Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant G. J., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B. ir jos atstovei advokatei R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusios, ūkininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., būdama darbdave - ūkininke, leido J. Ž. dirbti nelegalų darbą, o būtent J. Ž. 2014 m. gegužės 29 d. 10.30 val. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiųjų darbo inspektorių T. D. ir T. M. atliekamo patikrinimo metu L. B. ūkyje rastas dirbantis lauko dangos valymo darbus, jis nepateikė darbo pažymėjimo, paaiškino, kad ūkyje dirba pirmą dieną ir darbo sutarties ar paslaugų kvito nepasirašęs, su ūkininke yra susitaręs dėl 5 Lt atlyginimo už 1 darbo valandą, apie jo įdarbinimą pas ūkininkę L. B. nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tokiais veiksmais L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir punktus, 99 straipsnio 3 ir 6 dalis. L. B. už šį pažeidimą kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

L. B. pažeidimo nepripažino, teismo posėdyje paaiškino, kad iš vakaro pas ją atėjęs J. Ž. paprašė duoti darbo. Ji sutiko, nes reikėjo paruošti sklypą, ir abu susitarė, kad J. Ž. ateis ryte ir paruoš lauką, uždengtą specialia danga, ant kurios dedami vazonai. J. Ž. turėjo išravėti žoles nuo dangos, iškasti dumblą iš tos vietos, kurią semia vanduo. Ji parodė tą lauką, paaiškino, ką reikės dirbti, parodė darbo priemones – karutį ir kastuvą. Sutarė, kad už darbo valandą jam mokės po 5 Lt, nes J. Ž. iš dalies neįgalus, dirba lėtai. Nesitarė, per kiek laiko turės tą lauką sutvarkyti, nenurodė, kelintą valandą jam ateiti iki kelintos valandos dirbti, tik sutarė, kad darbą įformins ir J. Ž. dirbs pagal paslaugų kvitą, sutvarkys visą lauką, termino darbo pabaigai nenustatė, bet būtų užtrukę dvi savaites. Ryte apie 8.30 val. į ūkį atvažiavo liaudies buities muziejaus darbuotojai, kuriems ji turėjo atiduoti 3200 gėlių daigelių. Ji su darbuotoja rinko iš vieno šiltnamio gėles, paskui perėjo gėlių į kitą šiltnamį. Apie 10.30 val. atėjo iš laukų vyrai. Ji sustojo jų palaukti. Vyrai prisistatė darbo inspektoriais, paklausė, ar yra ūkyje dirbančių žmonių. Ji atsakė, kad yra, tik dar neužpildyta paslaugų kvitų knygelė, nes ji nespėjusi. Kvitą reikėjo užpildyti iš ryto, bet ji nebuvo užpildžiusi. Ji nepastebėjo, kada atėjo J. Ž., nes tuo metu buvo tolimiausiame ūkio šiltnamyje, o J. Ž. jai neprisistatė, jo iki darbo inspektorių atvykimo nematė, tą rytą jam jokių nurodymų nedavė. Vėliau už tą darbo dieną jam apmokėjo, darbą įformino, su Sodra atsiskaitė, jai apie J. Ž. darbą pranešė.

Pažeidėjos atstovė advokatė R. G. prašė bylą nutraukti, nes J. Ž. tariantis dėl būsimo darbo su L. B., jam nebuvo nurodytas konkretus darbo pradžios laikas, J. Ž., atvykęs į L. B. ūkį, darbą pradėjo savarankiškai, tuo metu ūkininkė buvo užsiėmusi su pirkėjais ir nematė, kad J. Ž. pradėjo dirbti. Nebuvo nustatyta darbo tvarka, nėra nustatyta, kad J. Ž. pakluso darbo tvarkai.

Teismo posėdyje liudytojas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius T. D. parodė, kad 2014 m. gegužės 29 d. pagal anoniminį pranešimą dėl nelegalaus darbo su kolega T. M. nuvyko į L. B. ūkį (duomenys neskelbtini). Pamatė šiltnamį, už 10 m nuo jo laukuose dirbantį J. Ž.. Jis tuo metu buvo įpusėjęs lysvę, prie jo buvo karutis. J. Ž. jie pasikvietė. Iš šiltnamio išėjo B., dar buvo kažkokių moterų. Ji paaiškino, kad tai moterys iš Rumšiškių, o darbuotojas dirba pirmą dieną, tvarko dangą. Ž. sakė, kad dirba pirmą dieną, sutarė 5 Lt už valandą. Sakė, kad paslaugų kvito nepasirašė, sutarties nesudarė. Paslaugų kvitų knygelė buvo tuščia, L. B. paaiškino, kad nespėjo jos užpildyti, nes atvyko iš žmonės muziejaus pirkti augalų.

Liudytojas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius T. M. patvirtino tas pačias liudytojo T. D. nurodytas aplinkybes.

Liudytojas J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jis 2014 m. gegužės 28 d. po pietų atėjo pas L. B. ir paprašė bet kokio darbo. L. B. liepė jam ateiti kitą dieną ryte, apie 9 val., sakė, kad įformins jo įdarbinimą. Ji parodė, ką reikės dirbti – išravėti lauką, nuvalyti nuo jo purvą. Jis tarėsi, kad dirbs, kada galės, ir tol, kol bus darbo, dėl konkrečių darbo valandų nesitarė. Atėjęs rytojaus dieną, nieko kieme nerado, nei L. B., nei pašalinių žmonių, kieme laukė 1-1,5 val. Jam atėjus, namo durys buvo užrakintos, kieme žmonių nebuvo, tik kažkoks automobilis. Į šiltnamius jis nėjo, juose nieko nematė. Nesulaukęs L. B., kieme prie ūkinio pastato susirado kastuvą, kauptuką, karutį ir nuėjo į lauką ravėti ir purvą kabinti. Atvykus darbo inspektoriams, buvo dirbęs gal valandą. Jį tada L. B. pasišaukė, ji buvo viena. Inspektoriai atėjo iš kiemo. Šiltnamiai plėvele dengti, nelabai permatomi. Laukas, kuriame jis dirbo, yra prie pat šiltnamio, jis dirbo už maždaug 50 metrų nuo artimiausio šiltnamio. Dirbti pradėjo gal po 9 val., pas B. atėjo po 8 val. ar 8.30 val.

Liudytoja G. Ž. parodė, kad iš Rumšiškių liaudies muziejaus autobusiuku 2014 m. gegužės 28 d. ryte apie 8.30 val. ar anksčiau pagal išankstinį susitarimą su padėjėja ir vairuotoju atvyko į L. B. ūkį pirkti gėlių, autobusiuką pasistatė kieme tarp pastatų. Kieme buvo pirkėjų, jie vaikščiojo apie vazonėlius. Dirbančių žmonių nematė. Atvykę su L. B. išėjo į kairėje pusėje esantį tolimiausią šiltnamį rinkti užsakytų daigų. Reikėjo susirinkti virš 3000 daigų, ilgai užtruko. Ji ir L. B. rinko daigus, o padėjėja juos po 60 nuolat nešiojo padėklais į autobusiuką, kur vairuotojas juos krovė. Paskui ėjo į kitą šiltnamį daigų. Atvykus inspektoriams, jai rinktis gėles toliau padėjo L. B. dukra R.. L. B. nesakė, kad kažkas turi ateiti.

Liudytoja R. C. parodė, kad motinos L. B. ūkyje ji tą dieną buvo nuo 7 val., reikėjo pasėti, sodinti, laistyti daigus. Sodino gėles, išnešiojo iš vieno šiltnamio į kitą. Nuo 8 val. pradėjo važiuoti pirkėjai, juos sutikinėjo abi su mama. Atvažiavus pirkėjams iš buities muziejaus, ji buvo užsiėmusi su kitais žmonėmis. Atsilaisvinusi iš kiemo ėjo į tolimiausią šiltnamį, prie balos sutiko mamą, žmones iš buities muziejaus. Eidama pamatė dirbantį J. Ž.. Mama tuo metu išeidinėjo iš šiltnamio. Ateidama nematė Ž., tik kai sutiko mamą, pamatė du žmones, ateinančius nuo laukų. Jų turimi šiltnamiai yra 6, išsidėstę per kelias vietas. Tą rytą buvo pirkėjų, ir ji vaikščiojo po kiemą. Nebuvo taip, kad valandą laiko kiemas būtų tuščias. Ji atleidinėjo žmones, matė, kad Ž. yra kieme, jis sakė, kad ieško jos mamos. Liudytoja pasakė, kad mama tolimiausiuose šiltnamiuose. Lyg sakė, kad ją pakvies. Su Ž. kieme kalbėjo, tarp šiltnamių. Iš karto ėjo mamos kviesti, užtruko 5 minutes. Tai buvo apie 9.30 val. Eidama sutiko mamą, pamatė inspektorius, o J. Ž. tuo metu jau buvo lauke, dirbo. Ji J. Ž. nurodymų eiti dirbti nedavė. Taip gavosi, kad ji ėjo vienu keliu, o jis kitu. Mama su klientais daigelius rinkti pradėjo nuo artimiausių šiltnamių, po to ėjo į tolimesnius šiltnamius. Ją sutiko išeinant iš tolimiausių šiltnamių. Yra prie namo 2 šiltnamiai, yra už ūkinio pastato yra šiltnamiai. Šiltnamiai dengti nepermatoma plėvele. Mama iš galinio šiltnamio negalėjo matyti dirbančio Ž., nes dar vienas šiltnamis užstoja, yra gyvatvorė, svyrančių gėlių vazonai, gaunasi siena tarp lauko ir šiltnamio. Kai mama išėjo su Rumšiškių darbuotojais į šiltnamį, Ž. dar nebuvo atėjusio.

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, nesudarius rašytinės darbo sutarties, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, nes darbuotojų darbas, esant nurodytomis aplinkybėmis, yra nelegalus.

Atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, teikimą, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo administravimą nuo 2013 m. balandžio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Įstatymas). Jis nustato žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. Paslaugų gavėju yra fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, kurie gauna žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). R. Į. 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 218 patvirtino Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą, kuriame numatyta, jog gali būti teikiamos žemių tvarkymo paslaugos, atliekamos rankomis, naudojant tam skirtas priemones, žemės ūkio augalų sėjos ir sodinimo paslaugos, atliekamos rankomis, naudojant tam skirtas priemones, žemės ūkio augalų priežiūros paslaugos, atliekamos rankomis, naudojant tam skirtas priemones, tarp jų ravėjimas ir pan. Taigi, J. Ž. teiktos paslaugos galėjo būti įforminamos ne darbo sutartimi, o pagal žemės ūkio paslaugų kvitą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A1-74/3D-140 patvirtino Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito pildymo tvarkos aprašo 2 punktas nustato, kad paslaugų kvito pirminiai duomenys, nurodyti šio aprašo 9 punkte (paslaugų kvito išrašymo data, duomenys apie paslaugų gavėją, paslaugų gavėjo parašas, paslaugų teikėjo (J. Ž.) vardas, pavardė, asmens kodas, parašas, paslaugų teikimo data, teikiamų paslaugų pogrupio kodas (-ai) ar pavadinimas, nurodyti Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąraše, matavimo vienetas, išreikštas svorio, laiko, ploto ir kitais matavimo vienetais, paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo sutartas įkainis (litais) už teikiamų paslaugų matavimo vienetą, mokėjimo už suteiktas paslaugas būdas – grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu, mokėjimo data ar terminas), privalo būti įrašyti į abu paslaugų kvito egzempliorius prieš pradedant teikti paslaugas ir prieš išduodant šio paslaugų kvito antrąjį egzempliorių paslaugų teikėjui.

Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų L. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti 2014 m. gegužės 29 d. 10.30 val. atlikto patikrinimo jos ūkyje rezultatai (2 b.l.), patikrinimo akte nurodyta, kad L. B. ūkyje dangos valymo darbus dirbo J. Ž., sutartas atlyginimas 5 Lt už valandą, darbo sutarties ar paslaugų kvito nepasirašęs (3 b.l.). J. Ž. raštu 2014 m. gegužės 29 d. paaiškino, kad L. B. ūkyje pradėjo dirbti apie 9 val., tvarkė dangą gėlių dėjimui, sutaręs dėl 5 Lt už valandą atlyginimo, nei darbo sutarties, nei paslaugų kvito nepasirašęs (4 b.l.). L. B. raštu paaiškino, kad J. Ž. jos ūkyje dirbo pirmą dieną, atėjus darbuotojui, pas ją atsiėmė gėles iš Lietuvos liaudies buities muziejaus atvykę pirkėjai, ir ji nespėjo užpildyti kvitų knygelės (5 b.l.). Informacija iš VSDFV informacinės sistemos patvirtina, kad šiai įstaigai apie J. Ž. įdarbinimą L. B. ūkyje nebuvo pranešta (6 b.l.), fotonuotraukoje 2014 m. gegužės 29 d. 10.30 val. užfiksuotas (duomenys neskelbtini) dirbantis - valantis lauko dangą J. Ž., (7 b.l.). Sąskaita faktūra patvirtina, kad Lietuvos liaudies buities muziejus iš L. B. ūkio 2014 m. gegužės 29 d. pirko 3200 gėlių daigų (31 b.l.), Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas Nr. 0053051 2014 m. gegužės 29 d. išrašytas paslaugų teikėjui J. Ž. už dangos valymo paslaugas (32 b.l.).

Remiantis pačios L. B. paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, patikrinimo aktu, fotonuotrauka, duomenimis iš VSDFV informacinės sistemos, J. Ž. ir L. B. raštiškais paaiškinimais, liudytojų parodymais, daroma išvada, kad L. B. kalta padariusi pažeidimą ir yra baustina.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t.y. būtina nustatyti, jog darbas yra dirbamas – asmuo realiai atlieka darbines funkcijas, darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius – darbas dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, darbdaviui ar kitam įgaliotam asmeniui leidus dirbti, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Bylos duomenys – pažeidėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai, fotonuotrauka, patikrinimo aktas, paslaugų kvitas patvirtina, kad 2014 m. gegužės 29 d. 10.30 val. J. Ž. dirbo L. B. ūkyje – valė jos jam nurodytą lauką, naudojosi pažeidėjos suteiktomis darbo priemonėmis. Tiek pažeidėja, tiek pats J. Ž. parodė, jog dėl darbo nuo 2014 m. gegužės 29 d. ryto buvo susitarę iš vakaro, buvo susitarta dėl atliktinų darbų – dangos valymo, ravėjimo, ūkininkė J. Ž. parodė darbo vietą, nurodė darbo priemones, buvo susitarta dėl atlygio – 5 Lt už darbo valandą. Dėl konkrečių darbo valandų, kaip parodė J. Ž. ir pati pažeidėja, nesusitarė, buvo sutarta, kad J. Ž. dirbs, kada galės, tol, kol ūkyje jam bus darbo. Ūkininkė L. B. pripažino, kad Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu, kai jos ūkyje rastas dirbantis J. Ž., paslaugų teikimo kvito nebuvo pradėjusi rašyti, pirminiai duomenys apie paslaugų teikimą įrašyti nebuvo. Taip pat nebuvo sudaryta darbo sutartis su J. Ž., apie jo įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tą patvirtino ir liudytojai J. Ž., T. D. ir T. M.. Nors ūkininkė L. B. teigė, kad J. Ž. darbą pradėjo be jos leidimo, būtent dėl to jo darbas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, tą paneigia ir jos bei J. Ž. paaiškinimai, jog darbo pradžios valandos jie ir nebuvo nustatę susitardami iš vakaro, nes susitarė, kad J. Ž. dirbti ateitų 2014 m. gegužės 29 d. ryte, dirbtų, kada galės ir kol jos paslaugų reikės. Teismas netiki J. Ž. paaiškinimais, kad jis darbą pradėjo be ūkininkės leidimo, savavališkai, nes jo paaiškinimai buvo nenuoseklūs, juos paneigė kitų asmenų parodymai. J. Ž. teigė ryte L. B. neradęs nei namuose, nei kieme, esą nebuvo jokių asmenų, nors jis kieme laukęs valandą ar pusantros, todėl nesulaukęs pats pasiėmė darbo įrankius ir pradėjo dirbti. Tačiau pati pažeidėja parodė, kad tą dieną buvo nemažai pirkėjų, su kuriais ji ėjo į šiltnamius rinkti daigų. Liudytoja G. Ž. parodė, kad į ūkį atvyko apie 8.30 val. ir su pažeidėja nuėjo į šiltnamius, o jos padėjėja nuolat nešiojo daigus į sodybos kieme stovėjusį autobusiuką, kur juos krovė ir vairuotojas, ji parodė, kad sodyboje buvo ir L. B. dukra R.. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad ūkyje tą rytą buvo ir pati L. B., ir daug pirkėjų. Taigi, J. Ž. parodymai apie jo atvykimą į darbą 2014 m. gegužės 29 d. ir pradėjimą dirbti savavališkai, esą mažiausiai valandą nesulaukus darbdavės, atmetami kaip nepagrįsti ir nepatikimi, duoti siekiant padėti L. B. išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojos R. C. parodymais apie tai, jog J. Ž. pradėjo dirbti, dar jai nespėjus pakviesti iš šiltnamio L. B., teismas taip pat netiki. Liudytoja itin painiojosi, duodama parodymus, jie nenuoseklūs ir nelogiški – ji teigė, kad iš karto po pokalbio su J. Ž. kieme ėjusi kviesti motinos, tačiau motiną sutikusi ateinant nuo šiltnamio, taip pat pamačiusi ateinant darbo inspektorius, o J. Ž. tuo metu jau dirbo lauke. Teismas netiki, kad J. Ž. tuo pačiu metu būtų suspėjęs savavališkai pasiimti darbo įrankius ir nueiti į lauką bei išvalyti pusę to lauko vagos. Pats J. Ž. parodė iki darbo inspektorių atvykimo jau dirbęs apie valandą laiko. Taigi, teismas atmeta tokius parodymus kaip visiškai neobjektyvius ir neteisingus. Akivaizdu, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių L. B., žinodama, kad tą rytą pas ją dirbti ateis J. Ž., negalėjo įforminti jo įdarbinimo, užpildydama pirminius paslaugų kvito duomenis. L. B. paaiškinimus, jog ji tuo pat metu buvo labai užimta pirkėjų iš Lietuvos liaudies buities muziejaus, teismas vertina tik kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės. Nėra objektyvių duomenų, kad J. Ž. atėjo būtent tuo metu, kai pažeidėja jau buvo nuėjusi į šiltnamius, ir kad jis jos negalėjo rasti ūkyje. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažeidėjos paaiškinimas, liudytojų parodymai ir kiti aukščiau aptarti bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad L. B., būdama darbdave, esant visiems nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl konkretaus darbo, darbo sąlygų, atlyginimo, leido nelegaliai dirbti J. Ž., nesudariusi rašytinės darbo sutarties ar neužpildžiusi pirminių duomenų žemės ūkio paslaugų teikimo kvite, neužtikrinusi, kad jis pradėtų darbą tik po to, kai yra sudaryta rašytinė darbo sutartis arba surašyti pirminiai privalomi duomenys žemės ūkio paslaugų teikimo kvite.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad pažeidėjos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. B. neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjai skirtina sankcijoje numatyta bauda, didesnė nei minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 286, 287, 302² , 302⁴ straipsniais,

nutaria:

L. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, už nelegaliai dirbusį asmenį skirti baudą 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) litų.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį teismą.