- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- II-452-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01147-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. L.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. L., jos įgaliotam atstovui advokatui Vidmantui Žylei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9912-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9912-2020 yra nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 (vieno šimto septyniasdešimties) eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams už tai, kad ji 2020 m. liepos 27 d., 14.30 val., Kretingos g. ir Kaštonų g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį Mitsubishi ASX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį per pėsčiųjų perėją. Prieš pėsčiųjų perėją yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija.
2020 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas M. L. įgalioto atstovo advokato Vidmanto Žylės skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9912-2020 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pilnai ir išsamiai nebuvo atskleistos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės. Nurodoma, kad M. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes pagal jos dispozicijoje dėstomus požymius nėra konstatuojamo nusižengimo – pavojingo ir chuliganiško vairavimo – sudėties. Vieno ir tęstinio administracinio nusižengimo atveju, kuriame kaltinama M. L. turi būti keli (p ne vienas) grėsmę eismo saugumui keliantys eismo taisyklių pažeidimai, o tai 2020 m. liepos 27 administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nebuvo užfiksuota, todėl neteisinga nusižengimo kvalifikacija skundžiamo nutarimo priėmimo metu M. L. negali sukelti pasekmių, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Iš esmės M. L. veiksmai galėjo būti kvalifikuoti kaip ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, konstatuojant kelio ženklinimo (horizontalaus ženklinimo) nesilaikymo pasekmė, kirtus ištisinę kelio ženklinimo liniją. Todėl M. L. pareigos sustoti prieš pėsčiųjų perėją neturėjo (iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad pėsčiųjų priešais pristabdžiusį ir jį lenkiantį automobilį nebuvo). Kita vertus, M. L. lenkimo geismas buvo priverstinis, siekiant išvengti susidūrimo su priekyje važiuojančiu automobiliu. O tai jau yra kvalifikuojama kaip būtinasis reikalingumas (ANK 16 straipsnis). Kaip aplinkybė, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn. Netgi įžvelgus, kad M. L. veikoje ir būtų nustatyta ANK 417 straipsnio 1 dalies sudėtis, pagal pateiktus į administracinę bylą dokumentus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taikymas būtų perteklinis administracinių nusižengimų neturinčiai eismo dalyvei. Ši administracinio poveikio priemonė taikytina piktybiškiems kelių eismo taisyklių pažeidėjams, kurie daro pakartotinius kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 28 straipsnis). Atkreipė dėmesį, kad M. L. pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo, kas vertinama, kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės priimant nutarimą tinkamai įvertintos nebuvo, kaip ir nebuvo tinkamai kvalifikuotas administracinis nusižengimas. Prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. L. atžvilgiu nutraukti. (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į skundą nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2020 m. liepos 1 d.) XVI skyriaus 140.4 punktu įtvirtinta, kad pėsčiųjų perėjose lenkti draudžiama. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, užfiksuota vaizdo medžiaga ir kt.) kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjos administracinio nusižengimo įvykdymą. Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad M. L. vairuodama transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje lenkė kitą transporto priemonę. Pažymėtina, kad M. L. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tai, kad nusižengimo padarymo metu perėjoje pėsčiųjų nebuvo ir realių padarinių nekilo, šiuo atveju vertinama kaip laimingas atsitiktinumas, kuris nemažina veikos pavojingumo. M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. M. L. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, M. L. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9912-2020 be pakeitimų. (b. l. 30-31).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. L. parodė, kad tuo keliu važiuoja kasdien po kelis kartus į darbą ir iš darbo. Įvykio vietoje yra dvi perėjos, tarp kurių yra mažas atstumas. Šalia yra mokykla. Prieš ją važiavo automobilis. Iš pradžių pervažiavo pirmą perėją, prieš kurią yra kalniukas. Tada prieš ją važiuojantis automobilis ėmė stabdyti, galiausiai sustojo, kadangi perėjoje pėsčiųjų nebuvo, ji suprato, kad tas automobilis nori parkuotis. Tada ji apsižvalgė, kad niekam netrukdo, kitų automobilių nėra ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kad aplenkti tą automobilį. Kai tik ji išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tas automobilis ėmė važiuoti, todėl jai nieko kito neliko kaip tik padidinti greitį ir pabaigti lenkimo manevrą. Tada ji jau pamatė iš kitos gatvės išvažiuojantį policijos automobilį, tačiau jai jau nebuvo kur dėtis, ji turėjo pabaigti manevrą. Pažymėjo kad nebuvo nei žmonių, nei automobilių, todėl ji nesudarė avarinės situacijos. Pažymėjo, kad vairuoja nuo 1997 m., neturėjo jokių pažeidimų ir tikrai nenorėjo nieko pažeisti.
Teismo posėdžio metu M. L. įgaliotas atstovas advokatas Vidmantas Žylė paaiškino, kad kiekvieną rytą tokia situacija yra prie mokyklų. Mano, kad horizontalus ženklinimas yra nelogiškas šioje vietoje, o lenkimas per perėją nėra chuliganiškas vairavimas, todėl M. L. turėjo būti nubausta pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. L. atžvilgiu. Teigė, kad iš vaizdo medžiagos matyti, jog lenkimas buvo pradėtas ne pėsčiųjų perėjoje, o anksčiau, siekiant išvengti susidūrimo su kitu automobiliu. Ši situacija traktuojama kaip būtinasis reikalingumas. Jis neįžvelgia M. L. chuliganiško vairavimo sudėties, nes tai turėtų būti tęstinis administracinis nusižengimas, kaip lenkimas vietoje, kurioje draudžiama lenkti, pavojingų situacijų sukėlimas, pavojingas įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą. Šių pažeidimų visumą sudaro kvalifikuojančius požymius, kurie protokole nebuvo užfiksuoti. Mano, kad nusižengimo kvalifikacija yra neteisinga. Pažymėjo, kad pėsčiųjų nebuvo. Mano, kad teisės vairuoti atėmimas yra perteklinė sankcija. M. L. dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prašė įvertinti M. L. charakterizuojančią medžiagą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9912-2020 M. L. administracinė nuobauda paskirta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 140.4 punkte nurodoma, jog lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose. KET 31 punkte nurodoma, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
M. L. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9912-2020 yra nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2020 m. liepos 27 d., 14.30 val., Kretingos g. ir Kaštonų g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį Mitsubishi ASX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį per pėsčiųjų perėją. Prieš pėsčiųjų perėją yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija. (b. l. 6-7).
Skunde nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pilnai ir išsamiai nebuvo atskleistos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės. Nurodoma, kad M. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes pagal jos dispozicijoje dėstomus požymius nėra konstatuojamo nusižengimo – pavojingo ir chuliganiško vairavimo – sudėties. Vieno ir tęstinio administracinio nusižengimo atveju, kuriame kaltinama M. L. turi būti keli (o ne vienas) grėsmę eismo saugumui keliantys eismo taisyklių pažeidimai, o tai 2020 m. liepos 27 administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nebuvo užfiksuota, todėl neteisinga nusižengimo kvalifikacija skundžiamo nutarimo priėmimo metu M. L. negali sukelti pasekmių, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Iš esmės M. L. veiksmai galėjo būti kvalifikuoti kaip ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, konstatuojant kelio ženklinimo (horizontalaus ženklinimo) nesilaikymo pasekmė, kirtus ištisinę kelio ženklinimo liniją. Todėl M. L. pareigos sustoti prieš pėsčiųjų perėją neturėjo (iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad pėsčiųjų priešais pristabdžiusį ir jį lenkiantį automobilį nebuvo). Kita vertus, M. L. lenkimo geismas buvo priverstinis, siekiant išvengti susidūrimo su priekyje važiuojančiu automobiliu. O tai jau yra kvalifikuojama kaip būtinasis reikalingumas (ANK 16 straipsnis). Kaip aplinkybė, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn. Netgi įžvelgus, kad M. L. veikoje ir būtų nustatyta ANK 417 straipsnio 1 dalies sudėtis, pagal pateiktus į administracinę bylą dokumentus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taikymas būtų perteklinis administracinių nusižengimų neturinčiai eismo dalyvei. Ši administracinio poveikio priemonė taikytina piktybiškiems kelių eismo taisyklių pažeidėjams, kurie daro pakartotinius kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 28 straipsnis). Atkreipė dėmesį, kad M. L. pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo, kas vertinama, kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės priimant nutarimą tinkamai įvertintos nebuvo, kaip ir nebuvo tinkamai kvalifikuotas administracinis nusižengimas. Prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. L. atžvilgiu nutraukti. (b. l. 3-4).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į skundą nurodyta, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9912-2020 be pakeitimų. (b. l. 30-31).
Teismo posėdžio metu M. L. parodė, prieš ją važiavo automobilis. Iš pradžių pervažiavo pirmą perėją, prieš kurią yra kalniukas. Tada prieš ją važiuojantis automobilis ėmė stabdytis, galiausiai sustojo, kadangi perėjoje pėsčiųjų nebuvo, ji suprato, kad tas automobilis nori parkuotis. Tada ji apsižvalgė, kad niekam netrukdo, kitų automobilių ar pėsčiųjų nėra, todėl ji nesudarys avarinės situacijos, ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kad aplenkti tą automobilį. Kai tik ji išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tas automobilis ėmė važiuoti, todėl jai nieko kito neliko kaip tik padidinti greitį ir pabaigti manevrą. Nenorėjo nieko pažeisti.
Išanalizavus bylos medžiagą darytina išvada, jog M. L., vairuodama automobilį Mitsubishi ASX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkdama kitą automobilį per pėsčiųjų perėją, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 104.4 punkto reikalavimus. Byloje surinktų duomenų pakanka M. L. kaltei dėl padaryto nusižengimo pagrįsti. M. L. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 9-10), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 11) bei policijos pateiktu vaizdo įrašu. Policijos pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip M. L. vairuojamas automobilis Mitsubishi ASX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja iš paskos pilkam automobiliui, kuris taip pat juda, neužfiksuota, kad jis būtų sustojęs. Prieš pilką automobilį yra pėsčiųjų perėją, kurią ką tik baigė pereiti mergaitė. Prieš perėją yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija. Pilkam automobiliui judant M. L. automobilis, kirsdamas ištįsinę kelio ženklinimo liniją, išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir lenkia pilką automobilį. Išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą ji vos nesusiduria su policijos automobiliu, kadangi jau važiuoja per sankryžą, tokiu būdu sukeldama pavojingą situaciją, nes policijos automobilis jau beveik įsuka į kelią, kuriuo važiuoja M. L., o dėl šalia kelio augančio medžio M. L. automobilio iš pradžių nematyti policijos automobilio ekipažui. Taigi, neginčytinai iš vaizdo įrašo matyti, kad M. L. lenkė kitą automobilį draudžiamoje vietoje, t. y. pėsčiųjų perėjoje ir esant draudžiamam kelio ženklinimui, t. y. horizontaliajai linijai, kadangi kirto prieš perėją esančią horizontaliąją liniją, o manevrą pabaigė sankryžoje, kas yra ypač pavojinga ir taip pat draudžiama KET (KET 140.1 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perėja yra prie mokyklos, kur vairuotojai turi elgtis ypač atidžiai, sulėtinti greitį, nes bet kokiu momentu į gatvę gali išbėgti vaikas, ir nepažeidinėti KET, vadovautis KET 31 punktu. Taigi darytina išvada, kad M. L. tyčia padarė nusižengimą, t. y. lenkė kitą automobilį draudžiamoje vietoje. Teismo posėdžio metu M. L. parodė, kad ji buvo įsitikinusi savo manevro saugumu, nes aplinkui nebuvo kitų eismo dalyvių ir atliko lenkimo manevrą, neturėdama tyčios pažeisti KET. Ši jos versija vertintina kritiškai ir laikytina gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės visiškai paneigia jos pateiktą versiją apie tai, kad priešais ją važiavęs automobilis buvo sustojęs ir vėl pajudėjo. Be to, nagrinėjamoje situacijoje ir situacijos vietoje nebuvo jokių teisėtų aplinkybių, leidžiančių M. L. atlikti lenkimo manevrą. Priešingai, M. L., vadovaudamasi KET 31 punktu, privalėjo artėdama prie pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį, jeigu jį lėtino prieš ją važiuojantis automobilis, o ne siekti jį aplenkti. Vaizdo įraše matyti, kad pilkas automobilis lėtino greitį, nes per perėją ėjo mergaitė, tačiau nebuvo sustojęs. Be to, M. L. atlikti lenkimo manevrą draudė horizontalus kelio ženklinimas, t. y. ištisinė linija. O jos išvažiavimas į priešpriešinę juostą prieš sankryžą buvo labai pavojingas ir sudarė pavojingą situaciją, kai jos automobilis vos nesusidūrė su policijos automobiliu. Taigi atsižvelgiant į visa, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad M. L. 2020 m. liepos 27 d., 14.30 val., Kretingos g. ir Kaštonų g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį Mitsubishi ASX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį per pėsčiųjų perėją, prieš kurią yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija. Šie M. L. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra tinkamai kvalifikuoti, o skunde nurodytos aplinkybės, kad M. L. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, yra teisiškai nepagrįstos, todėl atmestinos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9912-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, todėl tenkinti M. L. skundą ir pakeisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Daiktiniai įrodymai – trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nutarčiai įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9912-2020 palikti nepakeistą.
Daiktinius įrodymus – tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.