Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, išnagrinėjusi A. M. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas A. M. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

A. M. 2016 m. lapkričio 4 d. Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas A. M. nebuvo sutrumpintas.

2016-11-18 nutartį A. M. skundžia Šiaulių apygardos teismui ir prašo ją panaikinti bei jos prašymo klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodo, kad apylinkės teismas jos prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad jai skirtos nuobaudos tikslai nebus pasiekti. A. M. teigimu, ji tokio teismo sprendimo nesupranta, mano, kad teismas prieš ją yra nusistatęs. Nurodo, kad ji yra išklausiusi privalomo mokymo kursą apie alkoholio žalą, seniūnijoje charakterizuojama teigiamai, nėra nei bausta, nei teista, darbdavys tarpininkauja, kad jai būtų anksčiau sugrąžinta teisė vairuoti. Taip pat nurodo, kad vairavo būdama neblaivi tik iš lengvabūdiškumo, nes manė, jog yra neapsvaigusi. A. M. nuomone, nuobaudos tikslai yra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Šioje byloje keliamas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo instituto taikymo. Nuostatos dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindų ir tvarkos įtvirtintos ATPK 329 straipsnyje, kuris nustato, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Kaip yra pažymėta teismų praktikoje, nurodytos teisės normos analizė suponuoja išvadą, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pažyma apie kursų išklausymą) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1587/2007). Be to, sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N4-2128/2006). Taigi akivaizdu, jog minėtos ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos nėra tik formalios, kadangi jos yra reikšmingos ir turi būti vertinamos tuo aspektu, ar asmeniui atlikus dalį paskirtos specialios teisės atėmimo nuobaudos jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, dėl ko būtų tikslinga specialios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, tai yra konkrečiu atveju padaryti išimtį iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam yra paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti.

A. M. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta vieneriems metams, taigi prašymo dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo padavimo metu (2016 m. lapkričio 4 d., 1 b. l.) jau buvo praėję daugiau kaip pusė jai paskirto specialios teisės atėmimo termino. Taip pat nėra duomenų, kad specialios teisės atėmimo metu ji būtų padariusi administracinį teisės pažeidimą. Prie prašymo sutrumpinti teisės atėmimo terminą pridėta pažymos kopija apie 4 valandų kurso išklausymą apie privalomą mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, taip pat pridėti kiti dokumentai – baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas, būsimo darbdavio tarpininkavimo raštas, A. M. charakteristika, sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo kopija, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinos pažymos kopija, pažymą apie A. M. dukros lankomą ugdymo įstaigą.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išvadai, jog nuobaudos tikslai jau pasiekti, prie A. M. prašymo pateiktų dokumentų bei prašyme nurodytų duomenų visiškai nevertino. Teismas, priimdamas sprendimą nesutrumpinti termino, atsižvelgė tik į tai, kad buvo padarytas šiurkštus teisės pažeidimas, ir darė išvadą, kad dar nėra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., tačiau kitų motyvų nenurodė ir detaliau A. M. prašymo neanalizavo.

Sutiktina, kad A. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus, tačiau tai neužkerta kelio jai teikti tokį prašymą ir neatima iš teismo teisės taikyti ATPK 329 str. nuostatų. Pažymėtina, kad ATPK normos neišskiria pažeidimų, už kuriuos specialios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, be to, sprendžiant ATPK 329 str. nuostatų taikymo ar netaikymo klausimą esminę reikšmę turi ne pažeidimų pobūdis ar paskirtų nuobaudų dydis. Sprendžiant specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, kaip minėta anksčiau, esminę reikšmę turi pažeidėjo asmenybės, jo požiūrio į paskirtą administracinę nuobaudą, elgesio nuobaudos vykdymo metu vertinimas, taip pat ir tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012) ir kitos aplinkybes, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.

Būtinybė tinkamai motyvuoti teismo sprendimus yra daug kartų nurodyta teismų praktikoje. Motyvuoti teismų sprendimai leidžia asmenims numatyti galimus teismo sprendimus ir tokiu būdu užtikrinti teisinio aiškumo bei tikrumo principus. Tokie teismo sprendimai sudaro prielaidas suvienodinti teismų praktiką, užtikrinti, kad visi teismai vienodai suprastų ir aiškintų teisės normas. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise.

Teismas, vertindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ATPK 329 str. taikymo aspektu, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad A. M. skirtos nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., nėra pasiekti, yra abstrakti ir nemotyvuota, neparemta teismui pateiktų duomenų analize bei visumos vertinimu. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis nemotyvuota, nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadas, todėl bylą grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.