Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS PB patrulis R. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., dėl to, kad ji 2015 m. sausio 17 d., 23³⁵ val., Plungės r. sav., kelio Plungė-Vėžaičiai 15,20 km, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (0,86 prom.) girtumas, ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, nes šios teisės nėra įgijusi, slidžiame kelyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, automobiliui pradėjus slysti, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio metalinį atitvarą, dėl ko automobilis po smūgio išslydo ir sustojo tos pačios transporto priemonių eismo judėjimo krypties važiuojamoje kelio juostoje, taip sukeldama eismo įvykį. Įvykus eismo įvykiui ir automobiliui priverstinai sustojus neapšviestame kelio ruože, esant tamsiam paros metui, nesilaikė KET 151 p. reikalavimų – neįjungė transporto priemonės avarinės šviesos signalizacijos, ir (ar) nepastatė avarinio sustojimo ženklo, kaip nurodyta KET 92 p., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 92, 127, 151 punktų reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Atsakomybė už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. nurodyta pažeidimą kyla tada, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nurodyta, jog įvykio metu automobilis atsitrenkė į kelio metalinį atitvarą, tačiau nėra jokių duomenų apie jokio turto sugadinimą, žalą (kam padaryta žala, žalos dydis, duomenys, patvirtinantys žalą ir pan.).

Be to, nukentėjusieji, kuriems administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ir pan. (ATPK 272 str.). Administracinio pažeidimo tyrimo metu nukentėję asmenys, siekiant išsiaiškinti padarytos žalos dydį, nebuvo apklausti.

Taip pat ATPK 37 str. numato įpareigojimą atlyginti padarytą nuostolį, tačiau teismas negalės to įgyvendinti, kadangi nėra nustatytas žalos dydis.

Kartu pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta ne tik administracinio teisės pažeidimo esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), bet ir šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo (ATPK 260 str. 1 d.).

V. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad automobiliui priverstinai sustojus neapšviestame kelio ruože, esant tamsiam paros metui, ji nesilaikė KET 151 p. reikalavimų – neįjungė transporto priemonės avarinės šviesos signalizacijos, ir (ar) nepastatė avarinio sustojimo ženklo, kaip nurodyta KET 92 p., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 92, 151 punktų reikalavimus. Tačiau protokole nėra nurodytas V. M. atsakomybę už šį pažeidimą numatantis ATPK straipsnis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai – jo pažeidimai yra esminiai, trukdantys iš esmės nagrinėti bylą, tuo pačiu neužtikrina ATPK 272 str. numatytų patraukto atsakomybėn asmens teisių, neleidžia nustatyti kaltinimų turinio ir apimties, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nesant teismo nurodytų duomenų visumos, byla gražintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, papildomiems įrodymams surinkti.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 280 str. 1 d. 2 p., ATPK 302¹⁵ str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinės bylos medžiagą, kurioje V. M., a/k (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., perduoti Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nustatyti dviejų savaičių terminą nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, nuo šios nutarties gavimo dienos.

Nutartis gali būti skundžiama per 7 (septynias) dienas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.