- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 1-316-721/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00656-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Civilinis ieškovas
- M. V.
- Kaltinamasis
- J. M.
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (6 klasės) išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. tyčia sužalojo žmogų, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2013 m. liepos 4 d., apie 14 val., Mažeikių r., Sedoje, Ylakių gatvėje ties 14 namu, tarpusavio konflikto metu peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam M. V. į krūtinę, padarydamas durtai-pjautą krūtinės ląstos žaizdą su minkštųjų audinių sužalojimu, taip nesunkiai sutrikdė M. V. sveikatą,
J. M. savo kaltę pripažino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kad 2013-07-04 apie pietus jis į namus varėsi dviratį, kuriuo vežė maišelį miltų. Praėjus pro Ylakių g. 14 namą jam iš paskos privažiavo automobilis, kuri vairavo M. V. sugyventinė Eglė. Automobilyje keleivio pusėje sėdėjo M. V.. Mariaus pusėje buvo atidarytas automobilio langas ir šis pasakė, kad nori pasiaiškinti dėl jo sugyventinės įžeidimo. Matė, kad Marius yra įpykęs ir jam kilo mintys, kad Marius jį gali sumušti, todėl, nieko nelaukdamas, iš rankinės, kurią buvo pasikabinęs ant peties per kaklą, išsitraukė nedidelį buitinį peilį ir juo vieną kartą dūrė Mariui į krūtinę. Eglė išsigando, įvažiavo į savo kiemą. M. V. išlipo iš automobilio ir atbėgo pas jį. Peilį iš jo atėmė, numėtė į griovį. Marius jam spyrė į dešinį šoną, jis atsidūrė taip pat griovyje. Marius taip pat sulaužė jo dviratį. Jis į medikus dėl padarytų sužalojimų nesikreipė, bet ilgai jam skaudėjo šoną. Peilį buvo atsitiktinai įsidėjęs į rankinę, nes valė burokus. Prisipažįsta, kad dūrė vieną kartą Mariui į krūtinę, todėl, kad jis pats grasino, ir, bijodamas, kad Marius jį sumuš, pirmas dūrė. Maždaug prieš savaitę iki įvykio M. V. Sedoje parduotuvėje jam pagrasino, kad susidoros, nes jis neva įžeidęs jo žmoną, o jis jam atsakė, kad jis matyt sapnavo. Jis pats buvo neblaivus, buvo gėręs vyno, bet girtumas nustatytas nebuvo. Diena buvo karšta, gal jis negerai jautiesi ir dėl to. Kaip suprato, Marius irgi buvo neblaivus.
Liudytoja S. V. teisme parodė, kad ketvirtadienį 2013-07-04 iki pietų, tiksliai laiko nepamena, buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Vaikščiodama daugiabučio namo kieme, pamatė palei kelią varantį dviratį J. M., kuris buvo nusipirkęs kombikormo maišą. Pagrindiniu keliu į namus automobiliu važiavo kaimynai E. D. ir jos sugyventinis M. V.. Automobilis sustojo ant pagrindinio kelio prie J. M., kuris ėjo keliu varydamas dviratį. Ką konkrečiai vyrai kalbėjo, dėl atstumo ji negirdėjo. Po kelių minučių pamatė, kad į kiemą parbėgo M. V. kruvinais marškinėliais priekyje. M. V. pagriebė lazdą ir nubėgo atgal, jis šaukė, kad mestų peilį į pievą. Ji suprato, kad Marių tikriausia sužalojo J. M.. J. M. po įvykio skundėsi, kad skauda šoną, jis tada tikrai buvo girtas, nes vienu momentu, net nepajuto kaip maišas su kombikormu jam nukrito nuo dviračio. M. V. išsivežė iškviesti medikai.
Šalies argumentai
2012-07-04 15 val. 40 min. M. V. pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK nurodydamas, jog 2012-07-04 apie 14.00 val. buvo J. M. sužalotas peiliu. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į VšĮ „Mažeikių ligoninė“, kur buvo diagnozuota –durtai pjauta žaizda krūtinėje (3 b. l.).
Iš 2013-07-08 specialisto išvados Nr. G 114/13(13) matyti, kad M. V. padaryti sužalojimai: durtai-pjauta krūtinės ląstos žaizda su minkštųjų audinių sužalojimu. Sužalojimas padarytas kietu aštriu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Krūtinės žaizda sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (8 b. 1.).
Iš 2013-07-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. V. pateikė peilį su juoda plastikine rankena (b. 1. 9).
Iš 2013-07-18 apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėtas 2013-07-11 nukentėjusiojo M. V. pateiktas virtuvinis peilis (10-12 b. l.).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad J. M. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., nes jis, pavartojęs fizinį smurtą, neabejotinai atsakingas už kilusias pasekmes. Tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. M. V. padarytų durtai-pjautos krūtinės ląstos žaizdos su minkštųjų audinių sužalojimu, yra priežastinis ryšys. Šiuos sužalojimus nukentėjusiajam J. M. padarė tyčia.
Kaltinamasis J. M., nors nurodė, kad iš dalies prisipažįsta kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, duodamas parodymus pripažino esmines bylos aplinkybes, nurodė tik, kad agresyviai elgėsi ne jis, o nukentėjusysis jo atžvilgiu, kuris pirmasis jam, ramiai variusiam dviratį ir M. V. netrukdžiusiam, pradėjo reikšti įvairius priekaištus. Kaltinamojo nuomone, M. V. specialiai provokavo konfliktą. Kaltinamasis bandė įrodyti, jog nukentėjusysis ir liudytoja S. V. susitarė ir liudytoja duoda melagingus parodymus, ji suinteresuota apkaltinti kaltinamąjį nusikalstamos veikos padarymu, nes jis kažkurį laiką su ja gyveno ir jam iš jos išėjus, jos bute liko jo daiktai, kuriuos ji nenori grąžinti. Šie argumentai išreiškia tik gynybos poziciją, samprotavimus, yra nereikšmingi įrodymų vertinimui, faktinių aplinkybių nustatymui ir veikos kvalifikavimui.
Kaltinamojo išdėstyti argumentai, kuriais siekiama pagrįsti abejones dėl liudytojos S. V. parodymų patikimumo, tačiau J. M. daugiausia nurodo faktus, kurie byloje neturi esminės reikšmės nei nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių teisingumui, nei veikos kvalifikavimui pagal baudžiamąjį įstatymą. Byloje neginčijamai nustatyta – to neneigia pats kaltinamasis, – kad įvykio vietoje jis pirmas, nukentėjusiajam neatlikus jokių neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, peiliu dūrė šiam, sėdėjusiam automobilyje, į krutinę. Kad ir nebūtų nustatyta patikimų duomenų apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto priežastis ir jo turinį, nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuojama nepriklausomai nuo šios veikos tikslų ir motyvų
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys - laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Kaltinamasis J. M. padarė tyčinį nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. M. taip pat nusikalto pirmą kartą, nėra baustas ir administracine tvarka, yra pensininkas (31, 32 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Alkoholio vartojimą patvirtino pats kaltinamasis, todėl ši aplinkybė, kaip atsakomybę sunkinanti, pripažintina ir nesant alkotesterio parodymų. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į garbų kaltinamojo amžių teismas daro išvadą, kad J. M. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės, jam paskiriant BK 138 str. 1 d. sankcijoje laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais (BK 54 str. 2 d., 55 str.). BK 48 str. 4 d. numatyta, kad teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, gali nustatyti nuteistajam vieną ar kelis įpareigojimus. J. M. turi butą Klaipėdos mieste, kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, todėl teismas mano, kad tikslinga įpareigoti jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. atitiktų BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis M. V. pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti jam iš J. M. 2000 Lt turtinės ir 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis pateikė jo patirtus turtinius nuostolius pagrindžiančius dokumentus vaistinės už medikamentus ir tvarsčius mokėjimo kvitus už 40,39 Lt. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad dėl J. M. nusikalstamais veiksmais patirtų sužalojimų nukentėjusysis M. V. kreipėsi į medicinos specialistus Mažeikių mieste, kad nustatytų jo sveikatos sutrikdymo mąstą, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Mažeikiuose, o gydėsi Sedos pirminės sveikatos priežiūros centre, todėl jo kelios kelionės iš Sedos į Mažeikius ir atgal yra pateisinamos, bet tokioms išlaidoms pateisinti nėra pateikta į bylą jokių įrodymų. Tokiu būdu, nustačius, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir pas ekspertą M. V. vyko keturis kartus, skaičiuojant kelionę autobusu iš Sedos į Mažeikius po 7,50 Lt į vieną pusę, civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje tenkintinas 70,39 Lt sumoje ( 40,39 + 7,50 x 8).
BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. panaudojo fizinį smurtą prieš M. V. (peiliu dūrė į krutinę) ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis dėl sužalojimo buvo apžiūrėtas gydytojo VšĮ ,,Mažeikių ligoninė“, jam buvo atlikta žaizdos revizija, žaizda susiūta, drenuota ir gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai Sedos pirminės sveikatos priežiūros centre, nukentėjusysis pagijo. Jokių objektyvių įrodymų apie nukentėjusiojo prarastą dalį profesinio ar bendro darbingumo negauta. Tikrai nepagrįsti ir nukentėjusiojo argumentai, kad dėl jam padarytų kūno sužalojimų jis būtų patyręs didelį dvasinį sutrikimą, depresiją ar, juo labiau, pažeminimą. Be abejonės, dėl nusikalstamų J. M. veiksmų M. V. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis ne kartą iki šio įvykio konfliktavo. Įvykio metu būtent M. V. pirmas užkalbino kaltinamąjį, todėl teismas nemano, kad nusikalstami J. M. veiksmai nukentėjusiajam buvo labai netikėti ir todėl M. V. patirtas dvasinis, emocinis sukrėtimas nebuvo itin žymus. Taigi, atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, J. M. asmenį, jo gaunamas pajamas – gyvena iš senatvės pensijos, turi nekilnojamąjį turtą, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala pinigine išraiška atitinka 2000 litų, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos 86,78 litų civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo M. V. gydymą (23-25 b. l.) visiškai įrodytas, todėl tenkintinas.
Ikiteisminio tyrimo metu paimtas ir turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagal kvitą BBB Nr.051101 perduotas saugojimui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje, konfiskuotinas ir sunaikintinos (BPK 94 str.).
Kardomoji priemonė J. M. nepaskirta.
Pripažinus kaltinamąjį kaltu, nukentėjusiojo turėtos advokatės, kuri byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovė, pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš J. M. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. V. 70,39 Lt ( septyniasdešimt litų 39 ct) turtinės žalos, 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt (vieną tūkstanti litų) turėtų advokato pagalbos išlaidų. Civilinį ieškinį dalyje dėl 1929,61 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jos naudai iš J. M. 86,78 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus 78 ct) turtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –virtuvinį peilį, pagal kvitą BBB Nr.051101 perduotą saugojimui Mažeikių rajono policijos komisariate, konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.