- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-572-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarė L. M., D. T., antstolis G. J., G. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. birželio 27 d. Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės L. M. vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. LM-1703, kuriuo reikalaujama iš S. G., gim. 1966 m. sausio 8 d., išieškoti 31 982,06 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2009 m. gruodžio 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Nurodė, jog 2009 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartimi iš D. T. buvo pasiskolinęs 26 934,66 Eur, kurią kreditoriui grąžindavo dalimis ir bankiniu pavedimu, 2018 m. kovo 29 d. kreditoriui pervedė bankiniu pavedimu 200,00 Eur, o 2018 m. liepos 27 d. – 26 734,66 Eur, todėl yra sumokėjęs visą skolą. Be to, nesutiko su tuo, jog notarė vykdomajame įraše nurodė iš jo priskaičiuoti 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2009 m. gruodžio 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo, nes 2009 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartyje buvo susitarta dėl palūkanų nemokėjimo. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalį yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl palūkanų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. T. prašė skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjo visas patirtas jo bylinėjimosi išlaidas.
3. Suinteresuotas asmuo notarė L. M. prašė palikti galioti 2018 m. birželio 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. LM-1703.
4. Suinteresuotas asmuo G. G. prašė skundą tenkinti.
5. Antstolis G. J. atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Iš pareiškėjo S. G. priteisė 600,00 Eur suinteresuoto asmens D. T. naudai. Panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nustatė, kad 2009 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartimi D. T. paskolino 93 000 Lt (26 934,66 Eur) iki 2009 m. gruodžio 20 d. S. G., skolos laiku negrąžinus skolininkas įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius, pagal sutartį palūkanų nenustatė; išduotas sutartinės hipotekos lakštas ir sutartinė hipoteka įregistruota 2009 m. lapkričio 24 d. 2018 m. balandžio 6 d. kreditorius D. T. pranešė skolininkui S. G., kad jo santuoka nutraukiama bendru sutarimu ir skolininko prievolės turės būti įvykdomos asmeniškai D. T..
8. Nustatė, jog 2018 m. birželio 5 d. hipotekos kreditorius D. T. kreipėsi į Klaipėdos rajono trečiojo notaro biurą, prašydamas skolininkui S. G. ir įkaito davėjai G. G. persiųsti pranešimą dėl skolos išieškojimo nurodant, jog negrąžintos skolos dydis 31 882,06 Eur, palūkanos nenustatytos, delspinigiai - 4 847,40 Eur, nuostoliai - 100 Eur. Tuo pagrindu 2018 m. birželio 5 d. notarė parengė pranešimą Nr. S-64, siūlydama ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir pranešti apie tai notarei, arba pateikti notarei duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, kitu atveju bus atliktas vykdomasis įrašas. 2018 m. birželio 19 d. skolininkas S. G. kreipėsi į notarę nurodydamas, jog skolą yra grąžinęs, ir prašė notarės atsiųsti jam sprendimą, kuriame būtų nurodyta kreditoriams priteista suma, nes tarp kreditorių vyko turto pasidalijimo procesas; nesutiko dėl delspinigių, nes kreditoriai į jį nesikreipė dėl skolos sumokėjimo.
9. Nustatė, jog 2018 m. birželio 27 d. hipotekos kreditorius D. T. kreipėsi į Klaipėdos rajono trečiojo notaro biurą, prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą iš skolininko S. G., negrąžinta skola – 31 982,06 Eur (pagrindinė reikalavimo suma 26 934,66 Eur, delspinigiai 4 847,40 Eur paskaičiuoti už 180 dienų po 0,1 procentą nuo negrąžintos 26 934,66 Eur sumos, netesybos/nuostoliai 100 Eur, notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą - 100 Eur. Prašė iš skolininko S. G. išieškoti 31 982,06 Eur su 5 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2009 m. gruodžio 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Šio prašymo pagrindu 2018 m. birželio 27 d. Klaipėdos rajono trečiasis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. LM-1703.
10. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju notarė, vadovaudamasi CK 4.192 straipsniu bei Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 (toliau – Aprašas) 10 punktu, patikrino nurodytus duomenis ir įsitikino, kad kreditoriaus prašymas dėl vykdomojo įrašo atlikimo atitinka Notariato įstatymo ir Aprašo nustatytus reikalavimus, todėl pagal nurodytą hipotekos kreditoriaus prašymą išdavė notaro vykdomąjį įrašą.
11. Teismo vertinimu, notarei buvo pagrindas išduoti vykdomąjį įrašą, nes buvo suėjęs kredito grąžinimo terminas (2009 m. gruodžio 20 d.), duomenų, jog skola būtų grąžinta, nebuvo pateikta. Pažymėjo, jog pareiškėjo teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog visa kredito suma sumokėta 2018 m. liepos 27 d., t. y. po vykdomojo įrašo išdavimo ir jo pateikimo vykdyti priverstine tvarka.
12. Konstatavo, kad notarė, turėdama hipotekos registro duomenis, išviešinusius skolininko įsipareigojimą, kreditoriaus nurodytus duomenis, jog skola ir netesybos nėra sumokėtos, pagrįstai išdavė kreditoriui vykdomąjį įrašą, nes kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitiko Hipotekos registre nurodytus duomenis.
13. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai dėl delspinigių ir palūkanų dydžio galėtų būti nagrinėjami teisme ginčo teisenos tvarka, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ypatingos teisenos tvarka skundžiant notarės veiksmus jie neturi reikšmės, todėl nevertinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Notarė neleido pareiškėjui susipažinti su vykdomąja byla, t. y. notarė nurodė pareiškėjui dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga kreiptis į kreditorių, taip pažeisdama skolininko teisę, turėjusią esminės reikšmės tolimesnei įvykių eigai. Kreditoriui neleidus pareiškėjui susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga pareiškėjas neteko galimybės per 20 dienų išspręsti ir patikslinti kreditoriaus reikalavimą pagal pranešimą Nr. S-64.
14.2. Notarė išdavė vykdomąjį įrašą kreditoriui pažeisdama CK 4.192 straipsnio 4 dalį, kadangi neinformavo skolininko ir įkaito davėjo, taip padidindama skolininkui skolos naštą – išieškomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 31 982,06 Eur sumos.
14.3. Notarė neteisingai sutikrino duomenis pagal hipotekos lakštą ir paskolos sutartį. Palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo 2009 m. gruodžio 20 d. dienos nuo 26 934,66 Eur, nes tai dienai pagal hipotekos lakštą skolininkas buvo skolingas kreditoriui 26 934,66 Eur, o ne 31 982,06 Eur.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo D. T. prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
15.1. Iš atskirojo skundo nėra aišku kaip pasireiškė CK 4.192 straipsnio 4 dalies pažeidimas. CK 4.192 straipsnio 4 dalis notarui nustato pareigą išsiųsti skolininkui pranešimą, tai notarė ir atliko.
15.2. Argumentai, kad notarė nedavė pareiškėjui susipažinti su vykdomąja byla, yra nepagrįsti. Notaras vykdomosios bylos neužveda, šią funkciją atlieka antstolis.
15.3. Suinteresuoto asmens D. T. manymu notarė L. M., išduodama 2018 m. birželio 27 d. vykdomąjį įrašą, jo išdavimo taisyklių nepažeidė, o pareiškėjo kreditoriui D. T. nukreiptos pretenzijos ypatingąja teisena sprendžiant skundą dėl notaro veiksmų negali būti nagrinėjamos.
15.4. Pareiškėjas skolą grąžino po to, kai buvo išduotas vykdomasis įrašas ir šis įrašas buvo perduotas vykdyti antstoliui. Todėl pagal LR Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr. IR-144 patvirtinto „Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymu atlikimo tvarkos aprašo“ 19 punktą šis vykdomasis įrašas negali būti panaikintas.
16. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, rėmėsi šia teismo praktika.
21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje reglamentuojama vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, kreditoriaus prašymu atlikimo. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis).
22. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad notaras patikrina aprašo 7 punkte nustatytus duomenis, t. y. ar prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pateikia asmuo, kuris yra kreditorius; ar kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas. Pažymėtina, kad notaro pareiga yra patikrinti, kad negrąžinto kredito dydis neviršytų prievolės dydžio, nurodyto Hipotekos registre. Notaras nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas, taip pat ieškinio padavimas nestabdo išieškojimo (notaro vykdomojo įrašo išdavimo) veiksmų (Aprašo 12 punktas; CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis). Remiantis teisiniu reglamentavimu, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ir tik ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju vienas iš apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų susijęs su motyvais, jog teismas neįvertino, kad notarė, nesudariusi galimybės susipažinti su vykdomąja byla, pažeidė apelianto teises, kadangi jis neteko galimybės per 20 dienų išspręsti ir patikslinti kreditoriaus reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą vertina kritiškai.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens D. T. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog vykdomąją bylą užveda ir ją veda antstolis, o ne notarė, todėl prašymą leisti susipažinti su vykdomosios bylos duomenimis apeliantas turėjo teikti ne notarei. Bylos duomenimis, 2018 m. birželio 5 d. hipotekos kreditorius D. T. kreipėsi į Klaipėdos rajono trečiojo notaro biurą prašydamas skolininkui S. G. ir įkaito davėjai G. G. persiųsti pranešimą dėl skolos išieškojimo nurodant, jog negrąžintos skolos dydis yra 31 882,06 Eur, palūkanos nenustatytos, delspinigiai – 4 847,40 Eur, nuostoliai - 100 Eur (b. l. 67.). Tuo pagrindu 2018 m. birželio 5 d. notarė parengė pranešimą Nr. S-64, siūlydama ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir pranešti apie tai notarei, arba pateikti notarei duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, kitu atveju bus atliktas vykdomasis įrašas (b. l. 61-62). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad notarė atliko visus reikiamus veiksmus, nustatytus CK 4.192 straipsnio 4 dalyje, susijusius su skolininko informavimu.
25. Atskirojo skundo argumentus, jog notarė išdavė vykdomąjį įrašą kreditoriui pažeisdama CK 4.192 straipsnio 4 dalį, kadangi neinformavo skolininko ir įkaito davėjo, taip padidindama skolininkui skolos naštą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus.
26. Aukščiau nutartyje jau minėta – bylos duomenys patvirtina, kad notarė skolininkui S. G. išsiuntė pranešimą, pasiūlė ne vėliau kaip per 20 dienų terminą nuo pranešimo skolininkui S. G. išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui D. T. skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis apie hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumą.
27. Apeliantas taip pat teigia, jog notarė neteisingai sutikrino duomenis pagal hipotekos lakštą ir paskolos sutartį. Pasak apelianto, palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo 2009 m. gruodžio 20 d. dienos nuo 26 934,66 Eur, nes tai dienai pagal hipotekos lakštą skolininkas buvo skolingas kreditoriui 26 934,66 Eur, o ne 31 982,06 Eur.
28. Bylos duomenimis, 2009 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartimi D. T. paskolino 93 000 Lt (26 934,66 Eur) iki 2009 m. gruodžio 20 d. S. G., laiku negrąžinus skolos skolininkas įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius, pagal sutartį palūkanų nenustatė (b. l. 13, 57), išduotas sutartinės hipotekos lakštas ir sutartinė hipoteka įregistruota 2009 m. lapkričio 24 d. (b. l. 10-12, 49-52, 54-56, 59-60). 2018 m. birželio 27 d. hipotekos kreditorius D. T. kreipėsi į Klaipėdos rajono trečiojo notaro biurą, prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą iš skolininko S. G., negrąžinta skola 31 982,06 Eur (pagrindinė reikalavimo suma 26 934,66 Eur, delspinigiai 4 847,40 Eur paskaičiuoti už 180 dienų po 0,1 procentą nuo negrąžintos 26 934,66 Eur sumos, netesybos / nuostoliai 100 Eur, ir notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą 100 Eur; prašė iš skolininko S. G. išieškoti 31 982,06 Eur su 5 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2009 m. gruodžio 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo (b. l. 48). Šio prašymo pagrindu 2018 m. birželio 27 d. Klaipėdos rajono trečiasis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. LM-1703 (b. l. 47).
29. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors sutartyje nebuvo numatytos palūkanos už suteiktą paskolą, tačiau skolininkas įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl darytina išvada, kad notarė, atlikusi formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą, ir nustačiusi, jog duomenys atitinka viešojo Hipotekos registro duomenis, teisėtai ir pagrįstai išdavė kreditoriui vykdomąjį įrašą.
30. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas
34. Įvertinus, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)