Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietybė, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. melagingai įskundė įstaigai ir pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, o būtent jis, 2021-01-20 apie 18.03 val. internetiniame tinklalapyje www.epolicija.lt, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tyčia melagingai pranešė, kad 2020-02-08 asmuo - A. D. pasinaudojo jo (J. P.) vardu sukurtos „(duomenys neskelbtini)“ paskyros duomenimis bei slaptažodžiu ir išsinuomavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje pagal jo pranešimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04425-21 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos bei neteisėtos finansinės operacijos inicijavimo ir atlikimo, dėl ko buvo pradėtas A. D. persekiojimas. Be to, jis (J. P.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021-02-27 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo J. G., nuotoliniu būdu apklausiamas liudytoju ir 2021-04-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. K. apklausiamas nukentėjusiuoju, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-04425-21 dėl neteisėto prisijungimo prie „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, tyčia melagingai parodė, kad A. D., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudojo jo (J. P.) vardu sukurtos „(duomenys neskelbtini)“ paskyros duomenimis ir slaptažodžiu, išsinuomavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažįsta visiškai ir sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Ikiteisminį tyrimą jis sutinka baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. P. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 1 PK vyresniojo tyrėjo J. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-01-27 J. P. nuotoliniu būdu buvo apklaustas kaip liudytojas. Prieš pradedant apklausą J. P. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos susipažinimui liudytojo teisės ir pareigos. Pradėjus apklausą J. P. buvo įspėtas, kad pokalbis bus įrašomas. Pareigūnas paklausė J. P., ar šis susipažino su savo kaip liudytojo teisėmis ir pareigomis. Į ką J. P. atsakė, jog susipažino. Apklausos metu J. P. pranešė, kad jis dabar jis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš pusantrų metų jis dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis gyveno minėtos įmonės viešbutyje. Viešbučio kitame kambaryje gyveno A. D.. J. P. bendravo su A. D.. Minėtame mėsos fabrike J. P. dirbo apie 8 mėnesius. Taip pat J. P. pranešė, kad prieš pusantrų metų, kai jis dar gyveno (duomenys neskelbtini), jis bandė sukurti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą dėl automobilių nuomos, tačiau to padaryti jam nepavyko. 2021-01-07 J. P. elektroniniu paštu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo raginimą sumokėti 2000 EUR baudą. J. P. pradėjo aiškintis, kodėl jam paskirta tokia bauda. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pranešė, kad bauda jam paskirta todėl, kad iš jo vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurtos paskyros buvo išnuomotas automobilis, kurį A. D. vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, jį vairuodamas padarė eismo įvykį bei pasišalino iš įvykio vietos. J. P. negali nurodyti, iš kur A. D. gali žinoti jo prisijungimo duomenis ir slaptažodį. Pranešė, kad elektroninėje erdvėje jis visur naudoja tą patį slaptažodį, todėl A. D. galimai sužinojo jo slaptažodį. 2021-01-07 J. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino A. D.. Jam A. D. pranešė, kad buvo J. P. vardu išsinuomavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir vairavo automobilį neblaivus. Kaip A. D. prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, nenurodė. Pasak J. P., A. D. šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. (1 t., b. l. 23)

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. apklaustas kaip liudytojas parodė tokias aplinkybes. 2021-01-07 į savo naudojamą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą iš „(duomenys neskelbtini)“, kad jam paskirta 2000 eurų bauda už vairavimą neblaiviam ar esant apsvaigus. Kadangi pats nevairavo „(duomenys neskelbtini)“, nevairavo ir būdamas neblaivus, per „Messenger“ programėlę susisiekė su A. D.. Tai buvo tas asmuo, kurį jis įtarė, jog šis galėjo pasinaudoti jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros prisijungimo duomenimis. Įtarė A., nes 2019 m. su juo kartu gyveno viename name (duomenys neskelbtini) (buvo atskiri kambariai), bei dirbo viename darbe (duomenys neskelbtini). Dirbo ir gyveno kartu apie pusę metų. Tarp jų buvo kolegiški, draugiški santykiai. Kaip A. D. galėjo gauti jo „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo duomenis, tiksliai nežino. Gal pažiūrėjo piniginėje, kur buvo parašytas slaptažodis, banko prisijungimo duomenys, t. y. piniginėje buvo visi dokumentai. Per „Messenger“ programėlę A. D. parašė, kad jis iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo 2000 eurų baudą, todėl paklausė jo, gal tai jis pasinaudojo jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros prisijungimo duomenimis. A. iš karto, neišsisukinėdamas pasakė, kad pasinaudojo J. „(duomenys neskelbtini)“ paskyra. Daugiau nieko neaiškino tik pasakė, kad buvo sulaikytas policijos. Paklausus A., ar šis sumokės baudą, kalbėjo su juo gražiai. A. atsakė, kad baudos nemokės, kad ir taip pas antstolius turi daug skolų. Taip pat jis kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, kuriems pasakė, kad jis nevairavo automobilio. Šie jam paaiškino, kad negali perrašyti baudos, todėl pasiūlė kreiptis į policiją. Taip pat paaiškino, kad bauda paskirta, nes, pasinaudojus jo „(duomenys neskelbtini)“ sukurta paskyra, buvo išsinuomotas automobilis, kurį vairavo neblaivus asmuo, t. y. A. D., bei kuris padarė eismo įvykį iš kurio pasišalino. Apie šią situaciją, kad A. pasinaudojo jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyra, kad jis gavo baudą iš „(duomenys neskelbtini)“, kad A. prisipažino vairavęs, bei, kad nesutinka mokėti baudos, jis pasakė savo broliui G. P., kuris yra jo pats artimiausias žmogus. Visa tai broliui pasakė kalbėdamas telefonu. Brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Neturėdamas kitos išeities, kreipėsi į policiją internetiniame tinklalapyje www.epolicija.lt, save identifikuodamas per el. bankininkystę, bei parašė pareiškimą, jame nurodydamas tas pačias aplinkybes, apie kurias sako ir dabar. Rašant pareiškimą buvo nurodytos grafos, tačiau kokios - tiksliai dabar neprisimena, kurias reikėjo pažymėti. Tačiau neprisimena, ką žymėjo, neprisimena, ar buvo įspėtas už melagingą pranešimą ar melagingų parodymų davimą. Tuo metu, kai rašė pareiškimą, buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) ir dirba (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) grįžo tik apklausai. Planuoja išvykti rytoj arba net šiandien. 2021-01-27 su juo susisiekė policijos pareigūnas, kuris jį apklausė nuotoliniu būdu. Prieš tai jam elektroniniu paštu atsiuntė teisių ir pareigų išaiškinimo protokolą, su kuriuo jis susipažino, o pareigūnas įspėjo, kad pokalbis bus įrašomas. Iš savo banko sąskaitos išrašo matė, kad už „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas pinigai buvo nuskaičiuoti 2020 m. vasario mėnesį. Šiuo laikotarpiu jis greičiausiai buvo užsienyje - (duomenys neskelbtini). Į tyrėjos klausimą atsako, kad „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis naudojosi tik vieną kartą, dar prieš šį įvykį, kai jam paskyrą padėjo susikurti brolis. Tą kartą su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu važiavo vienas. Po to karto daugiau niekada nesinaudojo „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, nevairavo ir nebuvo keleivis. Kitiems asmenis jis taip pat nedavė savo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros prisijungimo duomenų, nedavė niekam vairuoti „(duomenys neskelbtini)“ automobilio naudojant jo paskyros duomenis. Dėl šio įvykio jis patiria didelę žalą: tiek turtinę, nes turiu specialiai atvykti į apklausą, negali vykti į darbą, praranda pajamas, kelionės išlaidos, advokato išlaidos, taip pat patiria neturtinę žalą - jaučia įtampą, pablogėjo sveikata, sutriko miegas, patiria dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Visą žalą detalizuos savo civiliniame ieškinyje. Taip pat patiria spaudimą iš A. D., kuris jam rašo grasinančias žinutes. Jų jis neturi, nes A. iš karto jas ištrina. Buvo priverstas jį užblokuoti „Facebook“, dėl to jaučia baimę ir įtampą. Papildomai gauna pranešimus ir skambučius iš skolų išieškojimo firmos, kurie reikalauja sumokėti „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą baudą, todėl dėl to taip pat patiria žalą. Papildymų daugiau neturi. (1 t., b. l. 40-42)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. K. parodė tokias aplinkybes. A. D. jis žino apie 15 metų, tačiau nėra draugai, tik pažįstami. Per tuos visus metus buvo susitikę gal 10-15 kartų. 2020-02-07 jis, kartu su savo panele E., A. D., E. ir J. buvo boulinge prie (duomenys neskelbtini). Boulinge žaidė, vartojo alkoholį, linksmai leido laiką. E. iš boulingo išėjo apie 22.00 val.. Liko keturiese. 2020-02-08 apie 24.00 val. išeidinėjo iš boulingo, nes jis užsidarinėjo. Kai išeidinėjo iš boulingo, rengėsi striukes, J. A. paprašė, kad šis pavairuotų „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, nes J. pats buvo neblaivus. Ką į tai atsakė A., nežino, bet, kaip suprato, sutiko, nes automobilį vairavo. Jie visi buvo neblaivūs, išskyrus E.. Išėjo iš boulingo. J. su A. ėjo priekyje, o jis su E. ėjo jiems iš galo. Prie „IKI“ parduotuvės stovėjimo aikštelėje pamatė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. A. su J. stovėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio priekio ir abu kažką darė savo telefonuose. Tuo metu jis su E. stovėjo prie automobilio galo. Suprato, kad J. su A. bando išsinuomoti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, nes apie tai dar boulinge buvo kalba. Netrukus J. su A. atsisėdo į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. A. atsisėdo už vairo, o J. - ant priekinės keleivio sėdynės. Po kelių minučių jis su E. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. Pavažiavus visai netoli, A. kliudė kitą automobilį. Jie važiavo autobusams skirtoje juostoje, todėl juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai paprašė jų pasišalinti, todėl jis su E. išėjo namo. Dabar jau nepamena, ar J. ėjo su jais, ar liko su A.. J.jis gerai nepažįsta, nes su juo buvo susitikęs tris kartus: vieną kartą - (duomenys neskelbtini), kai J. buvo su A., antrą kartą - padėjo persikraustyti, tada pamena prašė A. pagalbos, o šis surado J., o trečią kartą - boulinge.(1 t., b. l. 54-56)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta policijos pareigūnė K. Š. parodė tokias aplinkybes. 2020-02-08 apie 00.10 val., patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu R. M., važiuojant (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), pastebėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui. Įjungė raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir bandė priartėti prie automobilio ir jį sustabdyti. Tačiau, nespėjus priartėti, pastebėjo, kaip automobilis, sukdamas į (duomenys neskelbtini), pravažiavo sankryžą degant raudonos spalvos šviesoforo signalui ir sustojo (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Ji su kolega priėjo prie minėto automobilio ir pastebėjo, kad automobilyje sėdi trys vaikinai ir mergina. Šalia vairuotojo sėdėjo vaikinas, gale - vaikinas ir mergina. Iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. D. buvo patikrintas blaivumas - nustatytas 1,19 promilių girtumas. Asmenys, kurie kartu važiavo automobilyje, išlipo iš automobilio. Trukdė darbui, kalbėjo, todėl buvo paprašyta netrukdyti dirbti ir eiti savais keliais, o jie tą ir padarė. Pamena, kad dėl šio įvykio bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kuris teigė, kad transporto priemonė buvo išnuomota kito asmens vardu, o ne automobilį vairavusio asmens, t. y. A. D.. Jei gerai pamenu, automobilis buvo išnuomotas J. vardu. Tiksliai nepamena, tačiau girdėjo, kaip kažkuris iš automobilyje buvusių asmenų, į keleivio vietoje sėdėjusį asmenį kreipėsi J. vardu. Jei gerai pamena, priekinėje keleivio pusėje sėdėjo aukštas vaikinas, galimai su akiniais. Netrukus per radijo ryšio priemonę buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), buvo įvykęs eismo įvykis, iš kurio kaltininkas pasišalino. Buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Toyota Yaris“. Nustatyta, kad automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D. dalyvavo eismo įvykyje ir iš įvykio vietos pasišalino. Tai pripažino pats A. D.. (1 t., b. l. 60-63)

Įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198-1 str. 1 d., A. D. apklaustas kaip įtariamasis nurodė tokias aplinkybes. Su įteiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, suprato ir savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą paaiškino, kad J. P. pažįsta nuo 2019 m. gegužės mėn., kai nuvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Ten šis buvo kaimynas, gyveno tame pačiame name. 2020 m. sausio mėnesį, su J. būdami (duomenys neskelbtini), kur tiksliai jau nepamena, gali būti, kad kavinėje, J. jo paprašė padėti susikurti „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą. Kaip J. sakė, jis nenorėjo vežioti draugų savo automobiliu. J. nufotografavo savo veidą, savo vairuotojo pažymėjimą, suvedė savo asmens duomenis, el. pašto adresą ir pridėjo savo mokėjimo kortelės duomenis. J. „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą savo vardu kūrėsi pats, o jis J. tik padėjo ir matė, kokius duomenis šis veda. Matė ir kokį slaptažodį J. įvedė, tik dabar jau neprisimena. Pamena, kad slaptažodyje buvo ir vardas. Po poros dienų, su J. būnant (duomenys neskelbtini), J. labai norėjo išbandyti „(duomenys neskelbtini)“ paslaugą, jam buvo smalsu. Prie (duomenys neskelbtini) išsinuomojo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, apvažiavo aplink (duomenys neskelbtini). Vairavo J.. Po to „(duomenys neskelbtini)“ automobilį paliko prie (duomenys neskelbtini), nes jie buvo atvažiavę su J. automobiliu. Ar J. dar yra važiavęs su „(duomenys neskelbtini)“, nežino. 2020 m. pavasarį J. su keltu išplaukė į (duomenys neskelbtini) dirbti. 2020-02-07 su draugais buvo boulinge, (duomenys neskelbtini), kur gėrė alų, žaidėme boulingą. Iš boulingo jie išėjo apie 24.00 val., gal truputį ankščiau. Kartu su savo draugu J. ir jo drauge E. nuėjo prie netoliese esančios „IKI“ parduotuvės. Ten pamatė aikštelėje stovintį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Savo tuo metu naudojamame mobiliojo ryšio telefone „Huawei P30 Lite“ jis turėjo „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, tačiau nebuvo sukūręs savo paskyros. Kadangi norėjo draugus parvežti namo, „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje įvedė jam žinomus J. P. paskyros duomenis ir slaptažodį. Įvedė J. el. paštą „(duomenys neskelbtini)“ ir slaptažodį. Daugiau jokių duomenų nevedė. Prie J. „(duomenys neskelbtini)“ paskyros buvo pridėta J. „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Atsisėdo į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Toyota“. Nors vairuotojo pažymėjimo jis neturi, bet atsisėdo prie vairo ir vairavo. Tai pamatė priešais atvažiuojantys policijos pareigūnai, kurie jį sustabdė. Ten savo kelionę su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu ir baigė, o automobilį užrakino, kad nesiskaičiuotų pinigai už kelionę. Kitą dieną jam paskambino J. ir pasakė, kad jam atėjo sąskaita iš „(duomenys neskelbtini)“. Paklausė jo, ar tai jis išsinuomavo jo vardu „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Jis (A. D.) atsakė, kad taip. J. dėl atėjusios „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nepyko ir nieko nesakė. J. pyko dėl to, kad jis J. vardu išsinuomavo automobilį, jam nežinant pasinaudojo jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros duomenimis. Po šios avarijos „(duomenys neskelbtini)“ J. paskyrą užblokavo, J. tapo nepageidaujamu klientu. J. jam nesakė savo prisijungimo duomenų prie „(duomenys neskelbtini)“, jis juos pats žinojo, nes kaip jau ir sakė, buvo šalia ir padėjo J. susikurti „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą. Šiuo metu naudojasi mobiliojo ryšio telefonu „Huawei P40 Lite“. Mobiliojo ryšio telefono „Huawei P30 Lite“, kuriame turėjo „(duomenys neskelbtini)“ programėlę ir įvedė J. prisijungimo duomenis, jau nebeturi. Jį, susipykęs su savo mergina, iš nervų sudaužė 2020 m. rudens pradžioje. Po to netrukus nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Lite“, kuriuo naudojasi šiuo metu. Iš seno telefono „(duomenys neskelbtini)“ programėlę ištrynė 2020 m. vasarą, nes telefone trūko vietos. Šiuo metu savo naujame telefone „(duomenys neskelbtini)“ programėlės neturi. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis pasinaudojo kito asmens prisijungimo duomenimis. Nuoširdžiai gailisi. (1 t., b. l. 105-107)

Įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 198-1 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., A. D. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Psichinėmis ligomis nesirgo, narkotikų nevartoja, galvos traumų neturėjo, kuo yra įtariamas supranta, parodymus duoti sutinka. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą nori paaiškinti, kad pirminės apklausos metu sakė ne visą tiesą. 2020-02-07 su draugais E., J., jo drauge E., J. P. ir E. drauge, jos vardo nežino, buvo boulinge (duomenys neskelbtini). Ten gėrė alų, žaidė boulingą. Iš boulingo išėjo porą minučių po 24.00 valandos. Visi draugai išsiskirstė, o liko jis, J., E. ir J.. Visi kartu, keturiese, nuėjo prie netoliese esančios „IKI“ parduotuvės ir pamatė aikštelėje stovintį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Pasakė J. „davai važiuojam“. J. pasakė, kad gal važiuoti su Bolt, o jis pasakė važiuoti su „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi pats J. buvo išgėręs, jis (A. D.) pasakė, kad pavairuos jis, nors ir pats buvo išgėręs. Prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio stovint kartu su J., E. ir J. nuo jų stovėjo gal 2 metrų atstumu,. Jis pasakė J., kad šis pasakytų savo „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo duomenis. Savo tuo metu naudojamame mobiliojo ryšio telefone „Huawei P30 Lite“ jis turėjo „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, tačiau nebuvo sukūręs savo paskyros. Savo telefone „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje suvedė J. jam pasakytus prisijungimo duomenis ir slaptažodį. „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje paspaudė mygtuką "atrakinti" ir automobilis atsirakino. Į „(duomenys neskelbtini)“ „Toyota“ automobilį, jis atsisėdo prie vairo ir vairavo, J. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, o J. ir E. - automobilio gale. Kadangi nežinojo, kur yra padėti „(duomenys neskelbtini)“ automobilio rakteliai, raktelius rado J. ir pats juos įkišo į automobilio užvedimo spynelę. Visi kiti parodymai, kuriuos davė pirminės apklausos metu, yra teisingi, jis lieka prie jų. J. pavardės ir telefono numerio jis nežino. Klausė jo telefono numerio, tačiau jis nesako. Jam apie 23 - 24 m. E. pavardė - (duomenys neskelbtini). Pavardę žino iš Facebook, o telefono numerio nežino. E. apie 20 m. (1 t., b. l. 131-133)

A. D. elektroniniu paštu pateikė ekrano nuotraukas, kuriuose matomas susirašinėjimas su J. P., bei nuotraukas, kuriose matoma, kad įvykio dieną J. P. ir A. D. buvo kartu. (1 t., b. l. 178-200, 2 t., b. l. 1-159)

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, padaryta išvada, kad byloje negauta jokių objektyvių, įrodymais vertintinų duomenų, patvirtinančių, kad A. D. pareiškėjo J. P. vardu buvo neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos - UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyros ir išsinuomavęs automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei juo pasinaudojęs, gavėjui „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai iš Swedbank banke esančios, J. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 2,06 eur. finansinę operaciją, t. y., kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 198-1 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., todėl ikiteisminis tyrimas dalyje, įtariamojo A. D. atžvilgiu, dėl veikų, numatytų LR BK 198-1 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Vaitekūnienės 2021-04-09 nutarimu nutrauktas (LR BK 3 str. 1 d. 1 p.) (2 t., b. l. 160-167)

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir kitos išvados

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamasis persekiojimas), ir nori taip veikti bei to siekia. Pažymėtina, kad, darant išvadą apie BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą, svarbu įvertinti visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, pavyzdžiui, skundą padavęs asmuo klydo vertindamas faktines aplinkybes.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis J. P. savo kaltę pripažino, jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys. Minėtais duomenimis nustatyta, kad J. P. melagingai įskundė įstaigai ir pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas J. P. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – J. P. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Todėl jam skirtina BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - bauda, jos dydį nustatant sankcijos ribose. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nesuteikia teisės teismui išdėstyti paskirtosios baudos mokėjimą dalimis. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl teismui yra suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Taigi, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje minimalus, o būtent – 10 mėnesių. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. P. galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) baudą.

Išaiškinti J. P., kad paskirta bauda per 10 mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Išaiškinti J. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.