Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-06Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-02
Bylos Nr.
1A-446-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43642-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Evaldas Gražys, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43642-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 4 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J. nuteistas už tai, kad:

laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2017 m. kovo 30 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas D. S. name (duomenys neskelbtini), iš spintos pagrobė svetimą, D. S. priklausantį turtą – susukto pynimo auksinę grandinėlę 585 prabos, 3,96 gr. svorio, 127 eurų vertės, auksinę grandinėlę „gyvatėlę“ 585 prabos, 7,86 gr. svorio, 250 eurų vertės, auksinę moterišką susuktos grandinėlės tipo apyrankę 585 prabos, 1,02 gr. svorio, 33 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą su ornamentu 585 prabos, 10 gr. svorio 330 eurų vertės, moterišką auksinę apyrankę, pintą nareliais, 585 prabos, 4 g. svorio, 132 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. S. bendrą 872 eurų turtinę žalą;

laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 25 d. iki kovo 28 d. 11.03 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas D. S. name adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, atviroje sekcijos lentynoje suradęs D. S. priklausančius dokumentus su užrašytais Lietuvos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos banko jai suteiktu vartotojo kodu ir slaptažodžiu bei slaptažodžių kortelę, šiuos duomenis nukopijavo ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimos - D. S. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės duomenis – Lietuvos kredito unijos „Achemos“ kredito unijos banko suteiktą vartotojo kodą ir slaptažodį bei slaptažodžių kortelės slaptažodžius, leidžiančius elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis D. S. priklausančioje Lietuvos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

2017 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, laikotarpiu nuo 11:03 val. iki 18:11 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, naudodamas įrenginį su įdiegta naršyklės programa, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudojo neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos D. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, elektroninės bankininkystės slaptažodžius - neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos inicijavo finansines operacijas ir iš D. S. Lietuvos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė šešis kartus po 30 eurų - iš viso 180 eurų sumą į G. Č. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, po ko G. Č., nežinantis apie nusikalstamą veiką, 2017-03-28 14.23 val. išgryninęs šiuos pinigus bankomate (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) perdavė juos V. J. - tokiu būdu V. J. apgaule įgijo svetimą, D. S. priklausantį, turtą – 180 eurų.

Be to, jis nuteistas už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, laikotarpiu nuo 00:38 val. iki 22:36 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, naudodamas įrenginį su įdiegta naršyklės programa, kurios IP adresai (duomenys neskelbtini), panaudojo neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos D. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, elektroninės bankininkystės slaptažodžius - neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos inicijavo finansines operacijas ir iš D. S. Lietuvos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė šešis kartus po 30 eurų ir vieną kartą 20 eurų - iš viso 200 eurų sumą į G. Č. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, po ko G. Č., nežinantis apie nusikalstamą veiką, 2017-03-29 19.17 val. išgryninęs šiuos pinigus bankomate (duomenys neskelbtini), juos tą pačią dieną perdavė V. J. - tokiu būdu V. J. apgaule įgijo svetimą, D. S. priklausantį, turtą – 200 eurų;

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. kovo 30 d. Jonavoje, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, laikotarpiu nuo 00:06 val. iki 14:45 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, naudodamas įrenginį su įdiegta naršyklės programa, kurios IP adresai (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos D. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, elektroninės bankininkystės slaptažodžius, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos inicijavo finansines operacijas ir iš D. S. Lietuvos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė vieną kartą 20 eurų ir du kartus po 30 eurų - iš viso 80 eurų į S. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, po ko S. J., nežinantis apie nusikalstamą veiką, išgryninęs šiuos pinigus „Perlo“ terminale parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) r., juos perdavė V. J. - tokiu būdu V. J. apgaule įgijo svetimą, D. S. priklausantį, turtą – 80 eurų.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad V. J. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Skunde jis prašo taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgti į tai, kad jis atlygino didesnę padarytos žalos dalį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nuosprendį. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo nuteistajam klausimą išsprendė tinkamai, pagrįstai nematė teisinio pagrindo taikyti V. J. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. Taip pat pažymi, kad teismas, paskirdamas nuteistajam minimalias sankcijose numatytas bausmes, pasielgė humaniškai.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikavimas, tačiau prašoma taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuteistajam parinkdamas pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Skiriant V. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė penkis tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikaltimus darė skirtingomis dienomis, kas rodo, kad toks jo elgesys nebuvo atsitiktinis ir spontaniškas, visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, įvertino apelianto asmenybę, kad jis ir anksčiau ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Taigi, apylinkės teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei įvertinęs skiriamai bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią jam inkriminuojamų nusikaltimų sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei nustatytas po vieną jo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką V. J. paskyrė bausmes, artimas sankcijose numatytiems bausmių minimumams, o jam paskirta subendrinta bausmė yra žymiai mažesnė už sunkiausio jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkį, todėl tokia bausmė negali būti laikytina per griežta.

8. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apygardos teismas tokį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų formalių sąlygų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), yra ir materialiosios, t. y. kai yra pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo V. J. klausimą, nepasisakė, kodėl jam netaikytinas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau, kaip minėta, klausimo dėl BK 75 straipsnio taikymo išsprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas išanalizavus padarytas nusikalstamas veikas (jų kiekį, pavojingumo pobūdį ir laipsnį), nuteistojo asmenybę (ankstesnius teistumus, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kt.). Teismas visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltininkui realią laisvės atėmimo bausmę.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. J. nusikalsto nebe pirmą kartą. Anksčiau jis teistas penkis kartus, 3 kartus Lietuvoje ir du kartus užsienio valstybėje, nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu teistumas išnykęs nebuvo. Nuteistasis padarė penkis tyčinius nusikaltimus, kurie, kaip ir ankstesni jo nusikaltimai, priskiriami turtinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. Apeliacinio skundo teiginys, kad netaikant jam bausmės vykdymo atidėjimo, nuteistasis praras darbą, yra formalus, nes iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jokių duomenų apie tai, jog jis yra dirbantis, su apeliaciniu skundu aukštesniajam teismui nepateikė ir pats nuteistasis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog apelianto padarytos nusikalstamos veikos buvo loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Ankstesni teistumai neturėjo jokios įtakos teigiamų išvadų padarymui, o V. J. elgesys leidžia pagrįstai teigti, kad yra linkęs nusikalsti bei nesistengia keisti savo nusikalstamo gyvenimo būdo. Be to, pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis pažeidė jam taikytos su laisvės suvaržymu nesusijusios kardomosios priemonės sąlygas ir išvyko į užsienį, slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam buvo paskelbta paieška, kas rodo, jog V. J. kritiškai nevertina savo elgesio ir nerodo pastangų keisti savo elgesio. Nors nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis atlygino didesnę padarytos žalos dalį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad šią dalį žalos atlygino nuteistojo artimasis dar ikiteisminio tyrimo metu, o per trejus metus iki nuosprendžio priėmimo nuteistasis neparodė jokių pastangų atlyginti likusia neatlygintos žalos dalį. Taigi, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

10. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį V. J. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

11. Pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas pateikė prašymą patikslinti V. J. į paskirtos bausmės laiką įskaitytą laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., nes pagal Kauno Vyriausiojo policijos komisariato asmens faktinio sulaikymo aktą jis sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 23 d. Prašymas nepagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistajam pasislėpus nuo teismo, buvo išduotas Europos arešto orderis. Pagal šį orderį V. J. buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 1 d. Vokietijoje (t. 3, b. l. 31), iš kur 2019 m. gruodžio 23 d. perduotas Lietuvos teisėsaugos pareigūnams (t. 3, b. l. 32, 35, 73). Taigi, šios baudžiamosios bylos procese apelianto laisvė buvo ribojama nuo 2019 m. lapkričio 1 d., todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, minėtas laikotarpis, kurio metu jis buvo sulaikytas tiek Lietuvoje, tiek ir kitoje valstybėje, turi būti įskaitytas į jam paskirtos bausmės laiką. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas į 2020 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu V. J. paskirtą bausmę pagrįstai įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 11 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Evaldas GražysJūratė JakubonienėValdas Vitunskas