- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- I1-9891-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02278-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde (b. l. 1-9) pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021-02-10 iki 2021-08 mėn. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) (nuo 2023-01-01 Kauno kalėjimas), ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jam nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas kameros gyvenamasis plotas, kameros visada buvo perpildytos, tad nuo kitų asmenų sklido blogas kvapas, trukdydavo vienas kitam praeinant, dėl ko kildavo konfliktai. Nebuvo tinkamo vėdinimo, natūralaus, dirbtinio apšvietimo, langai maži, iš lauko pusės purvini, langai neatsidarydavo, negalėdavo natūraliu būdu išsivėdinti patalpos. Kameroje dviaukštės lovos, jo lova buvo antrame aukšte, norint patekti į lovą tekdavo lipti per tam nepritaikytas vietas, nėra įrengta specialių kopėtėlių. Iš sanitarinio mazgo sklido smarvė. Dėl šių pažeidimų jis daug nervavosi, juto orumo pažeminimą, diskomfortą, kitus nepatogumus, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Kauno tardymo izoliatoriuje, priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime (b. l. 13-17) nurodė, kad pareiškėjui Kauno kalėjime ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Sanitariniai mazgai, apšvietimas, ventiliacija, langai, durys ir kiti įrenginiai buvo tvarkingi, kadangi atsakingi darbuotojai prižiūrėdavo patalpas ir esant gedimams jos buvo kuo skubiau remontuojamos. Kauno kalėjimas vadovaujasi HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad kamerose oro temperatūra būtų 18°C – 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C – 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35–60, šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s – 0,25m/s., šaltuoju - 0,05–0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Kauno kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visame kalėjime. Kauno kalėjime kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kameros yra reguliariai tikrinamos Visuomenės sveikatos centro specialistų, kurių patikrinimo išvadose pažeidimų, susijusių su vėdinimu, šildymu, apšvietimu neužfiksuota. Tinkamai naudojantis kamerų vėdinimo galimybėmis, t. y. atsidarant langus, neužkemšant ventiliacijos angos, užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 37 punktu patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl smarvės sklidusios iš sanitarinio mazgo yra atmestini kaip nepagrįsti. Kamerų langai įrengti vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2020-12-22) patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.9 papunktyje, nustatytais kamerų langų įrengimo reikalavimais. Langus iš išorės valo nuteistieji įdarbinti Kauno kalėjimo ūkio aptarnavimo būryje, kuriuos prižiūri atsakingi administracijos darbuotojai. Kopėčių įrengimas dviaukštėse lovose nenumatytas. Kamerų sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamose patalpose kaip numatyta Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktyje, nustatytais kamerų įrengimo reikalavimais, jog, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm nuo ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo patalpos durys tvarkingos, todėl patalpa užtikrina nuteistųjų privatumą. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Kauno kalėjime sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad nuo 2021-02-10 iki 2021 m. rugpjūčio mėn. Kauno TI jis buvo laikomas kamerose, kur trūko ploto, jos neatitiko higienos normų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno TI periodiškai buvo laikomas nuo 2021-02-11 iki 2022-08-08.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2021-02-10 iki 2021 m. rugpjūčio mėn. Kauno TI jis buvo laikomas kamerose, kur trūko ploto, jos neatitiko higienos normų, todėl bus nagrinėjamos aplinkybės susijusios su minėtu laikotarpiu.
Ginčo metu minimalų gyvenamųjų patalpų plotų pataisos įstaigose reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 patvirtintos ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ (galiojo iki 2023 m. sausio 5 d.). Minėto teisės akto 2.2 papunktis numatė, jog nuteistajam laikomam kameros tipo patalpoje tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021-02-11 iki 2021-07-13, nuo 2021-07-14 iki 2021-10-19 paskirtas ir gyveno kamerų tipo patalpoje Nr. 348, kuri yra 15.63 m² ploto, įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.9 m²; nuo 2021-07-13 iki 2021-07-14, paskirtas ir gyveno kamerų tipo patalpoje Nr. 320, kuri yra 16.21 m² ploto, įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.05 m² (b. l. 14).
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kauno TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.
EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 ir 2023-01-03 įsakyme Nr. V-15 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieš tai, jam teko ne mažiau kaip 3,9 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo netinkamas apšvietimas. Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.
Higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, 17 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles (14.3 p.) bei Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles (12.7. p.) kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020-12-22) 14.1 papunktyje buvo nurodyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, ir lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (12.9.).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Kauno kalėjimo sanitariniai mazgai, apšvietimas, ventiliacija, langai, durys ir kiti įrenginiai buvo tvarkingi, kadangi atsakingi darbuotojai prižiūrėdavo patalpas ir esant gedimams jos buvo kuo skubiau remontuojamos. Kauno TI kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kauno kalėjimo kameros yra reguliariai tikrinamos Visuomenės sveikatos centro specialistų, kurių patikrinimo išvadose pažeidimų, susijusių su vėdinimu, šildymu, apšvietimu neužfiksuota. Taigi, tinkamai naudojantis kamerų vėdinimo galimybėmis, t. y. atsidarant langus, neužkemšant ventiliacijos angos, Kauno kalėjime užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ant kamerų langų buvo uždėtos grotos, kurios trukdė darinėti langus. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.9 papunktis numato, kad kamerose iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Atsižvelgiant į tai, kad grotų įrengimą ant langų reglamentuoja teisės aktai, nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtų Kauno TI veiksmų nėra pagrindo. Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, jog kamerų langai buvo murzini, teismas pažymi, kad Higienos normos 36 punktas numato, kad patalpas, pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys. Be to byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją dėl nešvarių langų ar, kad grotos trukdytų atidaryti langą ir jam dėl to sukeliamų neigiamų padarinių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje taip pat nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Kauno TI veiksmų dėl neatsidarančių ar nešvarių langų.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Kauno TI patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, o patalpos yra vėdinamos per langus. Pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno TI kamerų tipo patalpos atitinka Higienos normos 14 ir 17 punktų reikalavimus. Duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos įstaigos administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, jog kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo netinkamas apšvietimas, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus natūralaus apšvietimo koeficientas.
Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jam teko miegoti antrame lovos aukšte, o prie lovos nebuvo kopėtėlių, teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.1. punkte nustatyta, jog kamerų tipo patalpoje turi būti metalinė lova kiekvienam asmeniui. Jokiais teisės aktais nedetalizuoti kiti lovų parametrai. Be to, teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems patalpose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles prie lovų. LVAT praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas nuteistųjų teisių pažeidimu (2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016 ir kt.). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI administraciją su skundais, prašydamas pakeisti jo miegamąją vietą, t. y. leisti jam miegoti lovos pirmame aukšte, todėl atsakovės atstovas negalėjo apie tai žinoti ir jam nekilo pareiga tokią situaciją spręsti. Todėl pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (14.5 p.), tačiau Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkte numatyta, kad nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Į bylą pateiktos kamerų fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti ne iki lubų, o įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis.
Vertinant netinkamo kvapo buvimą kameroje, teismas pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Kauno TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek anksčiau vyravusioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.), tiek ir naujausioje praktikoje tokį atitvėrimą bei patalpų vėdinimą pro langus laiko tinkamu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, įrengiant sanitarinius mazgus, nenustatyti.
Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Kauno TI administraciją su skundais kreipėsi tik 2023-07-12 (b. l. 26-28), t. y. daugiau kaip 2 metų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Taigi pareiškėjas, nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste, yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos, kurios šiuo atveju nepagrindė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų sąlygų jis patyrė stresą, įtampą, išgyveno baimę ir pan. Pažymėtina, kad į bylą pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorija (b. l. 40-62) nepatvirtina, jog dėl pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių jis patyrė stiprius emocinius išgyvenimus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį. Taip pat minėta, jog valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno TI neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Kauno TI veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.