- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-1643-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01907-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės Kauno
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Rūdupis“, R. L., V. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno butų ūkis, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Rūdupis“, R. L., V. T. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ (toliau – ir draudimo bendrovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Kauno butų ūkis 1 129,07 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. dėl nesandaraus stogo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini); Ieškovė dėl šio įvykio apdraustų patalpų savininkui išmokėjo 673,66 Eur draudimo išmoką (žalos byla Nr. 2018/329091). 2018 m. rugsėjo 17 d. name dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio gedimo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini); Ieškovė dėl šio įvykio apdraustų patalpų savininkui (-ei) išmokėjo 318,54 Eur draudimo išmoką (žalos byla Nr. 2018/344342). 2018 m. spalio 15 d. dėl trūkusio šalto vandens stovo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini);. Ieškovė dėl šio įvykio apdraustų patalpų savininkui (ei) išmokėjo 136,87 Eur draudimo išmoką (žalos byla Nr. 2019/004454). Ieškovė dėl visų trijų įvykių išmokėjusi iš viso 1 129,07 Eur, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu reiškė subrogacinį reikalavimą atsakovei – namų (duomenys neskelbtini); administratoriui/techniniam prižiūrėtojui, atsakingam už bendrąsias pastato inžinerines sistemas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini); įvykusio įvykio nurodė, kad atsakovė su UAB ,,Rūdupis“ buvo sudariusi rangos sutartį dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), todėl atsakovei atsakomybė negali kilti. Kadangi įvykis įvyko namo renovacijos metu, todėl Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr.060 44.3.1.6 punkto pagrindu įvykis nepripažintinas draudžiamuoju. Dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini); įvykusio įvykio nurodė, kad atsakovė pareigas, susijusias su pastato priežiūra, atliko tinkamai, vykdant statinio apžiūras nebuvo nustatyta jokių vamzdynų defektų. Įvykus avarijai atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gedimas būtų pašalintas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė yra neįvykdžiusi įstatymuose nustatytų pareigų ir tai galėtų būti vertinama kaip didelis nerūpestingumas ar neveikimas, neteisėti veiksmai, dėl kurių kiltų prievolė atlyginti žalą. Dėl 2018 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini); įvykusio įvykio nurodė, kad atsakovė atliko trūkusio vamzdžio remonto darbus (atsakovės darbuotojai pakeitė trūkusį vamzdį prieš tai išardydami sienoje angą, kad būtų galima prieiti prie vamzdžio), tačiau nėra atsakinga už buto apdailos atkūrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 455,41 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (455,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 10,93 Eur ir iš atsakovės 7,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
6. Teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių nekilo, jog atsakovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Dėl įvykio (duomenys neskelbtini)
7. Teismas nurodė, kad įvykio metu UAB ,,Rūdupis“ su atsakove sudarytos rangos sutarties pagrindu vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo keitimo darbus. Pagal Rangos darbų kartu su projektavimu sutarties, sudarytos tarp atsakovės (Užsakovo) ir trečiojo asmens UAB ,,Rūdupis“ (Rangovas) 1.6, 2.3, punktus, statybvietė (duomenys neskelbtini) perdavimo ir priėmimo aktu statybos darbų laikotarpiui perduota Rangovui. Sutarties 9.1 punktas numatė, kad darbų vykdymo laikotarpiu Rangovas atsako už bet kokią žalą, kuri padaroma Darbams iki tinkamai visų darbų perdavimo.
8. Teismas sprendė, kad šiuo atveju įvykis sietinas su stogo remonto darbais ir atsakovė, kaip administratorius, niekaip neįtakojo pačios žalos atsiradimo. Byloje esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad žala kilo dėl atsakovės, kaip administratoriaus, veiksmų neteisėtumo vykdant jai teisės aktais pavestas funkcijas bendrojo naudojimo objektų priežiūros srityje, galėjusių įtakoti žalos atsiradimą (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų fakto dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. įvykio (CK 6.246 straipsnis), atsakovei civilinė atsakomybė nekyla, todėl teismas ieškinį šioje dalyje atmetė (CPK 185 straipsnis).
Dėl įvykių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)
9. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė ieškinį atmesti, kadangi (duomenys neskelbtini) įvykis įvyko dar gegužės mėnesį, buto savininkė į atsakovę laiku nesikreipė ir taip didino žalą. Teismas atsakovės šį iš esmės vienintelį argumentą laikė nepagrįstu (CPK 185 straipsnis) nes atsakovė neįrodė, jog ėmėsi kokių nors prevencinių priemonių ar konkrečių veiksmų siekiant išvengti avarijos.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes buto (duomenys neskelbtini) savininkė nepateikė prašymo dėl vamzdyno uždengimo darbų atlikimo, o tiesiog kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo ir taip greičiau buvo atlyginti nuostoliai, dėl ko, atsakovės vertinimu, jai civilinė atsakomybė nekyla. Teismas darė išvadą, kad šie atsakovės nurodomi argumentai būtų reikšmingi tuo atveju, jei angos sienoje ardymo darbai būtų atlikti tikslu atsakovei vykdyti susidėvėjusių vamzdžių keitimo darbus, o ne atliekant jau įvykusios avarijos padarinių likvidavimo darbus, t. y. keičiant trūkusius vamzdžius dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo juos prižiūrint.
11. Teismo nuomone, atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, kad administruodama aukščiau nurodytus gyvenamuosius namus tinkamai atliko savo pareigas – užtikrinant namo inžinerinių tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą, todėl konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovės kaltę ir neteisėtą veiką. Nesant ginčo dėl ieškovės prašomos priteisti už šiuose butuose įvykusių avarijų patirtos žalos dydžio 455,41 Eur (318,54 Eur + 136,87 Eur), ieškovės reikalavimą šioje dalyje pripažino pagrįstu, todėl tenkino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
12. Teismas nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 25 Eur žyminis mokestis. Tenkinus ieškinį 40 proc., ieškovei iš atsakovės priteisė 10 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė, tretieji asmenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, duomenų pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą — ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai administratoriui perkėlė pareigą atsakyti už neišvengiamą žalą kylančią likviduojant avarijos padarinius. Atsakovės vertinimu, atsakovė nelaikytina atsakinga už nuostolius, kurie buvo neišvengiami siekiant tinkamai pašalinti avarijų padarinius, t. y. pakeisti trūkusius vamzdžius.
13.2. Dėl neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus ir konstatavo, kad administruodama aukščiau nurodytus gyvenamuosius namus atsakovė tinkamai neatliko savo pareigų – užtikrinti namo inžinerinių tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą. Dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė ginčo atveju savo pareigas prižiūrėti inžinerinius namo įrenginius vykdė tinkamai, nesant duomenų apie netinkamą inžinerinės įrangos veikimą atsakovė neturėjo pagrindo iki avarijos organizuoti minėto vamzdžio keitimo darbų. Jokie teisės aktai nesuteikia atsakovei teisės savavališkai patekti į gyventojų būtus, atidengti uždengtus vamzdžius ir juos apžiūrėti. Reikalaujama žala yra sudaryta tik iš sienų bei lubų perdažymo. Jei gyventoja būtų pasikreipusi laiku, avarija būtų nedelsiant likviduota ir žalos būtų apskritai išvengta arba ji būtų minimali. Kadangi avarija negalėjo būti laiku likviduota būtent dėl šio buto gyventojos sąmoningo vengimo informuoti atsakovę apie trūkusį vamzdį (atsiradusią drėgmę), atsakovė nelaikytina atsakinga už tokių veiksmų padarinių šalinimą, t. y. sienos perdažymą. Dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Žala yra susijusi išimtinai tik su butų apdailos atkūrimu (angų mūrijimu, sienų tinkavimu, dažymu), po avarijos likvidavimo darbų atlikimo. Atsakovė nėra įpareigotina atlyginti tokios žalos, nes ji susijusi ne su atsakovės funkcijų vykdymų, o su padariniais likviduojant avariją. Pažymi, kad nepriklausomai nuo to kada vamzdis keistinas, gyventojų patiriami nuostoliai (žala) yra neišvengiami.
13.3. Nustačius tai, jog gyventojai būtų patyrę žalą, net jeigu ir nebūtų buvę tariamai neteisėtų veiksmų (neveikimo), konstatuotina, jog tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. Teismas apskritai nevertino priežastinio ryšio, kaip privalomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos egzistavimo.
13.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ taikytinas visais, bet kokių darbų atlikimo atvejais, tad visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad nutarimas ginčo atveju nėra taikytinas, nes žala susijusi su avarijos šalinimu. Atsakovė pakeitė susidėvėjusį vamzdį, kuris lygiai tokiu pačiu principu keistinas ir prevenciškai, tad jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti. Iš to seka, kad apdailos darbai, gyventojų prašymu atliktini tik atitinkamai už tai atlyginus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju už padarytą žalą dėl įvykusių užliejimų yra atsakinga ir kaltę turi prisiimti atsakovė. Atsakovė kaip namo administratorius yra atsakingas už bendrąsias pastato inžinerines sistemas, nagrinėjamu atveju - namo stogą, šalto vandens stovą, nuotekų vamzdį. Pažymėtina, kad skirtingai nei nurodo atsakovė, jos neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigų tinkamu neatlikimu. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratoriaus, tinkamą pareigų atlikimą. Vien ta aplinkybė, kad buvo atliktos kasmetinės apžiūros, surašyti formalūs aktai, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigas.
14.2. Šiuo atveju yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus, funkcijų tinkamo neatlikimo, ir kilusios žalos.
14.3. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien deklaratyviais atsakovės teiginiais, jame nėra nurodomi jokie materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes bei atliko jų teisinį vertinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
16. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus civilinės atsakomybės už netinkamą pareigų atlikimą.
17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė (apeliantė) UAB Kauno butų ūkis yra daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikia šių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2018 m. rugsėjo 17 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio gedimo buvo užlietas butas Nr. 35, kuris buvo ieškovės apdraustas Gyventojų turto draudimu ir ieškovė dėl šio įvykio draudėjui išmokėjo 318,54 Eur draudimo išmoką. 2018 m. spalio 15 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio šalto vandens stovo buvo užlietas butas Nr. 2, kuris buvo ieškovės apdraustas Gyventojų turto draudimu ir ieškovė dėl šio įvykio draudėjui išmokėjo 136,87 Eur draudimo išmoką. Išmokėtas draudimo išmokas ieškovė (draudikas) regreso tvarka siekia prisiteisti iš atsakovės, nes atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko įvyko nuotekų vamzdyno ir šalto vandens stovo gedimai, kurių pasekmė – atsiradusi žala. Ieškovė savo reikalavimą grindė CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kuri draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, suteikia teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
18. Byloje ginčo dėl šios nutarties 16 punkte nustatytų aplinkybių nėra. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ji pripažinta atsakinga už minėtų įvykių metu trečiųjų asmenų (draudėjų) patirtą žalą, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymų visumą ir taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
19. Pagrindas civilinei atsakomybei kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).
20. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
21. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl ieškovės su draudimo išmokų išmokėjimu susijusios žalos fakto ir dydžio. Atsakovės vertinimu, nėra jos neteisėtų veiksmų.
22. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šios teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.
23. Neteisėtus atsakovės veiksmus pirmosios instancijos teismas siejo su atsakovei, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, priskirtų pareigų netinkamu vykdymu. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tokius pačius argumentus dėl jos atsakomybės už ginčo butuose draudikų patirtą žalą kaip ir pirmosios instancijos teisme, kuris šiuos argumentus yra įvertinęs pagal byloje esančius įrodymus.
24. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir nurodė išsamias išvadas dėl atsakovės pateiktų įrodymų, tarp jų ir daugiabučio namo būklės stebėjimo žurnalus, užduotis – paskyras darbų atlikimui, bei dėl ieškovės pateiktų įrodymų: fotonuotraukų, elektroninio laiško tarp draudėjo ir draudiko turinio, turto apžiūros aktus.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktų įrodymų vertinimu ir išvadomis, apeliaciniame skunde nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, nepateikia jokių motyvuotų argumentų dėl pareigų tinkamo įvykdymo, o tik deklaratyviai akcentuoja, jog savo pareigas vykdo tinkamai, bei vadovaudamasi teisės aktais.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė neįrodė, jog administruodama anksčiau nurodytus gyvenamuosius namus tinkamai atliko savo pareigas – užtikrinant namo inžinerinių tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą, todėl darė išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovės kaltę ir neteisėtą veiką.
27. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdus ir priežastinis ryšys tarp atsakovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus, funkcijų tinkamo neatlikimo, ir kilusios žalos, t. y. atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė tinkamos prevencijos avariniams gedimams išvengti, t. y. namo vamzdžių, dėl ko jiems trūkus buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis).
28. Kadangi, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, atsakovei neįrodžius jos neteisėtų veiksmų nebuvimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms ir ieškinio reikalavimą dėl 455,41 Eur (318,54 Eur + 136,87 Eur) tenkino.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.