- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-1002-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Marina Laurinaitienė, Eglė Keidošienė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei G. R., jos atstovei advokatei Eglei Keidošienei, atsakovo E. S. atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-556-192/2010 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui E. S., tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, pavardės vaikui suteikimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. R. patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 96-98) prašė nustatyti, kad E. S. yra jos sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas ir suteikti M. R. tėvo E. S. pavardę – S.; nepilnamečio M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina G. R.; priteisti iš atsakovo E. S. sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 1000 Lt kas mėnesį ir mokėti nuo vaiko gimimo dienos iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskirti G. R.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-02-03 jai gimė sūnus M. R.. Apie sūnaus gimimą pranešus sūnaus tėvui – atsakovui E. S., iš pradžių jis žadėjo pats pripažinti tėvystę, tačiau vėliau atsisakė. 2008-12-23 buvo atliktas tėvystės nustatymo tyrimas ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centras išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad atlikus ginčytinos tėvystės tyrimą DNR analizės metodais nustatyta, kad E. S. yra vaiko M. R. biologinis tėvas. Ieškovė nurodė, kad vaikas turi turėti savo biologinio tėvo pavardę. Registruojant vaiko M. gimimą, santuoka su E. R. nebuvo nutraukta, todėl vaiko tėvu ir buvo įrašytas E. R.. Jos buvęs vyras nesutinka, kad M. R. turėtų R. pavardę, nes yra tikrasis biologinis vaiko tėvas E. S.. Dėl R. pavardės sūnui M. prieštarauja ir jos buvusio vyro tėvai, todėl vaiko pavardė turėtų būti pakeista į „S.“. Sūnaus M. išlaikymui jos paskaičiavimu reikia apie 2000 Lt kas mėnesį. Vaikas neįgalus, jam reikalingas specialus maistas ir procedūros, vaikas dažnai serga. Vaiko vežiojimui yra būtinas ir automobilis. Sūnus alergiškas, jam dažnai reikia keisti drabužius, pirkti specialų maistą. Šiuo metu jos gaunamos pajamos - apie 3800 Lt, iš kurių ji turi mokėti mokesčius, kreditą už įsigytą automobilį. Be to, ji augina ir septynerių metų dukterį Gretą, kurios išlaikymui buvęs vyras skiria 600 Lt kas mėnesį. Atsakovas nuo vaiko gimimo yra davęs 2000 Lt, už kuriuos ji nupirko filmavimo kamerą, filmuodavo sūnų ir medžiagą siųsdavo E. S.. Vaikui neįgalumas nustatytas iki 2010-09-02 dienos, iš valstybės ji gauna vaiko pensiją 360 Lt per mėnesį. Vaiką reikią papildomai lavinti, nes turi vystymosi raidos sutrikimų. Jai pradėjus dirbti gali tekti samdyti vaiko priežiūrai auklę. Vaiko mėnesio poreikius sudaro: maistas - 900 Lt, apranga - 200 Lt, sauskelnės - 220 Lt, higienos priemonės - 90 Lt, logopedo paslaugos mėnesiui -200 Lt, baseinas -120 Lt, vaistai, vitaminai - 90-100 Lt, vaiko komunalinių mokesčių dalis -180 Lt, žaislai - 50 Lt, “Suzuki“ mokyklėlės užsiėmimai - 60 Lt, automobiliui kuras vaiko vežiojimui - 360 Lt per mėnesį, viso vaiko vieno mėnesio išlaikymas jai kainuoja 1978 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad sūnus M. turėjo ir turi specialius poreikius, o vaiko tėvas prie jo išlaikymo visiškai neprisidėjo, ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaiko gimimo. Kadangi sūnumi M. R. nuo jo gimimo ieškovė rūpinosi ir jį išlaikė ji viena, sūnaus gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, sūnaus motina G. R..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nustatė, kad E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; priteisė iš atsakovo E. S. sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 650 Lt kas mėnesį ir mokėti nuo 2008-02-03 dienos iki sūnaus M. R. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskyrė G. R.; nustatė sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina G. R.; ieškinį dalyje dėl vaikui pavardės sutekimo paliko nenagrinėtu; priteisė iš atsakovo E. S. ieškovės G. R. naudai jos turėtas atstovavimo išlaidas 2500 Lt ir turėtas bylinėjimosi išlaidas 259 Lt; priteisė iš atsakovo E. S. valstybei 234 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 7,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl tėvystės nustatymo
Teismas nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, jau buvo atlikusi ginčytinos tėvystės tyrimą DNR analizės metodais ir pateikė 2008-09-02 dienos pažymą apie atliktą biologinių giminystės ryšių nustatymo tyrimą (b.l.10), kuris patvirtina, kad E. R. nėra vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas bei pateikė 2008-12-23 dienos pažymą, kad E. S., a.k (duomenys neskelbtini) yra M. R., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas (b.l. 11). Įvertinęs šalių paaiškinimus, DNR tyrimo išvadą, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (LR CK 3.146 str., 3.148 str.).
Dėl pavardės vaikui suteikimo
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas nustatė, kad šalys nebuvo susituokę, M. R. gimė jo motinai G. R. tebeesant santuokoje su E. R.. Registruojant vaiko gimimą, jam ir buvo suteikta ieškovės vyro R. pavardė. Vaiko pavardės suteikimo pagrindą ieškovė nurodė CK 3.167 str. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tapatina pavardės vaikui suteikimo ir pakeitimo pagrindus. Šiuo ginčo atveju M. R. R. pavardė buvo suteikta registruojant jo gimimą ir ieškovė neprieštaravo, kad jam būtų suteikta tokia pavardė. Teismas nurodė, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministerijos 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.111 patvirtintos taisyklės, su vėlesniais 2008 m. spalio 29 d. Nr. IR-415 pakeitimais. Todėl ieškovė dėl vaiko pavardės pakeitimo turėtų kreiptis pirmiausia į Civilinės metrikacijos įstaigą. Ieškovei nesilaikius išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, ir dar esant galima pasinaudoti šia tvarka, jos reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo teismas paliko nenagrinėtu (CPK 296 str.1 d. l p.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas nustatė, kad nepilnametis M. R. visą laiką gyvena kartu su motina G. R., kuri juo rūpinasi, turi tinkamas buitines sąlygas ir toliau juo rūpintis. Vaiko tėvas E. S. nepageidauja sūnaus Mykolo auginti ir auklėti, neketina su juo bendrauti, ieškovės reikalavimui prieštaravimų nepareiškė, todėl teismas, esant ieškovės reikalavimui pagrįstam, nustatė M. R. gyvenamąją vietą kartu su motina G. R..
Dėl išlaikymo
Teismas sprendė, kad sutinkamai su CK 3.200 straipsniu, teisę į išlaikymą M. R. įgijo nuo savo gimimo dienos, o teismo sprendimu nustačius tėvystę, šis teisinis faktas yra pagrindu priteisti ir priverstinai išieškoti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Šalių sūnus M. R. yra neįgalus, turi specialių poreikių, todėl jo vieno mėnesio išlaikymo vertę įvertinus vaiko poreikių paskaičiavimą, teismas nustatė 1300 Lt, iš kurių 650 Lt turėtų teikti vaiko tėvas E. S., o likusią 650 Lt dalį - vaiko motina G. R.. Nurodė, kad valstybė vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui skiria 360 Lt (šalpos pensiją) ir 97,50 Lt išmoka vaikui- viso 457,50 Lt. Tėvai, planuodami vaiko gimimą, privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį ir savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes, tenka abiems tėvams. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų apie šalių turtinę padėtį teismas nustatė, kad abiejų šalių turtinės padėtys yra panašios - abu turi po du išlaikytinius, įsipareigojimų bankui, panašūs darbo užmokesčiai, todėl abu vienodai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, tam iš tėvų su kuriuo gyvena nepilnametis tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas, gimus vaikui, reguliaraus išlaikymo jam neteikė. Jo ieškovei duoti 2000 Lt buvo skirti vaizdo kameros pirkimui, o ne vaiko būtinų, kasdienių poreikių tenkinimui, todėl šią aplinkybę teismas vertino, kad išlaikymo atsakovas E. S. sūnui M. R. neteikė ir išlaikymą vaikui priteisė nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaiko gimimo dienos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo E. S. sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 1000 Lt kas mėnesį nuo M. R. gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki pilnametystės, atitinkamai indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti motiną G. R.; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo E. S. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o toje dalyje, kurioje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, įpareigoti VMI prie FM grąžinti G. R. sumokėtą žyminį mokestį; priteisti iš atsakovo E. S. bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas dėl šių motyvų:
1. Nors teismui ir buvo pateikti visi medicininiai dokumentai dėl sūnaus M. specialiųjų poreikių, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Sūnus M. R. gimė neišnešiotas, 8 mėnesių, jam buvo diagnozuotos šios ligos: inkstų uždegimas, atopinis dermatitas, mažakraujystė, smegenų vandenė, mišrus raidos sutrikimas (motorinės, psichinės ir socialinės raidos atsilikimas), dažnos kvėpavimo takų infekcijos. Nuo sūnaus M. gimimo, ieškovė sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleisdavo daugiau nei 2600 Lt. Gimus sūnui reikėjo supirkti visus būtinus daiktus ir reikmenis. Kadangi M. gimė neišnešiotas, nuo gimimo buvo stebimas dėl raidos vėlavimo, buvo sumažėjęs vaiko atsparumas infekcinėms ligoms, o 4 mėnesių amžiuje nustatyta hidrocefalija, vaikas turėjo vartoti įvairius vaistus, ne tik dėl šios ligos, bet ir dėl nustatyto atopinio dermatito, sūnų nuolat veždavo į specialius masažus, gydomąją mankštą, samdė specialistus, dėl vaiko raidos pagerinimo, Kauno vaiko raidos klinikoje „Lopšelis“ mokėjo už ten profesionalų suteikiamas paslaugas, baseiną, pagal gydytojų rekomendacijas maitino alergijų nesukeliančiu, subalansuotu bei pilnaverčiu maistu. Nuo menkiausio maisto kokybės pakitimo, sūnaus organizmas patiria stresą, o tai labai neigiamai atsiliepia sūnaus. Atsižvelgiant į gydytojų nustatytas ligas bei raidos sutrikimus, ieškovė neturi galimybės pati gaminti maistą, be to, bet kokie eksperimentai su tokio vaiko maistu, gali sukelti labai daug neigiamų pasekmių.
Kadangi sūnus M. yra alergiškas, jam reikia pirkti geros kokybės drabužėlius, kurie kainuoja pakankamai daug, o sūnui pradėjus stovėti reikėjo pirkti specialius odinius batukus, su kuriais rekomendavo vaikščioti tiek lauke, tiek kambaryje, todėl šioms vaiko išlaidoms būdavo skiriama ne mažesnė nei 200 Lt suma. Bylą nagrinėjant iš esmės, pats teismas, net pakankamai mažinant visas ieškovės prašomas priteisti sumas, suskaičiavo, jog M. R. poreikiams patenkinti reikalinga 1978 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog neįgaliam sūnui M. nuo pat gimimo reikėjo ne tik daug priežiūros, bet ir lėšų jo raidos gerinimui, teismas, tiek nustatydamas vaiko poreikius, tiek priteisdamas periodinį išlaikymą, turėjo atsižvelgti į tai, jog nors neįgalaus vaiko poreikiai ir keitėsi, tačiau jie niekada nemažėjo, t. y. gimus M. daugiausia lėšų reikėjo skirti jo sauskelnėms, specialiam maistui, vaistams, procedūroms ir t.t., o paaugus vaikui, reikia skirti daugiau lėšų vaiko raidos gerinimui ir vaiko vystymuisi.
Priimant teismo sprendimą M. R. jau buvo suėję 2 metukai, todėl jam nuo 2010-02-03 nebemokama 97,50 Lt išmoka vaikui. Be to, teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė nuo 2010-02-04 grįžta į dvi savo buvusias darbovietes ir jos gaunamas atlyginimas tebus apie 1000 Lt ir apie 500 Lt, o ji turės samdyti sūnui auklę, kurios valandos įkainis yra apie 5 Lt. Sūnus negali lankyti net specializuoto darželio, kadangi pagal jo raidos sutrikimą tokio darželio nėra. Taigi didžiąją dalį lėšų, kurios būtų teikiamos M. išlaikymui, tektų sumokėti už auklės paslaugas ir specialistų užsiėmimus, o paaugusio vaiko drabužėliams, batams ir kt., akivaizdu, jog reikėtų taupyti. Teismas ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus ir nepagrįstai sprendime nurodė, jog ieškovė, kaip ir atsakovas, išgalėsianti teikti 650 Lt sūnaus išlaikymui. Teismas neįvertino, jog ieškovės turtinė padėtis buvo gera tik tol, kol ji gaudavo iš valstybės už vaiko auginimą iki dvejų metų išmokas, kurios buvo pakankamai didelės dėl to, jog ji iki gimdymo jau keletą metų dirbdavo per 3-4 darbus, dažnai budėdavo naktimis. Per tuos dvejus metu, kai augino neįgalų sūnų, ji negalėjo susitaupyti, kadangi atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Ir tik ieškovės pastangų ir turimų lėšų, kurios buvo investuotos į sūnaus sveikatą, dėka šiuo metu sūnui yra pripažįstamas mažesnis raidos sutrikimas. Būtent todėl ji visas savo pajamas ir net savo tėvų santaupas skiria M. sveikatos gerinimui, nes jeigu dabar nebus atliekamos reikalingos procedūros, vėliau to pakeisti nebus įmanoma. Šių aplinkybių teismas neįvertino, kaip ir neįvertino to, jog M. ir šiuo metu turi specialių poreikių. Ieškovės nuomone, visų pirma tėvų pareiga yra siekti to, kad vaikui būtų suteiktas ne tik gyvenamasis būstas ir maistas, bet ir siekti, jog vaikas gautų pakankamą dėmesį jo sveikatai, o užtikrinti vaiko sveikatos būklės gerinimą privalo abu tėvai. Kadangi atsakovas kategoriškai atsisakė ne tik bendrauti su sūnumi, bet net jį lankyti bei matyti, todėl visa vaiko priežiūra atiteko ir atiteks ieškovei, o ji nebegalės tiek pat dirbti kaip iki gimdymo. Atsižvelgiant į tai, jos pajamos bus akivaizdžiai mažesnės, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistinas ieškovės prašomas 1000 Lt periodinis išlaikymas sūnui, kad nors iš dalies kompensuotų ne tik jos turėtas išlaidas, skirtas sūnaus auginimui, jo sveikatos būklės gerinimui, bet ir suteiktų galimybę samdyti sūnui auklę. Ieškovė nurodo, kad ji iš savo gaunamos algos apie 1600 Lt (iš 2 darboviečių), sūnaus išlaikymui skirs 500-600 Lt. Viso M. poreikių tenkinimui per mėnesį būtų skirta 1860-1960 Lt, kuriuos sudarytų - valstybės skiriama 360 Lt suma, atsakovo skiriama 1000 Lt suma, ir jos skiriami 500-600 Lt.
2. Teismas netinkamai taikė CPK 176-178 straipsnių normas, nepagrįstai konstatavo, kad
ieškovės ir atsakovo turtinės padėtys yra panašios, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė. Ieškovė turi tik 1/2 dalį buto, už kurio įsigijimą moka paskolą - 390 Lt, automobilio lizingas - 1088, 39 Lt, buto draudimas - 7,42 Lt, įmoka už gyvybės draudimą - 121,12 Lt, 2 paskolos už mokslą - viso 39, 91 Lt, viso kas mėnesį jos turimi įsipareigojimai sudaro virš 1646,84 Lt. Taip pat ji moka mokesčius už butą, kuriame gyvena kartu su sūnumi M. bei dukra G.. Tuo tarpu jos gaunamas pajamas nuo 2010-02-03 sudaro - atlyginimas iš darbovietės Kauno Medicinos Universiteto - 508,65 Lt, iš darbovietės Kauno medicinos universiteto klinikų - 1100,39 Lt. Sūnaus M. gaunama Šalpos pensija neįgaliam vaikui - 360 Lt bei dukros G. išlaikymui gaunami alimentai - 600 Lt. Viso šiuo metu gaunama suma sudaro – 2569 Lt per mėnesį. Todėl nuo š.m. vasario mėn. ieškovė priversta skolintis pinigų iš artimųjų tam, jog nenutrūktų sūnaus M. sveikatos gerinimas ir galėtų laiku susimokėti už butą. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė ne tik dėl to, jog jis turi daugiau nekilnojamojo turto, buitimi dalijasi su savo sutuoktine, bet jis turi galimybę daugiau dirbti ir daugiau uždirbti ne tik oficialiai, bet ir asmeniškai teikdamas paslaugas pacientėms. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas siekė nuslėpti tikrąją savo turtinę padėtį, nes tik 2009-10-26 įvykusio teismo posėdžio metu prisipažino turintis 4 kambarių butą bei 2 kambarių butą, kurio įsigijimui buvo paimta paskola. Taip pat atsakovas pripažino, jog yra apdraudęs savo gyvybę net 3-iose draudimo kompanijose, ir kas mėnesį moka apie 774,81 Lt, tačiau du draudimai yra kaupiamieji, t. y. suėjus terminui jis gaus atitinkamai 30000 Lt ir 42624,82 Lt, o trečiasis yra investicinis t.y. kas mėnesį atsakovo sumokamos sumos (330,07 Lt) yra investuojamos ir suėjus terminui jis gaus tam tikrą sumą pinigų (b.l. 75-78). Taigi akivaizdu, kad atsakovas turi ir papildomų pajamų, netik gaunamus darbo užmokesčius (apie 2000 Lt). Ieškovės nuomone, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 15000 Lt, kurių didžiąją dalį jis gauna iš savo antrosios darbovietės farmacinėje įmonėje UAB „LosBalt“, kaip premijas už parduotų maisto papildų, vitaminų kiekius. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pats pripažino, jog yra galimybės papildomai užsidirbti, apie papildomą darbą bei pajamas atsakovas yra rašęs ir savo laiškuose.
3. Teismas netiksliai priteisė iš atsakovo ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2500 Lt), žyminis mokestis (128 Lt ir 131 Lt) bei išlaidos už antstolio paslaugas (300 Lt) (b.l. 7, 63, 129, 137).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas dėl šių motyvų:
1. Teismas teisingai taikė išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą tokių kriterijų aiškinimo bei taikymo praktiką. Teismas prioritetiškai vertinęs šalių mažamečio sūnaus interesus, susijusius su jo sveikatos būkle, atsižvelgdamas į nustatytą neįgalumo laipsnį, specialius vystymo poreikius, padarė teisingą išvadą, kad vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė turi sudaryti 1300 Lt į mėnesį be valstybės skiriamos šalpos pensijos (360 Lt) bei išmokos vaikui (97,50 Lt). Tokiu būdu bendra vaiko išlaikymo suma nustatyta 1757,50 Lt. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose bei nustatytą 800 Lt minimalią ribą, tai yra pakankamai didelė suma. Ieškovė maitindama vaiką ne naminiu, šviežiai pagamintu maistu, o konservuotu maistu ne tik išleidžia per daug pinigų maistui, bet ir ignoruoja sveikos mitybos principus. Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai dėl išlaidų vaiko drabužiams po 200 Lt kas mėnesį. Kiekvieną mėnesį vaikui odinių batukų pirkti nebūtina. Ieškovė pati sau prieštarauja, vienok teigia, kad vaiko vystymasis, auginimas bei judrumas nepakankami, iš kitos pusės teigia, kad kas mėnesį vaikui reikia pirkti naujus gerus rūbus ir batus.
2. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė, nei ieškovės. Atsakovo uždarbį įrodančios pažymos yra pateiktos byloje, todėl ieškovės teiginys, kad atsakovas gauna 15000 Lt pajamų, neatitinka tikrovės. Atsakovas su savo sutuoktine I. S. ir dukra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena sutuoktiniams jungtine nuosavybe priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateikta 2007 m. kredito sutartis 2 kambarių būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kreditas sumoje 1500 litų mokamas už šį būstą kas mėnesį iki 2027 metų. Todėl atsakovas nenuslėpė savo turtinės padėties nuo teismo, nes visi duomenys apie turimą su sutuoktine bendrą turtą yra byloje. Be to, atsakovo pajamos šiais metais sumažėjo dėl sumažinto atlyginimo. Jis turi ir išlaiko nepilnametę dukrą G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri taipogi turi specialių poreikių. Ji turi poreikį lavinti išskirtinį meninį gabumą muzikai - groja pianinu, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose, kituose renginiuose, yra daugkartinė jų laureatė. Tam reikalingos taipogi nemažos lėšos. Tai pat atsakovas nurodo, kad jis apsidraudęs savo gyvybę tik dviejose draudimo bendrovėse - „Hansa gyvybės draudimas“ bei „Aviva Lietuva“ draudime. Todėl pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl nurodytos atsakovo dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai.
3. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jos išlaidas už antstolio paslaugas. Ieškovės teismui pateikti atsakovo elektroniniai laiškai neturėjo teisinės reikšmės sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, o būtent dėl vaiko išlaikymo dydžio nesutarė šalys. Byloje atsakovas iškart pripažino, kad jis yra vaiko tėvas. Teismas priimdamas sprendimą nesirėmė atsakovo rašytais laiškais, kaip įrodymu, todėl jų pateikimas teismui buvo nereikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos esančios medžiagos apeliantė G. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo spendime padaryta išvada, kad šalių turtinė padėtis ir gaunamos pajamos vaiko išlaikymui, t. y. sūnui M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo metu yra panašios.
Kolegija sprendžia, jog vien apeliantės tvirtinimas, jog atsakovas kiekvieną mėnesį už savo darbą papildomai gauna iki 14 tūkstančių litų neoficialių pajamų yra nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Atvirkščiai, skundžiamo teismo išvadų pagrįstumą, išlaikymo nepilnamečiui vaikiui priteisimo dalyje patvirtina VšĮ Kauno 2-osios Klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų 2009-05-05 pažymos duomenys (t.1, b. l. 74), VĮ Registrų centro pažymėjimo informacija (t. 2, b. l. 85-86) bei teismui pateikti duomenys apie santuokoje 1997 m. gimusios nepilnametės dukros Gabrielės (t. 2, b. l. 89) išlaikymo būtinumą ir jos specialiuosius poreikius (papildomas muzikinis lavinimas, ugdant turimus talentus).
Būtent atsižvelgiant į nurodytus aukščiau įrodymus bei įvertinus tiek ieškovės turimų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims apimtis bei pobūdį (t. 1, b. l. 36-50), tiek atsakovo analogiškas kreditorines prievoles tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 75-85), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių patenkinimo suma yra 1300 Lt per mėnesį, kurią lygiomis dalimis privalo jam teikti abu tėvai. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, nenukrypo nuo LR Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios kategorijos bylų nagrinėjimo praktikos, nes teisingai nustatė sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo ribas. Tokia išvada darytina todėl, kad ieškovei prašant nustatyti 2600 Lt mėnesinių vaiko išlaikymo išlaidų dydį į šią sumą papildomai įskaičiuojant samdomos auklės paslaugas bei specialistų sveikatos reabilitacijos klausimais samdymas, kolegijos nuomone būtų pažeistas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, nes ieškovės reikalaujamo vaiko išlaikymo dydžio nustatymo atveju būtų priteista daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
Kadangi byloje esantys įrodymai bei šalių pateikti nauji įrodymai, apibrėžiantys vaiko išlaikymo poreikių dydį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti teismo sprendimą, tenkinant apeliantės skundo reikalavimus šioje skundžiamo sprendimo dalyje nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, jog prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Spręsdama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 176-178 straipsnių normas, reglamentuojančias įrodymų pateikimo, jų ištyrimo bylos nagrinėjimo eigoje bei įvertinimo procesą. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, jog teismas detaliai išanalizavo visus šalių pateiktus įrodymus, nuosekliai motyvuodamas juose esamą informacijos turinį, kuriuo remiantis ir buvo patvirtinti arba paneigti ieškovės ieškinio reikalavimo teiginiai. Kadangi šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo pagrindinių objektyvaus šalių pateiktų įrodymų vertinimo principų ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei pateiktų teismui įrodymų sąsajumo, leistinumo ar jų įrodomosios reikšmės neatitikimo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas jokių procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė.
Nesudaro pagrindo keisti skundžiamo teismo sprendimo ir apeliantės teiginys, jog teismas netinkamai paskaičiavo ir priteisė jai bylinėjimosi išlaidas iš dalies tenkindamas jos ieškinį, nes ieškovė laikydama, jog 128 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 7) sumokėjo be įstatyminio pagrindo, šio žyminio mokesčio grąžinti neprašė, ką patvirtina jos ir jos atstovės reikalavimai pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 165 – 16), todėl ieškovė gali nekliudomai susigrąžinti sumokėtą mokestį ne vėliau kaip per du metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu , o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 14 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės G. R. priteistinos atsakovui E. S. jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, pagal pinigų priėmimo kvito Nr. 442191 (t.2, b.l. 25) duomenis (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.