Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui – Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono policijos komisariato VPS skyriaus viršininkui V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Skuodo (duomenys neskelbtini) moksleivio, turinčio (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 84N-2158929-12 pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu M. J. paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 21 d., važiuojant jo vairuojamu automobiliu į parduotuvę „Putelė“, prie „Senukų“, sankryžoje pajutęs, kad kažkas cypia, automobilio gale pasigirdęs bildesys, todėl įvažiavęs į aikštelę, esančią prie malūno, pasitikrinti. Aikštelėje nei žmonių, nei automobilių nebuvo, todėl atsiklausęs kartu važiavusių keleivių, jis išbandęs darbinį stabdį. Aikštelėje jis važiavęs iš kairės į dešinę, nuvažiavęs iki aikštelės pakraščio, sukęs į dešinę, įsibėgėjęs, greitis buvęs gal 20-30 km/ha, ir užtraukęs rankinį stabdį, tai po to pakartojęs dar kartą. Aikštelėje važiavęs pirmyn atgal, užtraukus rankinį stabdį, vyko šoninis slydimas. Prieš tai pabandęs važiuoti aikštelėje atbulas, niekas nesikeitė, bildesys neišnyko, tada važiavęs iš vienos aikštelės pusės į kitą. Policijos pareigūnams paaiškinime parašęs tai, ką diktavęs policijos pareigūnas, nes buvęs pasimetęs. Jo vairuojamame automobilyje be jo paties važiavo T. J. ir dar trys keleiviai automobilio gale. Padaryto administracinio teisės pažeidimo neginčijąs, tai daręs ne iš chuliganiškų paskatų, tačiau teismo prašąs panaikinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes seneliui yra amputuota koja, jį dažnai reikia vežti pas gydytojus į Klaipėdą, senelis gyvena Skuode. Tėvas dirba, išvažiuoja į darbą apie 5.30 val., grįžta vėlai, būna, kad išsiunčia į komandiruotes ir per visą savaitę negrįžta. Mama dirba Skuodo ligoninėje, jos darbas pamaininis. Seseris taip pat reikalinga vežti į mokyklą ir darželį. Pripažįstąs, kad elgėsi neatsargiai, žinąs, kad reikėjo išlaipinti keleivius, o tada tik atlikti automobilio tikrinimo darbus.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad M. J. vairuojamu automobiliu aikštelėje, esančioje prie malūno, M. J. paklausė, ar automobiliu važiavę keleiviai nėra prieš, kad jis panaudos rankinį stabdį, niekas neprieštaravęs, visi buvo prisisegę saugos diržus. M. J. aikštelėje pavažiavo, stabdė vieną kartą, garsas automobilyje nedingo, nieks nenutiko, pavažiavo dar kartą stabdė. Po to atvyko policijos pareigūnai. Stabdant buvo šoninis slydimas, mūsų į šonus stipriai neblaškė. Paaiškinime policijai rašęs, kad saugus poelgis nebuvo, tačiau tai šiandien patvirtinti negalįs, kadangi taip liepė rašyti policijos pareigūnas, jis diktavęs ką rašyti.

Liudytojas T. J. paaiškino, kad, važiuojant M. J. vairuojamu automobiliu nuo P. Ž. gimnazijos ir pasukus „Senukų“ sankryžoje bei važiuojant link malūno jie išgirdę automobilio gale, dešinėje pusėje, bildesį. Sumanę pasukti į malūno aikštelę išsiaiškinti. Aikštelėje atlikus manevrus, M. J. užtraukus rankinį stabdį, pašalinis garsas nedingo. Jei jam pačiam taip būtų atsitikę, tai būtų padaręs be keleivių.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad jis yra M. J. senelis, jam yra amputuota koja, sūnus dirba UAB „Kuršasta“, jį savaitėms komandiruoja į kitus miestus. Dėl sveikatos jam dažnai tenka važiuoti į Klaipėdą pas gydytojus, nes reikia tirti kraują, taip pat dėl kojos protezo. Su autobusu negalįs važiuoti, nes nepatogu sėdėti. Jis automobilį turįs, juo pavažiuoti galįs, tačiau tik po Skuodą, trumpais atstumais, į Klaipėdos miestą važiuoti negalįs, tai nepatogu, nes kai jį veža, tada galįs važiuoti pusiau gulomis, nes negalįs ilgai sėdėti.

Liudytojas S. J. paaiškino, kad M. J. yra jo sūnus. Sūnui labai reikalingos teisės, nes jis pats į darbą išvažiuojąs 5.30-6.00 val., žmona dirba ligoninėje, jos darbas pamaininis. Šeimoje yra dvi dukros: viena lanko darželį, kita eina į mokyklą ir Mantas jas ten nuveža. Jam su žmona nėra galimybių nuvežti dukras į mokyklą ir darželį. M. J. seneliui amputuota koja, todėl Mantas jį veža pas medikus į Klaipėdą.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas nurodė, kad priimtas tinkamas sprendimas, todėl nėra pagrindo takyti M. J. mažesnės nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas M. J. iš esmės neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, kad automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje vairavęs pavojingai, tačiau nesutinka su tuo, kad jis automobilį vairavęs iš chuliganiškų paskatų bei nesutinka su paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu, nes manąs, kad jo atžvilgiu galima taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui ir tai užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų.

KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, o KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti KET pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. nurodo, jog jis neturėjo chuliganiškų paskatų, o tik norėjęs įsitikinti, iš kur atsiradęs pašalinis garsas automobilyje. Teismas sprendžia, kad tai M. J. gynybinė versija, kadangi apie jokį automobilyje pasigirdusį pašalinį garsą pirminiuose paaiškinimuose, duotuose policijos pareigūnui, jis nesakęs, apie tai nekalbėjo ir apklausti automobilyje kartu važiavę asmenys: R. M., R. P., T. J., M. G.. Chuliganiškas paskatas M. J. įvardijo paaiškinime, duotame policijos pareigūnui, kuriame nurodė, kad taip automobiliu manevravęs, kadangi kartu važiavusiems draugams norėjęs pademonstruoti automobilio galimybes, tai patvirtino visi kartu važiavęs asmenys. Taip pat ir savo skunde M. J. nurodęs, kad jis norėjęs pademonstruoti kartu važiavusiems draugams automobilio stabdžių patikimumą. Nors R. M. ir T. J. teismo posėdžio metu ir paneigė, kad M. J. pavojingai ir chuliganiškai vairavęs, tačiau teismo manymu, tai yra tik jų bandymas padėti M. J. išvengti atsakomybės. Kad M. J. vairavo ne tik chuliganiškai, bet ir pavojingai, t. y. keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams įrodo tai, kad M. J. manevravimo metu automobilyje sėdėjo keturi keleiviai, manevravimas vyko automobilių aikštelėje, į kurią bet kokiu metu galėjo įvažiuoti kita transporto priemonė ar toje aikštelėje, prie kurios priėmimas yra laisvas, galėjo bet kuriuo momentu atsirasti ir kitų asmenų (pėsčiųjų), todėl galima visiškai pagrįstai teigti, jog pažeidėjas minėtoje aikštelėje kėlė realų pavojų kitiems asmenims ir jų turtui.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius dokumentus bei teismo posėdžio metu išsakytus liudytojų paaiškinimus, teismas padaro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. kaltė 2012 m. lapkričio 21 d. 11.30 val. Gedimino g., ties namu Nr. 16, Skuodo m., automobilių stovėjimo aikštelėje vairavus automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo pavojingai manevruojant, iš chuliganiškų paskatų, darant šoninius slydimus, taip keliant pavojų sau, automobilyje buvusiems keleiviams bei automobiliui, tokiais savo veiksmais pažeidus Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 punktų reikalavimus ir padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Atsižvelgiant į tai, toks M. J. automobilio vairavimas vertintinas kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5 ir 9 punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė pavojų savo bei kitų asmenų ir jų turto saugumui, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17 -103/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad pažeidėjas turi nuvežti į darželį ir mokyklą savo seseris bei vežti senelį pas gydytojus į Klaipėdą, nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Narvydžių kaimas yra vos už 2-3 kilometrų nuo Skuodo m., kur lanko darželį ir mokosi jo seserys, iš Narvydžių į Skuodą kursuoja visuomeninis transportas, be to, pažeidėjo abu tėvai turi teisę vairuoti transporto priemones, tėvų pareiga yra pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Be to, teismas nustatė, kad pažeidėjo senelis A. J. pats gali vairuoti transporto priemonę, o į Klaipėdą gali nuvežti ir kiti jo artimieji, nes M. J. yra moksleivis ir jis turėtų praleisti pamokas mokykloje, todėl teismo manymu, nuvežti į Klaipėdą pas medikus A. J. turi galimybę ne tik M. J., bet ir jo tėvai.

M. J. argumentas, kad jo pažeidimas padarytas tuščioje aikštelėje, kurioje nebuvo nei transporto priemonių, nei kitų asmenų, kad nebuvo padarytas pavojus saugumui, todėl jo atžvilgiu ir taikytinas ATPK 30¹ straipsnis, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi aikštelė, kurioje M. J. iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo automobilį, yra miesto centre, į ją bet kokiu momentu galėjo įvažiuoti kita transporto priemonė ar ateiti kiti asmenys (pėstieji).

M. J., pasirinkdamas savo elgesio modelį, turėjo numatyti galimas jam kilsiančias pasekmes dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta pagrįstai. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 84N-2158929-12 nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos. Apeliacinis skundas paprastai paduodamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Bukauskienė