- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-94-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- O. J.
- Atsakovas
- UAB „Ranga IV investicijos“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
dalyvaujant ieškovui O. J., jo atstovui adv. Tadui Zarembai, atsakovo atstovui adv. Nerijui Kasiliauskui,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. J. ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV investicijos“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas O. J. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 11 600 Lt bei vidutinį užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat pripažinti neteisėta 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. K-19 paskirtą drausminę nuobaudą bei priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovo administracija pasiūlė ieškovui išeiti iš darbo šalių susitarimu su 1 mėn. išeitine kompensacija, jis nesutiko. 2008 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu už netinkamą pareigų vykdymą ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2008 m. spalio 28 d. buvo paskirta jam drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Pažymėjo, kad pas atsakovą dirbo statybos darbų techninės priežiūros vadovu, jam buvo pavesta vykdyti rangovų priežiūrą. Visi atleidimo iš darbo įsakyme minimi darbai buvo vykdyti 2006 m. ir 2007 m. iki rugsėjo mėn. Ieškovas nebuvo supažindintas su įsakymais dėl patikrinimo, audito išvadomis ir pan. Jam nebuvo suteiktas terminas trūkumams pašalinti. Kelio ženklai, dėl kurių buvo parašytas rugpjūčio 18 d. įsakymas ir jam paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, buvo sustatyti pagal projektą. Pažymėjo, jog nuobaudos apskųsti jis nespėjo, nes buvo atleistas iš darbo. Pabrėžė, jog anksčiau dirbdamas pas atsakovą nėra turėjęs nei vienos drausminės nuobaudos, jo atžvilgiu nebuvo jokių tarnybinių pranešimų, todėl mano, kad su juo buvo susidorota.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ranga IV investicijos“ su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo už dvi drausmines nuobaudas. Pirma nuobauda buvo skirta 2008-08-18. 2008-07-29 įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo ieškovas, kaip UAB „Ranga IV Investicijos“ atstovas, UAB „Automagistralė“, UAB „Gatvių statyba“, UAB „Urbico“ ir Kelių inspekcija, minėtos įmonės suformavo ieškovo padarytus darbo trūkumus. To pasekoje, 2008-08-01 projektų vadovas E. A. parašė tarnybinį pranešimą direktoriui dėl netinkamai atliktų darbų. 2008-08-05 ieškovui buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti, tačiau ieškovas pasiaiškinti atsisakė. 2008-08-08 buvo surašytas aktas minėtu pagrindu, o 2008-08-18 atsakovo direktorius priėmė sprendimą paskirti drausminę nuobaudą ieškovui – papeikimą. Antroji nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo skirta už tai, kad 2008-07-04 direktoriaus įsakymu buvo pavesta atlikti auditą objekte, kur dirbo ieškovas. Auditas buvo pavestas atlikti ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl kitų specialistų. 2008-09-29 buvo suformuotos techninės priežiūros vadovų audito išvados – buvo nustatyti ieškovo darbo trūkumai. 2008-10-02 audito komisijos pirmininkas parašė tarnybinį pranešimą dėl ieškovo ir kitų vadovų padarytų pažeidimų audito metu. Direktorius, 2008-10-02 gavęs minėtą pranešimą, pareikalavo ieškovo pasiaiškinimo. Ieškovas spalio 8 d. pateikė pasiaiškinimą ir spalio 28 d. buvo priimtas įsakymas dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – paskyrimo, už tai, kad per paskutinius 12 mėn. buvo padaryti 2 darbo drausmės pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovas buvo iš darbo atleistas neteisėtai, priteisė ieškovui iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 11 600 Lt, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2008 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėta 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. K-18 paskirtą drausminę nuobaudą atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 999,60 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovas 2008 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. K-32 (b.l. 8) nenurodė, kuriuo konkrečiai LR DK 136 straipsnio 3 dalies punktu remiasi, atleisdamas ieškovą iš darbo – ar kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jeigu prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, ar kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalį yra drausminė nuobauda, todėl ją paskiriant atsakovas privalėjo laikytis LR DK 240 ir 241 straipsniuose nustatytos tvarkos ir terminų. LR DK 241 str. nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Pažeidimai, už kuriuos ieškovas buvo atleistas iš darbo, buvo padaryti 2006-2007 metais (b.l. 45-59), tokiu būdu jam paskiriant nuobaudą 2008 m. spalio 28 d., buvo pažeisti LR DK 241 straipsnyje nustatyti terminai. Atsakovo į bylą pateiktos techninės priežiūros vadovų darbo audito išvados (b.l. 69) nelaikytinos auditu LR DK 241 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme. Lietuvos Respublikos audito įstatyme yra apibrėžti audito tikslai ir subjektai, galintys atlikti auditą. Atsakovo pateiktos audito išvados neatitiko įstatyme reglamentuoto audito sampratai. Teismas nurodė, jog pagal auditą atliekančius subjektus auditas gali būti išorinis (atlieka audito įstaigos ir laisvai samdomi auditoriai), vidaus (atlieka pačiame ūkio subjekte įsteigta audito tarnyba ar auditorius) ir valstybės (atlieka valstybės įsteigtos įstaigos darbuotojai). Nei vienos iš anksčiau paminėtų audito sampratų neatitiko atsakovo komisijos pasirašytos audito išvados. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes konstatavo, kad atsakovo 2008 m. spalio 28 d. įsakymas buvo priimtas pažeidžiant LR DK 136 ir 241 straipsnių nuostatas, todėl juo paskirta drausminė nuobauda – ieškovo atleidimas iš darbo, laikytina neteisėta. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytus teiginius, kad jam grįžus į darbą būtų sudarytos nepalankios dirbti sąlygos, pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisė ieškovui LR DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Iš 2008 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinio pranešimo, pasirašyto projektų vadovo E. A. (b.l. 60-61), dalyvaujant VĮ „Automagistralė“, Kelių direkcijos, UAB „Gatvių statybos“, UAB „Urbico“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ atstovams buvo nustatyti netinkamai vykdomi Ukmergės ir Perkūnkiemio gatvių sankryžos įrengimo darbai – netinkamai, nusižengiant kelių ženklų įrengimo ir ženklinimo taisyklėms, įrengti kelio ženklai ir ženklinimai, nepanaikinti seni kelio ženklai ir ženklinimai bei nesilaikant laikino eismo organizavimo schemos reikalavimų (schema suderinta, gaunant leidimą riboti eismui), vykdomi darbai. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad už minėtų darbų tinkamą vykdymą tiesiogiai atsakingas ieškovas. 2008 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 63) buvo nurodyta, kad PVC d-110 vamzdžiai (keturi vienetai) dėl UAB „Šiaurės kryptis“ projekto Perkūnkiemyje, elektros kabelių praklojimui po Perkūnkiemio gatve, neįrengti ir už tai tiesiogiai atsakingas ieškovas. 2008 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 65) buvo konstatuota, kad ieškovo pateiktų rangovo UAB „Gatvių statybos“ atliktų darbų akte (b.l. 67) fiksuotų atliktų darbų kiekiai realiai nebuvo atlikti. 2008 m. rugpjūčio 8 d. akte (b.l. 66) buvo konstatuota, kad ieškovas atsisakė pasiaiškinti dėl jo atžvilgiu surašytų tarnybinių pranešimų. Atsakovo generalinio direktoriaus 2008-08-18 įsakymu (b.l. 68), atsižvelgiant į anksčiau paminėtus tarnybinius pranešimus, ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Prašydamas šią nuobaudą pripažinti neteisėta, ieškovas nurodė, kad kelio ženklus, už kurių neįrengimą buvo skirta drausminė nuobauda, buvo laikinai nuėmusi AB „Automagistralė“, prižiūrinti valstybinės reikšmės kelią ir už tai jis nebuvo atsakingas. Teismas pažymėjo, jog kelio ženklų neįrengimas nebuvo vienintelė priežastis ir motyvas skirti ieškovui drausminę nuobaudą. Tarnybiniuose pranešimuose buvo konstatuoti ir kiti netinkamo darbų atlikimo faktai, kurių ieškovas nenuginčijo, todėl ieškovo reikalavimą pripažinti drausminę nuobaudą neteisėta teismas atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Ranga IV investicijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas patenkino ieškovo reikalavimą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apelianto naudai. Nurodė, jog teismas netinkamai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai ir neteisingai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas. Apeliantas mano, jog jo atliktas auditas atitiko LR DK 241 str. 2 d. įtvirtintą audito sampratą. Pažymi, jog LR DK. 241 str. 2 d. nenumatyta, kad darbo teisinių santykių auditas atliekamas pagal LR Audito įstatymo nuostatas. Pats teismas nurodė, jog auditas gali būti finansinis, valdymo ir veiklos auditas, o pagal auditą atliekančius subjektus auditas gali būti išorinis, vidaus ir valstybės. Pažymėjo, jog apeliantas vykdė įmonės vidaus auditą, skirtą patikrinti įmonės darbuotojų veiklą, kuris pilnai atitiko LR DK 241 str. 2 d. įtvirtintą audito sampratą. Todėl drausminė nuobauda už pažeidimus, padarytus per paskutinius dvejus metus, pritaikius minėtoje teisės normoje numatytą dviejų metų terminą, buvo paskirta laikantis įstatymo nustatytų terminų ir nepažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Apeliantas nurodė, kad net ir tuo atveju, jei atsakovo atliktas auditas būtų pripažintas netinkamu LR DK 241 str. 2 d. prasme, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - ieškovui buvo paskirta teisėtai. Pabrėžė, jog vienas iš drausmės pažeidimų, kurio pagrindu ieškovui pritaikyta drausminė nuobauda, buvo padarytas 2008 m. gegužės 11 d. Apeliantas pridėjo prie skundo darbų atlikimo aktą už 2008 m. balandžio mėnesį, kurį savo parašu 2008 m. gegužės 11 d. patvirtino ieškovas (b.l. 196-203). Įsakymas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo buvo priimtas 2008 m. spalio 28 d., nepraėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Ieškovo priimtus darbus su akivaizdžiais trūkumais patvirtino 2008 m. rugsėjo 29 d. techninės priežiūros vadovų darbo audito išvadoje patvirtina auditą atlikusi komisija. Priimdamas ir patvirtindamas netinkamai atliktus darbus ieškovas pažeidė ne tik atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo pareiginių nuostatų 2.8, 2.13 punktus, bet ir pažeidė LR Statybos įstatymo 4 str. l p. reikalavimą užtikrinti statinio (jo dalies) mechaninį atsparumą ir pastovumą. Ieškovas netinkamai, aplaidžiai vykdė jam paskirtas techninės priežiūros vadovo pareigas, priėmė darbus, kurie buvo atlikti nevykdant esminių įstatyme įtvirtintų reikalavimų – užtikrinti statinio stabilumą, jo saugią eksploataciją.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu nurodė, jog su apelianto skundu nesutinka. Mano, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog teismas, pasisakydamas dėl audito sampratos LR DK 241 str. 2 d. prasme, nurodė subjektus, kurie turi teisę atlikti auditą, ir tik tokių subjektų atliktas auditas gali būti pripažįstamas auditu LR DK 241 str. 2 d. prasme. Pagal auditą atliekančius subjektus auditas gali būti išorinis (atlieka audito įstaigos ir laisvai samdomi auditoriai), vidaus (atlieka pačiame ūkio subjekte įsteigta audito tarnyba ar auditorius) ir valstybės (atlieka valstybės įsteigtos įstaigos darbuotojai). Pažymėjo, jog apelianto nurodomą auditą atliko ne atestuoti auditoriai, o apelianto darbuotojai, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos ir kurie nėra įstatymų nustatyta tvarka atestuoti atlikti auditą. Todėl apelianto darbuotojų atliktas auditas negali būti laikomas auditu LR DK 241 str. 2 d. prasme. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog LR DK 241 str. 2 d. apima ir darbo teisinių santykių auditą. Pažymi, jog LR DK 241 str. 2 d. aiškiai nurodyta, kad 2 metų terminas taikomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją). Tuo tarpu atsakovo darbo teisinių santykių auditas tėra vidinis pačios įmonės darbuotojų atliekamas, kurio išdavoje paaiškėjus drausminiam nusižengimui, taikomas LR DK 241 str. 2 d. įtvirtintas 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Pabrėžia, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tarp šalių nebuvo ginčo, kad apelianto audito metu tikrinti darbai buvo atlikti 2006-2007 metais. Todėl Apelianto naujai pateikiami įrodymai neįeina į šios bylos įrodinėjimo dalyką ir negali būti vertinami. Be to, jie neįrodo, jog ieškovas padarė pažeidimą likus mažiau nei 6 mėnesiams iki drausminės nuobaudos skyrimo, kadangi ieškovo parašas su nurodyta 2008-05-11 data yra tik ant vieno akto, todėl yra neįmanoma nustatyti tariamo pažeidimo padarymo datos. Pažymėjo, jog apeliaciniame skunde nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti, kadangi įvadai į kamerą ir šulinius buvo užtaisyti, naudojant montavimo putas UAB „Vilniaus vandenys“ nurodymu. Šiuos darbus priėmė UAB „Vilniaus vandenys“.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Pagal LR CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d. bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą užbaigti taikos sutartimi. Teismas turi teisę atsisakyti tvirtinti taikos sutartį tik tuo atveju, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Be to, teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nutartimi nutraukia bylą.
Šalių pateikta taikos sutartis ieškovo ir atsakovo ar kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, sudaryta šalių laisva valia, pasirašyta įgaliotų asmenų, todėl patvirtintina. Šalims 2010-02-18 teismo posėdžio metu buvo išaiškintos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, sutartis atitinka šalių valią.
Taikos sutarties patvirtinimas sudaro teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o civilinę bylą nutraukti (LR CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d., 326 str. 1 d. 5 p.).
Sudarius taikos sutartį, šalims turi būti grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio šioje byloje (LR CPK 87 str.2d.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Pagal LR CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis šiomis įstatyminėmis nuostatomis valstybės naudai iš atsakovo buvo priteistina 476 Lt žyminio mokesčio, todėl 25 procentai iš atsakovo nuo nesumokėto žyminio mokesčio priteistini valstybei, kas sudaro 119 Lt (476 Lt x 25 %). Į bylą pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas 2009-07-10 mokėjimo nurodymu Nr. IŠM000002552 sumokėjo 476 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b.l.195), todėl jam turi būti grąžinta 357 Lt (476 Lt x 75 %) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į priteistiną iš atsakovo žyminio mokesčio dalį ir atlikus užskaitą su jam grąžintina žyminio mokesčio dalimi, atsakovui grąžintina 238 Lt sumokėto žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.
Atsižvelgiant į šalių pasirašytos taikos sutarties 5 punktą, iš atsakovo valstybei priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 13 Lt pirmosios instancijos teisme (b.l. 1) ir 8,40 Lt apeliacinės instancijos teisme (b.l. 222) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 2 d., 293 str. 5 p., 294 str., 326 str. 1 d. 5 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1374-643/2009 ir civilinę bylą pagal ieškovo O. J. ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV investicijos“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo nutraukti.
Patvirtinti ieškovo O. J. ir atsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
„O. J. ir UAB „Ranga IV investicijos“, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 4 p., 140 str. 3 d. ir 293 str. 5 p. ir 294 str. sudarė šią Taikos sutartį, kuria susitarė:
Atsakovas įsipareigoja po teismo nutarties, patvirtinančios šią taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos sumokėti Ieškovui 28000 Lt (dvidešimt aštuoni tūkstančiai litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimą. Minėtas žalos atlyginimas turi būti pervestas į Ieškovo sąskaitą, nurodytą šioje taikos sutartyje, tokia tvarka:
8000 Lt (aštuoni tūkstančiai litų 00 ct.) turi būti pervesta iki 2010 m. kovo 22 d.;10000 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct.) turi būti pervesta iki 2010 m. kovo 26 d.;10000 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct.) turi būti pervesta iki 2010 m. kovo 31 d.
Ieškovui taip pat lieka visos sumos, kurias jis yra gavęs iš Atsakovo vykdant Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartį dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1374-643/2009 dalyje dėl darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 5800 Lt, priteisimo perdavimo vykdyti skubiai.Ieškovas atsisako visų savo reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje Nr. 2A-94-611/2010, ir įsipareigoja jų nekelti ateityje. Ieškovas taip pat neatšaukiamai patvirtina, kad jis neturi ir neturės ateityje Atsakovui jokių pretenzijų bei reikalavimų, susijusių su jo ieškinio, pareikšto minėtoje civilinėje byloje, pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, o Atsakovas neatšaukiamai patvirtina, kad jis neturi ir neturės ateityje Ieškovui jokių pretenzijų bei reikalavimų, susijusių su Ieškovo vykdytomis darbo funkcijomis Atsakovo įmonėje.Šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio l dalies 5 punkte ir 294 straipsnyje.Šalys susitaria, kad žyminį mokestį sumokės Atsakovas, o kitas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas padengs jas patyrusi šalis ir nereikalaus jų atlyginimo iš kitos šalies. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas atlygins Atsakovas.Ši taikos sutartis įsigalioja iš karto po ją patvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimo.Ši taikos sutartis yra sudaryta ant vieno lapo trimis egzemplioriais, kurių po vieną tenka kiekvienai Šaliai ir viena Teismui.“
Grąžinti atsakovui UAB „Ranga IV investicijos“ 238 Lt (du šimtus trisdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, įmokėto 2009-07-10 mokėjimo nurodymu IŠM000002552.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ 21,40 Lt (dvidešimt vieną litą 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.