- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-498-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00003-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Danguolė Šiugždinytė, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- E. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. S. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 50 MGL, t. y. 1 883 eurų, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams ir 50 MGL, t. y. 1 883 eurų, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant E. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti.
1.1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi E. S. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
1.2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi E. S. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 50 MGL, t. y. 1 883 Eur, dydžio bauda, pakeista į 25 parų arešto bausmę.
1.3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi E. S. atleistas nuo bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, ir jo atžvilgiu byla nutraukta, veikai netekus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. paskirta 20 MGL, t. y. 753,20 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams ir 20 MGL, t. y. 753,20 Eur, dydžio bauda.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam E. S. lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kadangi nedirba, bei tai, jog egzistuoja kriminogeniniai veiksniai (informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos), darantys įtaką nuteistojo elgesiui.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis E. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kurie 2019 m. birželio 4 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Apylinkės teismas pažymėjo, jog vienas iš formalių pagrindų lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, o formalaus pagrindo nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, bei konstatavo, jog E. S. nevykdo vienos iš jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių - nedirba, todėl, jo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
5. Nuteistasis E. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat nuteistasis prašo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos išsireikalauti Komisijos posėdžio dėl paskatinimo E. S. skyrimo protokolo išrašą, Komisijos posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, protokolo išrašą, Komisijos posėdžio dėl nuobaudos skyrimo E. S. protokolo išrašą, pažymą apie bausmę atliekančių suimtųjų skaičių ir turimų darbo vietų skaičių, E. S. asmens bylą, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei paskirti jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatą.
5.1. Nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas jo skundo dėl Komisijos nutarimo neišnagrinėjo iš esmės, nesiaiškino priežasčių, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Skunde teigiama, jog, vadovaujantis BVK 125 straipsniu, pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, turimą specialybę. Anot nuteistojo, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija neužtikrino jam galimybės pradėti dirbti, nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių surasti jam tinkamą darbą statybų sektoriuje ir gamyboje, t. y. darbą be sargybos. Visa tai rodo, jog Komisijos priimtas nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prieštarauja teisingumo principui, o pataisos namų administracija nekompetentingai vykdo savo funkcijas.
Šalies argumentai
5.2. E. S. teigimu, Komisija turėjo išankstines nuostatas jo atžvilgiu. Tai įrodo aplinkybė, jog, jam pateikus skundą apylinkės teismui, pataisos namų administracija prieš nuteistąjį pradėjo naudoti psichologinį smurtą. Administracija, turėdama galimybę pasiūlyti E. S. jį tenkinantį darbą, nurodė, kad darbo reikės laikinai palaukti, ir priverstinai siūlė jam pradėti dirbti būrio tvarkiniu, t. y. žemos kvalifikacijos darbą, kuris žemina nuteistojo orumą. Nuteistajam atsisakius dirbti, jam buvo skirta nuobauda bei Komisijos posėdžio metu pasiūlyta dar labiau pabloginti jo bausmės atlikimo sąlygas - perkelti jį į būrį, kuriame sąlygos yra ženkliai blogesnės.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.
7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti du formalūs bei vienas materialusis pagrindas (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, kuris galimas tik tais atvejais, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimo medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartyje bei Komisijos nutarime padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą E. S. nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau jis nevykdo visų jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Iš išvados apie E. S. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, matyti, jog šio nuteistojo individualus socialinės reabilitacijos planas pradėtas vykdyti 2018 m. gruodžio 5 d., jame buvo numatyta: 1) dirbti pataisos namuose; 2) tinkamai elgtis ir neturėti galiojančių nuobaudų; 3) palaikyti socialinius ryšius; 4) dalyvauti būrio ir įstaigos visuomeniniame gyvenime. Išvada apie E. S. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus patvirtina, jog E. S. ryšius su artimaisiais palaiko skambučių bei laiškų pagalba, pataisos namuose dalyvauja įvairaus pobūdžio visuomeniniame gyvenime, Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas jo prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau nedirbo. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, kaip ir Komisija nutarime, visiškai pagrįstai konstatavo, jog E. S. laisvės atėmimo bausmės metu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių pilna apimtimi, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja net formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
9. Nuteistojo skunde visiškai pagrįsti teigiama, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos įpareigoja pataisos įstaigos administraciją užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnis). Kaip matyti iš E. S. socialinio tyrimo išvados bei jo skundo argumentų, nuteistasis yra įgijęs mechanikos inžinieriaus išsilavinimą, ir, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, siekė įsidarbinti statybų arba gamybos sektoriaus įmonėse. Teismui pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog pataisos namuose nuteistajam buvo pasiūlytas būtent tokio pobūdžio darbas, nėra. Vis tik, teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad pataisos namų administracija nepasiūlė nuteistajam jo išsilavinimą atitinkančio ir jo pageidavimus tenkinančio darbo, jo pareigos dirbti kitą darbą ir išvados, jog nuteistasis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės - dirbti pataisos namuose, nepaneigia. Visiškai suprantama, jog įkalinimo įstaigos administracija neturi galimybių pasiūlyti visiems nuteistiesiems jų lūkesčius, turimą specialybę atitinkantį darbą, tačiau tai savaime nereiškia, jog nuteistasis neturėtų rodyti iniciatyvos dirbti kitokį, net ir žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį, darbą, juo labiau, tais atvejais, kai ši priemonė numatyta jo individualiame socialinės reabilitacijos plane. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet koks darbas yra vertingas, siekiant nuteistųjų socialinės reintegracijos tikslų, todėl nuteistojo atisakymas dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą negali būti pateisinamas. Kaip matyti iš paties E. S. skunde dėl Komisijos nutarimo dėstomų aplinkybių, labai aiškią poziciją, jog jis dirbs tik jo specialybę ir kvalifikaciją atitinkantį darbą, nuteistasis išsakė vos atvykęs į pataisos namus. Tai, kad nuteistasis atsisakė jam pasiūlyto darbo, tik patvirtina, jog jam buvo sudarytos sąlygos vykdyti visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau nuteistasis ne dėl administracijos kaltės, o dėl savo neigiamo nusistatymo pasiūlyto darbo atžvilgiu, nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyto įpareigojimo dirbti. Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodoma aplinkybė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija nesuteikia nuteistajam jo specialybę atitinkančio darbo, yra tik pretekstas pastarajam nedirbti, ir jis apskritai nėra suinteresuotas užsiimti bet kokia darbine veikla. Tai akivaizdžiai patvirtina nuteistojo skunde dėl Komisijos nutarimo nurodytas teiginys, jog pataisos namuose mokamas darbo užmokestis, sudarantis apie 60 eurų, neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyto minimalaus darbo užmokesčio ir dėl šios priežasties nuteistieji, gaudami tokį mažą darbo užmokestį, patiria pažeminimą ir išnaudojimą.
10. Apylinkės teismo nutartyje visiškai pagrįstai konstatuota, jog nustačius, kad nuteistasis neatitinka formalaus lygtinio paleidimo pagrindo, kitos aplinkybės, susijusios su jo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, mąstymu, požiūriu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiais (mažinančiais) kriminogeniniais veiksniais, t. y. aplinkybės, reikšmingos sprendžiant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, yra nevertintinos. Atsižvelgiant į tai, šioje nutartyje dėl E. S. atitikimo materialiajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindui taip pat nebus pasisakoma.
11. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo skundą. Skundo aukštesniajam teismui argumentai taip pat nesuteikia jokio pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.
12. E. S. skunde, be kita ko, keliamos abejonės dėl Komisijos šališkumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybe, patvirtinančia Komisijos šališkumą, jokiu būdu negali būti pripažįstama tai, kad Komisijai priėmus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą, ir nuteistajam padavus skundą dėl tokio šio nutarimo, pataisos namų administracija pasiūlė E. S. dirbti būrio tvarkiniu, o nuteistajam atsisakius šio darbo, paskyrė drausminę nuobaudą. Pagrįstų aplinkybių, kurios patvirtintų išankstinį Komisijos nusistatymą jo atžvilgiu, E. S. skunde nenurodė, o priežasčių abejoti Komisijos nepriklausomumu ar nešališkumu, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė.
13. Nuteistasis skunde dėl apylinkės teismo nutarties išreiškė prašymus jo skundą Kauno apygardos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, išsireikalauti papildomą medžiagą bei paskirti jam gynėją. Tenkinti šiuos E. S. prašymus nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje, skundus dėl nuosprendžio vykdymo metu žemesnės instancijos teismo priimtų nutarčių aukštesnysis teismas privalomai nagrinėja teismo posėdyje tik tuo atveju, kai jie paduoti nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, o kitais atvejais skundai dėl minėtų žemesnės instancijos priimtų procesinių sprendimų gali būti nagrinėjami teismo posėdyje arba jo nerengiant, šio klausimo išsprendimą paliekant išimtinai skundą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo nuteistojo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl netenkinamas tiek nuteistojo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tiek jo prašymas išsireikalauti iš pataisos namų administracijos papildomą medžiagą. Tuo tarpu paskirti nuteistajam gynėją teismas privalo tik tais atvejais, kai jo dalyvavimas yra būtinas pagal BPK 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais. Nei BPK 51 straipsnis, nei BPK 364 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarką, nenumato, jog, nagrinėjant nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, nuteistojo gynėjo dalyvavimas yra privalomas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.