Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. liepos 20 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akcentuoja, kad visi bandymai patraukti L. Z. privataus kaltinimo tvarka baudžiamajame procese buvo be rezultatų, kadangi prokuratūra, policija, teismai nurodo, jog tai yra civiliniai teisiniai santykiai.

Apibendrina, kad Klaipėdos skyrius neperžiūrėjo pareiškėjo prašymo taip, kaip reikalauja įstatymai, o tik pateikė formalų atsakymą. Teigia, kad ginčijamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kadangi yra nepagrįstas teisės normomis, neatsako į pareiškėjo iškeltus klausimus, dokumentas nepatvirtintas įstaigos antspaudu, o priimant ginčijamą aktą nebuvo laikytasi administracinių procedūrų. Mano, jog Klaipėdos skyriaus veiksmai turėjo tikslą pateisinti neteisėtus advokato L. Z. veiksmus. Taip pat pažymi, kad ginčijamas aktas pažeidžia fundamentalias žmogaus teises ir Lietuvos Respublikos įstatymus, sukelia materialinę ir nematerialinę žalą pareiškėjui, kenkia valstybės, kaip demokratinės visuomenės, reputacijai. Teigia, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principus, kadangi pareiškėjo skundo neišvertė į valstybinę kalbą. Akcentuoja, kad ginčijamas aktas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi buvo atimta galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nurodo, kad jaučiasi pažemintas, todėl prašo neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pažymi, kad jam teko rašyti prašymus, skundus, užklausimus įvairioms institucijoms ir teismams, versti juos į lietuvių kalbą, todėl prašo priteisti ir materialinę žalą.

Pareiškėjas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017-03-27 rašto Nr. (2.3)NO-2-2584 (b. l. 12, 86, toliau – ir skundžiamas aktas) bei pareiškėjo V. S. reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-08-06 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas L. Z. (b. l. 15). Tarnybos 2014-09-16 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 (b. l. 20 – 29) nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, atstovavimas byloje neperspektyvus ir pareiškėjui nustatyta pareiga sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pareiškėjas 2017-03-20 prašymu (b. l. 80 – 85) kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas įvykdyti veiksmus pagal savo kompetenciją (pripažinti juridinį faktą, kad advokato L. Z. veiksmai, atlikti surašant Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 nėra antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet atvirkščiai – atsisakymas teikti teisinę pagalbą). Tarnyba 2017-03-27 skundžiamu aktu informavo pareiškėją apie tai, kad tarnyba neturi teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, bei paaiškino, kad advokatas nėra tarnybos darbuotojas, todėl jo veiksmai negali būti siejami su institucija, kaip valstybės institucija, bei prašymą paliko nenagrinėtą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinės procedūros apibrėžimas, pagal kurį administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte, pagal kurį pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Šios teisės akto nuostatos suponuoja išvadą, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme yra numatytos alternatyvios sąlygos, kurioms esant viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti nagrinėti skundą (prašymą): 1) jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba 2) tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą (žr., pvz., LVAT 2017-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA2181-492/2016 ir kt.). Taigi, tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., LVAT 2017-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA2181-492/2016 ir kt.).

Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-16 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 panaikinimo ir kitų reikalavimų atsisakyta priimti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-07-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusiu 2015-10-20, atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2014-09-16 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 panaikinimo, žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-05-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusiu 2015-09-10, iš V. S. į valstybės biudžetą priteista 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas pagal 2014-08-06 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas išspręstu galutinai ir negrįžtamai, taip pat šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.

Be to, teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas skundė Tarnybos 2016-12-27 sprendimą Nr. (2.3)NO-2-8843, kuriuo Tarnyba pareiškėjo prašymą (panaikinti (pripažinti negaliojančiais) advokato L. Z. pateiktus duomenis apie advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal Tarnybos 2014-08-06 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, kurių pagrindu apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, panaikinti advokato L. Z. 2014-09-02 pranešimą, kurio pagrindu priimtas Tarnybos sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą, panaikinti minėtą Tarnybos 2014 -06-16 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, nubausti advokatą L. Z. ir l. e. direktoriaus pareigas V. M., o nustačius jų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms, paneigti melagingus, jo orumą žeminančius duomenis, paskleistus Tarnybos 2014 -09-16 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, ir kompensuoti už patirtą turtinę ir neturtinę žalą) paliko nenagrinėtą kaip pakartotinį

Taigi apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas 2017-03-20 prašymu kreipdamasis į Tarnybą iš esmės pakartotinai prašė ištirti 2014-09-16 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 teisėtumą, nustatyti, kad advokato L. Z. veiksmai, atlikti surašant Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, nėra antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors dėl šių faktinių duomenų jau yra pasisakę administraciniai teismai įsiteisėjusiuose sprendimuose. Peržiūrėti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių viešojo administravimo subjektas neturi įgalinimų, todėl, teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai skundą paliko nenagrinėtą. Be to, dėl dalies pareiškėjo reikalavimų yra pasisakiusi ir pati Tarnyba 2016-12-27 priimdama administracinį aktą, kuris yra apskųstas teisme. Darytina išvada, kad pareiškėjas į atsakovę kreipėsi nurodydamas iš esmės tapačius faktinius duomenis, kurie jau buvo išnagrinėti tiek institucijoje, tiek administraciniuose teismuose, todėl Tarnyba pagrįstai pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas ir teigia, kad jo 2017-03-20 prašymas nebuvo išverstas į lietuvių kalbą, tačiau iš byloje esančio 2017-03-20 prašymo (b. l. 80 – 85) matyti, kad jis buvo pateiktas dviem kalbomis – lietuvių ir rusų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčijamo akto turinį, konstatuotina, jog šis raštas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. 2017-03-27 raštu Nr. (2.3)NO-2-2584 „Dėl Jūsų 2017-03-21 prašymo” išvardintos aplinkybės, kurioms esant pareiškėjo prašymas paliktas nenagrinėtu, nurodyta apskundimo tvarka, yra aiškūs jo priėmimo motyvai. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau ir įvertinęs skundžiamą aktą teisėtumo bei pagrįstumo aspektu, konstatuoja, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovės raštą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto” sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas” reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kadangi nėra konstatuotas atsakovės pareigūnų veiksmų neteisėtumas, nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės civilinei atsakomybei kilti teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.