- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 2-715-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01415-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui G. S., tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje J. P., išvadą teikianti institucija – Šiaulių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. S. 2012 m. spalio 4 d. teismui paduotu ieškiniu prašė padidinti išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. S., priteistą iš atsakovo G. S. Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu, nuo 125 Lt/mėn. iki 400 Lt/mėn. (1-2 b. l.). Ieškinį grindžia tuo, kad iš atsakovo buvo priteista labai maža suma, ji nepadengia būtiniausių sūnaus išlaikymo išlaidų. Be to, per 6 m. pabrango pragyvenimo lygis, išaugo sūnaus poreikiai. Ieškovės materialinė padėtis prasta: ji yra registruota darbo biržoje, su vaiku pragyvena iš 470,82 Lt socialinės pašalpos ir 360 Lt šalpos pensijos neįgaliam vaikui iki 18 m. Atsakovas, ieškovės žiniomis, gauna nuolatinių pajamų iš darbo santykių, turi tris automobilius, todėl yra finansiškai pajėgus teikti didesnį išlaikymą.
Teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė, kad mažina ieškinio reikalavimus iki 200 Lt/mėn. išlaikymo priteisimo. Paaiškino, kad buvęs sutuoktinis neišgali sumokėti nė priteistų 125 Lt/mėn., ji viena išlaiko sūnų. Nebegauna 470 Lt socialinės pašalpos, nes savo noru išsiregistravo iš darbo biržos, ruošiasi vykti į Ispaniją. Taip pat nurodė, kad darbo dienomis sūnus gyvena bendrabutyje, o į namus grįžta savaitgaliais ir švenčių dienomis. Kelionės į/iš mokyklą išlaidos nekompensuojamos, mokyklos autobusas nuveža ir parveža tik vietinius kaimo vaikus. Sūnus turi įgimtą negalią, jo viena koja trumpesnė, todėl vaikšto krypuodamas. Prieš 5-6 m. buvo atlikta operaciją, bet ji nepadėjo.
Atsakovas G. S. nei trečiasis asmuo J. P. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį, o atsakovas – dar ir duomenų apie savo turtinę padėtį, nepateikė (21-22 b. l.).
Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovui buvo pranešta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (56 b. l.). Į posėdį jis dėl nežinomų priežasčių neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė. Teismo šaukimas trečiajam asmeniui grįžo neįteiktas, pažymint, kad adresatas atsisakė priimti pašto siuntą (58 b. l.). Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui (CPK 124 str. 2 d.). Nesant procesinių kliūčių, byla nagrinėjama atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012 m. spalio 19 d. pateikė išvadą Nr. SV-947 (17.32) byloje (27 b. l.). Išvadoje teigiama, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikiams tenkinti reikiamos sumos. Vaikui augant, keičiasi ir jo poreikiai. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte (28 b. l.) nurodyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena sugyventiniui priklausančiame individualiame name be patogumų. E. turi negalią, jam skiriami masažai. Tėvas sūnumi nesidomi, nebendrauja, jo neišlaiko.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymu Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi (20 b. l.) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą po 200 Lt/mėn., skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo (2012 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagal teismo posėdyje sumažintus reikalavimus tenkinamas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 1998 m. kovo 31 d. susilaukė sūnaus E. (4 b. l.). Joniškio rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-860-309/2006, nutraukė V. S. ir V. S. santuoką bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Viename iš patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktų numatyta, kad bylos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta bus su motina, tėvas įsipareigojo mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 125 Lt/mėn. (1 MGL), skaičiuojant nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki sūnaus pilnametystės (6 b. l.).
Šiaulių rajono M. gimnazijos 2012 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr. P-187 nurodyta, kad E. S. mokosi gimnazijos 8 klasėje (13 b. l.). Neįgaliojo pažymėjimas įrodo, kad berniukui nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2012 m. spalio 3 d. pripažintas neįgalumas (5 b. l.).
Ieškovė buvo registruota darbo biržoje (7 b. l.), šeimos pajamas sudarė 470,82 Lt socialinė pašalpa ir 360 Lt šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 m. (8 b. l.). Dabar, pasak ieškovės, ji savo noru išsiregistravo iš darbo biržos, todėl jai nebemoka 470,82 Lt socialinės pašalpos, t. y. gauna tik šalpos pensiją už vaiką, ir ketina vykti dirbti į užsienį.
Kaip matyti iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ išrašų (9-12 b. l.), bylos šalys Lietuvoje nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, ieškovė neturi ir transporto priemonių, atsakovo vardu registruotos trys transporto priemonės, iš kurių dvi areštuotos antstolio. VSDFV duomenimis (18 b. l.), atsakovas Lietuvoje (bent oficialiai) niekur nedirba. Be E. S., atsakovas turi kitą sūnų - R. S., gimusį 2007 m., kuriam Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 130 Lt (1 MGL) per mėnesį (17 b. l.).
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo vaikui padidinimo. Tokio pobūdžio bylose nagrinėjimo dalyką sudaro vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, kurie bus analizuojami detaliau.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus - sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvo, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai jį išlaikyti) turinys nesikeičia, kinta tik jų pareigų vykdymo sąlygos. Jeigu tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str. 1 d.).
Vaiko išlaikymas skiriamas patenkinti jo kasdienius buitinius poreikius, sudaryti tinkamas sąlygas vystytis vaiko fizinei ir protinei būklei, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina kasdieninių vaiko poreikių tenkinimą, vystymosi sąlygas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją. Kasdieniniai vaiko poreikiai susiję su maistu, apranga, sveikata, būstu, mokslu, laisvalaikiu, poilsiu, kultūriniu ir kitokiu ugdymu. Vaikui, priklausomai nuo jo gebėjimų (polinkio, talentų) ir pageidavimų, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, kaip antai, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti įvairių priemonių lavinti jo gabumus, žaidimams ir t. t. Kitaip tariant, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reikalauja, kad jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jeigu ne - išlaikymo dydis turi patenkinti bent būtinus vaiko poreikius. Vis dėlto siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus, o ne tik išgyventi (egzistuoti).
Nustatyta, kad dabar E. S. - 15 m. paauglys, mokosi mokykloje, darbo dienomis gyvena bendrabutyje, namo grįžta savaitgaliais ir švenčių dienomis. Neįgaliojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs. Ieškovės teigimu, negalia įgimta, vaikas, kaip ir anksčiau, tebegauna šalpos pensiją, taigi galima laikyti, jog E. S. iki šiol yra neįgalus.
Kita vertus, kadangi neįgalumas tęsiasi nuo vaikystės, vadinasi, ši aplinkybė teisiškai jau buvo įvertinta civilinėje byloje dėl bylos šalių santuokos nutraukimo. Nėra duomenų, kad per 7 m. neįgalumo laipsnis būtų padidėjęs. Dėl išvardintų priežasčių pastarąją civilinę bylą nagrinėjantis teismas minėtos aplinkybės iš naujo nebegali vertinti (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 5 d.).
Bylos šalių turtinė padėtis panaši. Jie neturi nuosavo gyvenamojo būsto ar kito nekilnojamojo turto; gyvena kitiems asmenims priklausančiuose būstuose. Nors atsakovas turi net tris transporto priemones, ieškove – nė vienos, bet atsakovui priklausančių transporto priemonių disponavimo teisė apribota. Tai rodo, kad jis turi (potencialių) kreditorių. Ieškovė ir atsakovas oficialiai Lietuvoje niekur nedirba (33, 59-60 b. l.), duomenų, jog jie dėl sveikatos būklės būtų nedarbingi ar darbingi iš dalies, byloje nėra. Ieškovė turi vieną išlaikytinį, atsakovas – du.
Kaip minėta, pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus galioja ir pagal bendrą taisyklę yra vienoda abiems tėvams (CK 3.156, 3.192 str.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pajamų negavimas arba minimalios pajamos, tėvams esant sveikiems ir darbingiems, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nes apdairūs, rūpestingi tėvai gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą ir vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011), nes ne viską galima įvertinti pinigais, t. y. jis gamina vaikui maistą, skalbia drabužius, slaugo susirgusį, eina į susirinkimus, padeda ruošti pamokas, t. t.
Remdamasis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas padidina iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. S. nuo 125 Lt/ mėn. iki 200 Lt/mėn., skaičiuojant nuo šio sprendimo priėmimo dienos, iki vaikas taps pilnamečiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai ex lege atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Be to, ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 % teisinės pagalbos išlaidų, 100 % atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.) (14-15 b. l.).
Bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (mutatis mutandis – jo padidinimo) ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už 1 metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju ji sudaro 900 Lt [(200 Lt/mėn. – 125 Lt/mėn.) x 12 mėn.]. Už tokio dydžio turtinį reikalavimą mokėtinas fiksuotas žyminis mokestis, kuris yra indeksuojamas, sudaro 72 Lt, nes proporciniu būdu apskaičiuotas žyminis mokestis (900 Lt x 0,03) nesiekia minimalios sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 552,90 Lt (CPK 98 str.) (63 b. l.). Jos priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo.
Nagrinėjamoje byloje susidarė 35,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos į valstybės biudžetą irgi priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263-267, 268-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 301, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-860-309/2006 iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą padidinti nuo 125 Lt/mėn. iki 200 Lt/mėn., pradedant skaičiuoti nuo sprendimo šioje byloje priėmimo (2013 m. birželio 6 d.), iki vaikas taps pilnamečiu.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo G. S. valstybės naudai 72 Lt žyminio mokesčio, 552,90 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei V. S., išlaidų ir 35,70 Lt pašto išlaidų, iš viso – 660,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.