris, stebėdamas, ką jos daro. Moterys rinkosi prekes ir dėjo jas į (duomenys neskelbtini) maišelius. Būdamas parduotuvėje stebėjo moteris ir pastebėjo, kad moterys, stovėdamos moteriškų prekių skyriuje, pasidėjo (duomenys neskelbtini) maišelius prekių lentynoje ir abi išėjo iš parduotuvės. Jis pastebėjo, kad moteriškų prekių skyriuje, po pakabintais rūbais, pakištas (duomenys neskelbtini) maišelis, kuriame buvo prekės su kainomis bei parduotuvės magnetais. Maišelį paliko lentynoje ir išėjęs į koridorių ėmė stebėti parduotuvės įėjimą. Apie 15 val. tos pačios moterys grįžo į parduotuvę ir nuėjo į moteriškų prekių skyrių, prie lentynos, kur buvo palikusios (duomenys neskelbtini) maišelius su prekėmis. Apie 15:10 val. moterys, rankose laikydamos raudoną ir juodą rankinę, išėjo iš parduotuvės ir nuėjo į šalia esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). Įtardamas, kad prekes, kurias buvo paslėpusios prekių lentynoje, moterys susidėjo į rankines, pabandė moteris sulaikyti. Vyresnioji moteris su raudona rankine sustojo, sutiko parodyti savo daiktus, o jaunesnioji moteris nuėjo į parduotuvės (duomenys neskelbtini) persirengimo kabiną. Patikrinęs vyresniosios moters raudoną rankinę, viduje rado folijoje suvyniotas prekes su parduotuvės magnetais ir kainomis, iš viso pas moterį rankinėje rasta prekių už 547,61 Eur. Jaunesniajai moteriai išėjus iš kabinos, buvo patikrinta jos rankinė, kuri buvo tuščia, tačiau užėjus į kabiną, kurioje ką tik buvo moteris, aptiko į foliją suvyniotas (duomenys neskelbtini) prekes su parduotuvės magnetais ir kainomis: moterišką tuniką, kurios kaina 34,99 Eur, moterišką suknelę, kurios kaina 19,99 Eur, moterišką megztinį, kurio kaina 19,99 Eur, moterišką palaidinę, kurios kaina 24,99 Eur, moterišką suknelę, kurios kaina 34,99 Eur, moterišką striukę, kurios kaina 39,99 Eur, moterišką megztinį, kurio kaina 19,99 Eur, tris moteriškas kelnes, kurių vieneto kaina 14,99 Eur. Bendra prekių suma 239,90 Eur. Visos prekės buvo grąžintos į parduotuvę (duomenys neskelbtini), prekės nebuvo sugadintos, parduotuvė žalos nepatyrė (b. l. 24–25).
Pagal BIRT ataskaitų žiūrykles duomenis, gauta informacija, kad prekybos centre (duomenys neskelbtini) sulaikyta T. S., kuri pavogė prekių už 234,90 Eur (b. l. 3).
UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. už parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų apsaugos darbuotojas sulaikė T. S., kuri išsinešė drabužius pro kasą ir vartelius už juos nesumokėjusi. Pas sulaikytą merginą buvo rastos šios prekės: moteriška tunika, 34,99 Eur vertės, moteriška suknelė, 19,99 Eur vertės, moteriškas megztinis, 19,99 Eur vertės, moteriška palaidinė, 24,99 Eur vertės, moteriška suknelė, 34,99 Eur vertės, moteriška striukė, 39,99 Eur vertės, moteriškas megztinis, 19,99 Eur vertės, 3 vnt. moteriškų kelnių, kurių vieneto kaina 14,99 Eur, bendros 44,97 Eur vertės. Bendra suma – 239,90 Eur. Prekės sugadintos nebuvo ir grąžintos į prekybą, žala parduotuvei nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 4, 15–17).
Pagal 2019 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolą nustatyta, kad apžiūrėtos rūbų parduotuvės (duomenys neskelbtini) patalpos, esančios prekybos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir rūbai, kuriuos bandė pavogti T. S. (b. l. 5–14).
Pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolą nustatyta, kad apžiūros objektas buvo vaizdo įrašas, įrašytas į CD kompaktą, kurį pateikė (duomenys neskelbtini) parduotuvės vadovas. Iš vaizdo įraše matyti, kaip T. S. buvo užėjusi į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią prekybos centre (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–30).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
BK 22 straipsnis reglamentuoja pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką. Pagal šio baudžiamojo įstatymo straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje pasikėsino pagrobti iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) jai priklausančias prekes, kurių bendra vertė – 239,90 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes ji buvo sulaikyta apaugo darbuotojo.
Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad siekė iš parduotuvės pavogti drabužius. T. S. tyčią pavogti svetimą turtą, be kita ko, patvirtina tiesioginio nagrinėjamo įvykio liudytojo R. S. parodymai, kuris matė, kaip T. S. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) dėjo rūbus į maišelį, vėliau grįžo į parduotuvę, praėjo pro kasas nesusimokėjusi už prekes, kurios, sulaikius kaltinamąją, netrukus buvo rastos apvyniotos folijoje kitos parduotuvės persirengimo kabinoje. Be to, įvykio aplinkybes įrodo 2019 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kito objekto (vaizdo įrašo) apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys ir UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas.
Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (daugiau kaip 150 Eur, bet mažiau nei 250 Eur). Nagrinėjamu atveju T. S. bandė pavogti drabužius, kurių bendra vertė buvo 239,90 Eur. Šią vertę patvirtina parduotuvės (duomenys neskelbtini) pareiškimas, 2019 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad T. S. siekė pavogti nedidelės vertės svetimą turtą.
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad T. S., darydama inkriminuotus veiksmus, suprato, kad siekia pagrobti (duomenys neskelbtini) parduotuvei priklausantį turtą. Taigi kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Kita vertus, T. S. nepavyko įgyvendinti nusikalstamo ketinimo dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, nes ją sulaikė apsaugos darbuotojas. Būtent dėl šių priežasčių T. S. nutraukė savo nusikalstamos veikos darymą. Kadangi T. S. nerealizavo visų BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos požymių, jos nusikalstama veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti vagystę (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 4 dalis).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo leisti bausmę atlikti savaitgaliais, kadangi planuoja įsidarbinti ir turi vaiką (b. l. 65–67).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – T. S. padarė tyčinę nebaigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. T. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau ne kartą teista už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 56–59), nebausta administracine tvarka (b. l. 60), nedirba, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 61). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė, šiek tiek didesnė nei vidurkis už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Svarstyti kaltinamosios prašymą atlikti arešto bausmę poilsio dienomis apskritai nėra teisinio pagrindo, nes BK 49 straipsnio 5 dalis, reglamentavusi arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis tvarką, nuo 2019 m. liepos 6 d. neteko galios.
T. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. 15.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 14.32 val. (dvi dienos) (b. l. 31, 41). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai (BK 66 straipsnis).
T. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuris yra prisegtas prie bylos galinio viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. 15.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 14.32 val. (dvi dienos), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai.
Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.
2. T. S. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Panevėžio pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti arešto bausmės.
Nuteistoji, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalinti nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistajai per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.
3. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.