- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- N2-8775-595/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05544-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui E. M., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 1996-06-08 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė sūnus D. M., gim. 2001-10-22. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Dėl interesų nesutapimo, išryškėjusių charakterio skirtumų, atsakovo polinkio į alkoholinius gėrimus, ir šeimos apleidimo, tarpusavio santykiai atšalo. Prieš devynis metus prasidėjo nesutarimai, susiję su atsakovo girtavimu. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, dažnai negrįždavo namo. Neapsikentusi tokio elgesio ji pasiėmė sūnų ir grįžo gyventi pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas neskyrė dėmesio nei jai, nei sūnui. Jie kartu negyvena jau 9 metus, o atsakovas davė tik 3000 Lt per tuos metus vaiko išlaikymui. Todėl atsakovo elgesys laikytinas netoleruotinas, prieštaraujantis darniems šeimyniniams santykiams. Todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, ji iš atsakovo išlaikymo sau nereikalauja. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji tinkamai prižiūri ir auklėja vaiką, deda visas pastangas, kad jis augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų doru žmogumi. Ji sudaro vaikui pakankamas sąlygas normaliai gyventi, todėl po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Atsakovas yra sveikas darbingo amžiaus vyras. Jis vaiko išlaikymui per pastaruosius 9 metus davė 3000 Lt, daugiau neprisideda prie išlaikymo. Ji viena dabar rūpinasi ir išlaiko sūnų. Todėl iš atsakovo turi būti priteistas sūnui išlaikymas po 500 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės Nurodė, kad ji yra suinteresuota užtikrinti vaikui tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jo išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Su atsakovu ne kartą buvo kalbėjusi dėl to, kad jis nevykdo savo pareigų, neteikia vaikui išlaikymo. Tačiau atsakovas ir toliau neprisideda prie išlaikymo. Todėl iš atsakovo turi būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį, t.y. 15 000 Lt. Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu ji neįgijo jokio nekilnojamojo turto, kuris būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kurį reiktų dalinti. E. M. vardu įregistruotos 5 transporto priemonės po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paliekamos atsakovui, o ji nereikalauja iš atsakovo piniginės kompensacijos už nurodytas transporto priemones. Nurodė, kad kreditorių neturi. Ieškovė prašo teismo santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai išlaikymo iš atsakovo nepriteisti, nustatyti nepilnamečio sūnaus D. M. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 500 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant nustatyta tvarka, paskirti ją vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, po santuokos nutraukimo prašo palikti jai santuokinę pavardę – M, o atsakovui jo esamą pavardę – M. Taip pat ieškovė prašo po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti šį kilnojamąjį turtą: transporto priemones: BMW 325 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kawasaki ZX-12r (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)), BMW 745 (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Passat (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 525 (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriteisiant jai iš atsakovo piniginės kompensacijos. Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo jai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai yra įteikti (b.l. 40), atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo (b.l. 35) nurodė, kad nepilnametis D. M., gim. 2001-10-22, gyvena su motina I. M., jos sugyventiniu L. K. ir broliais A. bei J. K. dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso L. K.. Butas švarus, tvarkingas. D turi atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais, jam sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi sąlygos. D mokosi (duomenys neskelbtini), 4 klasėje, lanko krepšinio, matematikos būrelius. Berniukas sakė, kad nori gyventi su mama. Tiek su mama, tiek su mamos sugyventiniu sutaria gerai, jam patinka kartu leisti laiką. Pasak D, su tėčiu matosi kiekvieną savaitgalį (kai tik būna pas senelę), jis kartais duoda jam pinigų, tačiau tėtis dažnai vartoja alkoholį, būdamas girtas prie jo kabinėjasi, todėl jis pradėjo vengti susitikimų su tėvu. I. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, barmene. Darbo pajamos – 550 Lt per mėnesį. Taip pat gauna neįgalumo pašalpą už sūnų A – 780 Lt. Ieškovės teigimu, D gerai sutaria su L. K., broliais, jais rūpinasi. Atsakovas išlaikymą (iki 100 Lt) teikdavo nereguliariai, o paskutiniu metu iš viso atsisakė teikti išlaikymą vaikui. Taip pat Skyrius nurodė, kad patikrinti atsakovo gyvenimo sąlygų bei sužinoti jo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų inspektorei nepavyko. Todėl atsižvelgiant į nustatytus faktus, vaiko interesus, jo išsakytą nuomonę, neprieštarauja, kad nepilnamečio D. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina I. M.. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko interesus, tokio dydžio išlaikymas patenkintų būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji ieškinį palaiko. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, jis piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, namais, jau 9 metus negyvena karu, neveda bendro ūkio. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Vaiko poreikiams per mėnesį ji išleidžia 1000 Lt. Specialiųjų poreikių, sveikatos problemų vaikas neturi. Atsakovas pats niekada nepasiūlydavo pinigų, nepaklausdavo, ar jų reikia vaikui, ji visada pati atsakovo prašydavo duoti vaikui pinigų. Pinigus jis perduodavo per savo mamą. Šiuo metu ji turi 3 išlaikytinius. Vienas vaikas turi negalią. Ji turi draugą, kartu veda bendrą ūkį, jis prisideda prie vaikų išlaikymo. Nuo šių metų birželio mėnesio atsakovas jai kas mėnesį duoda po 300 Lt. Vaikas vieną ar du kartus jai perdavė atsakovo duotus pinigus. Dėl vaiko išlaikymo su atsakovu susitarimo nebuvo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui, mokamą kas mėnesį po 500 Lt periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimą - 15 000 Lt, išlaikymo sau ji nereikalauja, prašo palikti santuokinę pavardę – M, kreditorių neturi, bendro turto neįgijo, transporto priemones prašo palikti atsakovui, kompensacijos už jas nereikalauja.
Šalies argumentai
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo 2003 m. jis su ieškove negyvena kartu. Nuo 2 metų sūnus D pradėjo eiti į darželį. Jis sūnų nuvesdavo ir parvesdavo iš darželio. Už darželį visą laiką mokėjo jis. Kai vaikas pradėjo lankyti mokyklą, su ieškove buvo sutarę, kad vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį duos po 300 Lt. D pas jį dažnai būna, ir savaitgaliais, ir per atostogas. Kartu eina į kiną. Nuo 2009 m. pinigus duodavo vaikui arba savo motinai, kad ji juos perduotų ieškovei. Kiekvieną mėnesį duodavo po 300 Lt. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovė galėjo anksčiau kreiptis dėl išlaikymo, jei būtų nemokėjęs, ir būtų viskas išspręsta. Nurodė, kad sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, sutinka vaiko išlaikymui mokėti kas mėnesį po 425 Lt. Atsakovas paaiškino, kad jis negeria kiekvieną dieną, mėgsta kartais išgerti alaus. Ieškovė yra sunkaus būdo, dažnai isterikuoja, o jis ramus, todėl negalėdavo susikalbėti. Santuoka iširo, nes nesutapo charakteriai. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Dėl transporto priemonių paaiškino, kad jos yra pavogtos tik nėra sutvarkyti dokumentai ir jos neišregistruotos.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. M. paaiškino, kad ji yra atsakovo E. M. motina. Nurodė, kad sūnus jai kiekvieną mėnesį atnešdavo pinigus ir ji perduodavo pinigus anūkui. Kelis kartus atidavė pinigus ieškovei. Duodavo kiekvieną kartą po 300 Lt. Sūnus nupirkdavo anūkui rūbų, dviratį, anūkas dažnai būna pas juos, turi nuo buto raktus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės atstovo paaiškinimus nustatė, jog šalys susituokė 1996-06-08 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Santuokoje gimė sūnaus D. M., gim. 2001-10-22 (b.l.8). Šalys paaiškino, kad santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko nuo 2003 metų. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (LR CK 3.54 str. 4 d.).
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas. Santuoka iširo dėl atsakovo polinkio į alkoholinius gėrimus ir šeimos apleidimo. Atsakovui pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu ji neapsikentusi tokio elgesio pasiėmė sūnų ir sugrįžo gyventi pas tėvus. Atsakovas nepripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Nurodo, kad jų santuoka iširo dėl charakterių neatitikimo, kadangi jie su ieškove yra visiškai skirtingi žmonės.
Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).
LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. (LR CK Trečios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, psl. 131).
Išklausius ieškovę bei atsakovą, ištyrus bylos medžiagą, aplinkybių, nurodytų CK 3.60 str. 3 dalyje, kurioje įstatymu yra nurodyta, kokiais atvejais yra preziumuojama sutuoktinio kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia, nebuvo nustatyta (CPK 178 str.). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia atsakovo kaip sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo - byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintinos neįrodytomis. Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2003 metų (CPK 186, 187 str. str.). Todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).
Konstatavus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem buvus nepakankamai atidiems vienas kitam, lojaliems, rūpestingiems ir siekiantiems stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis vaiku, šeimos gerove, bet ir šeimos išsaugojimu.
Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas ((duomenys neskelbtini) str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).
Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto (b.l. 9-11). Iš pateiktų VĮ „Regitra" pažymų apie įregistruotas transporto priemones, matyti, jog santuokos metu E. M. vardu įregistruotos 5 transporto priemonės: BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), KAWASAKI ZX-12R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), BMW 745, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13).
Ieškovė minėtas transporto priemones prašo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui ir nereikalauja kompensacijos už transporto priemones.
Civilinio kodekso 3.127 str. 2 d. nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys skyrium gyvena nuo 2003 metų, o aukščiau nurodytos transporto priemonės įregistruotos atsakovo vardu įgytos laikotarpyje kai atsakovai jau nevedė bendro ūkio bei į tai, kad atsakovė neprašo padalinti turto, teismas nustato, kad transporto priemonės laikytinos asmenine atsakovo nuosavybe ir nedalintinos.
Šalys patvirtino teismui, kad gyvenant santuokoje nėra prisiėmę kreditorinių įsipareigojimų.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 p.).
Nesant tarp šalių ginčo dėl sūnaus D. M., gim. 2001-10-22, gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei norais, jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. M. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).
VTAS išvadoje dėl ginčo pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. VTAS darbuotojams išklausius nepilnametį, jis išreiškė norą, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (b.l. 37).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).
LR CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga ir tai reiškia, jog tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikams vystytis ir augti, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, būtina įvertinti pačių nepilnamečių vaikų tėvų finansines galimybes tenkinant vaikų poreikius tuo pačiu vertinant ir vaikų poreikius.
Šalių vaikui D. M., gim. 2001 m. spalio 22 d., bylos nagrinėjimo metu yra 11 metų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad vaikas neturi specialių poreikių. Teisme nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti išleidžia 1000 Lt. Atsakovas vaiko išlaikymui sutinka mokėti po 425 Lt.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2008-01-01 buvo 800 Lt, o nuo 2012-08-01 yra 850 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.Šiuo nagrinėjamu atveju, tarp šalių ginčo, kad šalių sūnui išlaikymas turi būti teiktinas, byloje nėra, vienok, šalys nesutarė dėl priteistino išlaikymo dydžio, t.y. ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį po 500 Lt, o atsakovas – po 425 Lt. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad šiuo metu šalių sūnus neturi specialių poreikių, kurių tenkinimui būtų reikalinga didesnė nei minimalios mėnesinės algos dydžio suma, darytina išvada, kad vaiko poreikiams patenkinti turi būti pakankamas vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, todėl iš atsakovo sūnui priteistinas 425 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2012-04-23, iki sūnaus pilnametystės.
LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Tarp šalių iškilo ginčas dėl išlaikymo vaikui teikimo iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo tinkamai neprisideda, prašo iš atsakovo priteisti 15000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 metų balandžio iki 2012 metų balandžio. Nurodė, kad per visą tą laikotarpį atsakovas vaiko išlaikymui yra skyręs apie 3000 Lt. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nurodydamas, kad po jų išsiskyrimo jis vaiko išlaikymui kas mėnesį duodavo po 300 Lt, kuriuos perduodavo dažniausiai vaikui per savo motiną arba pats. Teismo posėdyje liudijusi atsakovo motina patvirtino, kad ji kas mėnesį perduodavo 300 Lt vaiko išlaikymui, kuriuos įduodavo arba vaikui arba tiesiogiai ieškovei. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams bendraujant su nepilnamečiu, vaikas nurodė, kad tėvas jam kartais duoda pinigų, bet sumos yra nevienodos. Įvertinus šalių, liudytojos bei mažamečio vaiko paaiškinimus, darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimo suma dėl 15000 Lt laikytina neįrodyta. Pati ieškovė tiksliai negalėjo įvardyti, kokią sumą pinigų atsakovas suteikė vaiko išlaikymui per trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos, nes ji nurodė, kad atsakovas per tą laiką sumokėjo apie 3000 Lt. Teismas įvertinęs šalių parodymus laiko, kad atsakovo teikta 300 Lt išlaikymo suma buvo nepakankama vaiko poreikių patenkinimui, kadangi ji negalėjo patenkinti net minimalių vaiko poreikių, todėl teismas iš atsakovo priteisia 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo įsiskolinimo sumą paskaičiuojant po 100 Lt mėnesiui.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).
Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ( CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).
Dėl pavardžių
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė- M (CK 3.69 str.).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nenustačius, jog ieškovė ar atsakovas būtų reikalingi išlaikymo, šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 278 Lt žyminio mokesčio- 139 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir 139 už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios nustatymą. Kadangi santuokos nutraukimo byloje turi būti išsprendžiami visi neturtiniai reikalavimai, jų tarpe ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl laikytina, kad ieškovė yra sumokėjusi didesnį nei nustato įstatymas žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. ieškovei grąžintina 139 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), todėl vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. ieškovei iš atsakovo priteistina pusė jos sumokėto žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, tai yra 70 Lt. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudarė 36 Lt, jų atlyginimas valstybei šalims dalinamas po lygiai, tai yra po 18 Lt ( LR CPK 93, 96 str.). Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 85 str. 1 d. 1p., 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovo priteistina 261 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo) (425 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.+3600x3 proc.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1996-06-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)tarp I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M.
Nepilnamečio vaiko D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 425,00 (keturis šimtus dvidešimt penkis litus) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-04-23) iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina I. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Atsakovo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe pripažinti transporto priemones: BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), KAWASAKI ZX-12R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), BMW 745, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 279 (du šimtai septyniasdešimt devyni litai ) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 18 Lt ( aštuoniolika litų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 70 (septyniasdešimt litų) Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti I. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 139 (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) Lt žyminio mokesčio, sumokėto valstybei 2012-04-05 AB Swedbank.
Išaiškinti, kad mokestį, įsiteisėjus šiam sprendimui, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, kad šis įregistruotų turto padalijimo faktą.